Gydytojas

Į šalį atskraidintos 23 tonos asmens apsaugos priemonių medikams Kinijos

(atnaujinta 09:56 2020.04.23)
Kaip priminė Sveikatos apsaugos ministerija, gautos apsaugos priemonės paskirstomos penkioms šalies organizuojančioms ligoninėms

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Ketvirtadienį atgabenta siunta su 23 tonomis apsaugos priemonių šalies medikams, kurie kovoja su koronaviruso infekcija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba.

Siunta atgabenta šįryt į Kauno oro uostą. Krovinyje — vienkartinė apsauginė apranga, batų apsaugos ir apsauginiai skafandrai.

Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tai dar viena dalis įvykdyto asmens apsaugos priemonių užsakymo iš Kinijos. Vyriausybės užsakytų apsaugos priemonių logistiką į Lietuvą padeda organizuoti Susisiekimo ministerija, o gautas asmens apsaugos priemones išvežioja valstybės įmonė "Lietuvos paštas".

SAM priminė, kad gautos apsaugos priemonės paskirstomos penkioms šalies organizuojančioms ligoninėms (Santaros klinikoms, Kauno klinikoms, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Respublikinei Šiaulių ligoninei), kurios pagal poreikį išdalina gautas asmens apsaugos priemones veikimo teritorijoje esančioms gydymo įstaigoms, 5 didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotims, taip pat medikams, dirbantiems savivaldybių įsteigtose karščiavimo klinikose ir mobiliuose punktuose.

Tegai:
Kinija, apsaugos priemonės, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Dar per anksti. PSO paragino nespėlioti apie koronaviruso pandemijos piką
Ekspertas: iš visų COVID-19 atmainų europietiška yra agresyviausia
Ekspertas: yra tikimybė, kad koronaviruso agresyvumas sumažės
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video
Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 29-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.09.28)
Nuo rugsėjo 29-osios iki metų galo lieka 93 dienos, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Rugsėjo 29 yra 272-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 273-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 93 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:16, leidžiasi 19:01, dienos ilgis — 11 val. 45 min.

Šią dieną katalikai mini Šv. Mykolą, Gabrielių ir Rapolą

Šv. Mykolas, Gabrielius ir Rapolas — labiausiai žinomi ir gerbiami arkangelai. Pranašas Danielius vadina Mykolą "galinguoju didžiūnu", žydų tautos sargu. Apokalipsė jį vadina angelų kareivijos, kovojusios su šėtonu, vadu. Gabrielius apreiškė Marijai, kad ji taps Dievo Sūnaus Motina. Rapolas apie save sako: "Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje". Bazilikos, pastatytos šv. Mykolo garbei Romoje, Salaro gatvėje (via Salaria), konsekracijos dieną yra švenčiami trys arkangelai, kurie Šventojo Rašto liudijimu turi ypatingas misijas, kurie dieną ir naktį tarnauja Dievui ir kurie, kontempliuodami Jo Veidą, neperstojamai Jį garbina.

Dagos diena

Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis "daga" kilęs iš "dygti", jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui. Pagal šią dieną lietuviai spėdavo tolimesnius orus: jei pučia vakarinis vėjas — lauk permainingos žiemos (tai šlapdriba, tai sniegas). Jei ši diena giedra ir pučia pietų vėjas — žiema ir pavasaris bus šalti, daug snigs. Jei šią dieną pamatysi ant žolių voratinklį apvaliu viduriu — blogas ženklas, kitais metais gali nesisekti. O jei dar tame voratinklyje musė — metai bus prasti. Jei voratinklis tuščias — žmonės sirgs. Tačiau jei voratinklyje kirminas — metai bus geri.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su trijų arkangelų — Gabrieliaus, Rapolo ir Mykolo — švente. Be šių pagrindinių angelų rečiau šią dieną minimi: Urielis, Salafielis, Jehudielis, Varachielis, Jeremielis. Liaudyje rugsėjo 29-ąja labiau akcentuojamas pagrindinis, galingiausias angelas, šv. Mykolas.

Šią dieną minima ir Pasaulinė širdies diena

1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 dieną Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.

Širdies veikla daug priklauso nuo taisyklingos mitybos ir žalingų įpročių. Širdžiai itin kenkia nutukimas, nejudrumas ir rūkymas. Tad siekiant iš anksto užkirsti kelią širdies ligoms, rengiamos sveikos gyvensenos paskaitos; akcijos prieš rūkymą mokyklose. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai — rūkančio žmogaus širdis plaka 10–20 dūžių per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro. Daugybė žmonių miršta nuo rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų.

Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena

Šiandien taip pat minima Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena.

Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir, svarbiausia, mūsų planetai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.

Jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į maisto vartojimą, išmestų mažiau maisto, mažiau reikėtų jo gaminti ir dėl to mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro didelę įtaką šiltnamio efektui.

Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems trūksta žinių ir įpročių, kurie padėtų planuotis mitybą, stebėti įsigytų produktų galiojimo laiką, gamintis tik tiek, kiek reikia, ne išmesti maisto likučius, o užšaldyti ir suvalgyti vėliau.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gabras, Gabrė, Gabrielė, Michalina, Mikalina, Mikolė, Mykolas, Rafaelė, Rapolas, Rapolė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai