Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas

Lietuvos gamintojai aprūpins šalies medikus vienkartiniais antbačiais

(atnaujinta 19:01 2020.04.24)
Lietuvoje jau yra gaminamos trys kategorijos iš medikams būtinų asmens apsaugos priemonių — antbačiai, chalatai ir apsauginės prijuostės

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Artimiausiu metu šalies gydymo įstaigas pasieks daugiau kaip 330 tūkst. porų Lietuvoje pagamintų vienkartinių antbačių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Vienkartinius antbačius pagamins ir į gydymo įstaigas pristatys 8 įmonių klasteris, su kuriuo vakar sutartį pasirašė Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Sutarties vertė — beveik 530 tūkst. eurų.

Projekto sumanytojas — UAB "B-link pharma", gaminius siuva įmonės UAB "VIXIT", UAB "Geba", AB "Lelija" ir AB "Vilkma", žaliavą tiekia UAB "Plasteda" ir UAB "Guminukas", o gaminių logistika rūpinasi UAB "Justida".

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvos įmonių įsitraukimas aprūpinant šalies medikus būtinomis asmens apsaugos priemonėmis yra labai svarbi pagalba stabdant koronaviruso infekcijos plitimą šalyje.

"Džiaugiamės, kad net trys kategorijos iš medikams būtinų asmens apsaugos priemonių jau yra gaminamos Lietuvoje. Prieš keletą savaičių pasirašėme sutartis su vietos įmonėmis dėl vienkartinių chalatų ir apsauginių prijuosčių gamybos, o dabar mūsų šalies gamintojai aprūpins medikus ir antbačiais", — sako ministras.

UAB "VIXIT" direktorius Haroldas Sakalauskas sako, kad šių vienkartinių antbačių modelis sukurtas pagal SAM ekspertų poreikius. Nuo standartinio modelio jie išsiskiria ir tuo, kad viršuje ir apačioje yra užrišami raišteliais.

"Didžiuojamės radę būdų, kaip operatyviai perorientuoti savo įmonės veiklos procesus ir prisidėti aprūpinant medikus būtinomis apsaugos priemonėmis. Mums garbė kurti ir dirbti tam, kad padėtume Lietuvos medikams", — teigia Sakalauskas.

Balandžio pradžioje ESCC pasirašė sutartis su UAB "Interscalit" ir AB "Audimas" dėl beveik 30 tūkst. vienkartinių chalatų ir beveik 1 mln. 300 tūkst. apsauginių prijuosčių. Abiejų sutarčių vertė — apie 900 tūkst. eurų.

Tegai:
medikai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos medikams atgabenta beveik 19 tonų asmens apsaugos priemonių iš Kinijos
Už medikų apsaugos priemones iš pacientų negali būti reikalaujamas mokestis
Mokslininkai išsiaiškino, kaip koronavirusas naudoja organizmo apsauginę funkciją
Seimas apkaltino "Delfi" faktų apie apsaugos priemonių išdavimą iškraipymu
Į šalį atskraidintos 23 tonos asmens apsaugos priemonių medikams iš Kinijos
Vežimėlis

Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos

(atnaujinta 07:10 2020.09.29)
VVTAT nustatė, jog Tauragės prekybos centre siūloma sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, Joniškio parduotuvėje parduodami žaislai kelia pavojų vaiko sveikatai, o Ukmergėje parduodamas trišakis kelia riziką patirti elektros smūgį

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo bylas dėl į Lietuvos rinką tiektų nesaugių produktų ir skyrė sankcijas, praneša VVTAT spaudos tarnyba.

VVTAT Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Joniškio parduotuvėje nustatė, jog žaislo — šautuvų rinkinio — mechaninės ir fizikinės savybės neatitinka saugos reikalavimų ir kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą UAB "Gruodas" skirta 1000 eurų bauda.

Небезопасные товары, которые попали на рынок Литвы
© Photo : VVTAT
Į Lietuvos rinką patekusios nesaugios prekės

Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius nustatė ir dar vieną nesaugų produktą. Patikrinus vieną iš Panevėžio parduotuvių, buvo nustatyta, jog kreminių plaukų dažų CHNA (krem-chna burgund) sudėtyje yra leidžiamą koncentraciją viršijančių konservantų, kurie nenurodyti produkto ingredientų sąraše, taip pat nepateikti įspėjimai bei naudojimo ypatumai. Kosmetikos gaminys pripažintas nesaugiu, o įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, į rinką plaukų dažus teikusiai UAB "Spekuliacija" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Ukmergėje veikiančiame prekybos centre, nustatė, jog trišakio (šakotuvo) S 3-6 konstrukcija ir ženklinimas neatitinka saugos reikalavimų ir produktas kelia rimtą riziką patirti elektros smūgį. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, už Produktų saugos įstatymo pažeidimą produktą į rinką tiekusiai UAB "E.jungtis" skirta 1325 eurų bauda.

VVTAT Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą Tauragės prekybos centre, nustatė, jog sulankstoma turistinė kėdutė neatlaikė stiprumo ir ilgalaikiškumo bandymo, taip pat reikalavimų neatitiko kėdės instrukcija. Produktas kelia rimtą riziką susižeisti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į rinką pateiktų produktų skaičių ir pakartotinai per vienerius metus pažeistas Produktų saugos įstatymo nuostatas, importuotojui UAB "Rivona" skirta 2500 eurų bauda.

Dar 3 nesaugūs produktai nustatyti vienoje iš Joniškio parduotuvių atlikto patikrinimo metu. Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius bandymams atrinko žaislinį lėktuvą, prisukamą gyvatę ir vienaragį. Bandymų metu atsiskyrė smulkios žaislų detalės, kuriomis vaikas gali užspringti ir uždusti. Įvertinus į rinką pateiktų produktų skaičių ir kitas tyrimo aplinkybes, platintojui UAB "Baltijos gėrimai" skirta 1325 eurų bauda.

Tegai:
Lietuva, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT)
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video