Butas

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje

(atnaujinta 18:12 2020.04.26)
Respublikai apskaičiuotas rodiklis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau Latvijoje padėtis dar blogesnė, praneša "Eurostatas"

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. 2018 metais beveik 23 procentai Lietuvos gyventojų gyveno perpildytuose namų ūkiuose, rodo statistikos agentūros "Eurostatas" duomenys.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šis rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis, kuris siekia 17,1 proc.

Reitingo lydere tapo Rumunija — beveik pusė šios šalies gyventojų (46,3 proc.) gyveno perkrautuose namų ūkiuose. Antroje vietoje atsidūrė Latvija (43,4), o trečioje — Bulgarija (41,6). Aukštas rodiklis taip pat stebėtas Kroatijoje (39,3) ir Lenkijoje (39,2).

Estijoje šis rodiklis siekė 12,6 proc.

Palyginti su 2017 metais, gyventojų, gyvenančių perkrautuose būstuose, dalis šiek tiek sumažėjo visose ES šalyse, išskyrus Latviją. Respublikoje augimas buvo 1,5 procentinio punkto. Stipriausias kritimas užfiksuotas Lenkijoje (-1,3 procentinio punkto).

Mažiausi namų ūkių perpildymai buvo užfiksuoti Kipre (2,5), Airijoje (2,7), Maltoje (3,4) ir Nyderlanduose (4,1).

Jaunų žmonių ir vaikų, gyvenančių perkrautuose būstuose, dalis yra žymiai didesnė nei vyresnio amžiaus žmonių. 2018 metais beveik ketvirtadalis (24,1 proc.) 18 metų ir jaunesnių žmonių gyveno perkrautuose būstuose ES. Jauniems žmonėms šis rodiklis siekė 40,2 proc., o vyresnio amžiaus žmonėms (65 metų ir daugiau) — tik 6,9 proc.

Tegai:
būstas, Latvija, ES, Lietuva, statistika, Eurostatas
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Automobilis

Draudikai papasakojo apie automobilių apgadinimą plovyklose ir autoservisuose

(atnaujinta 13:10 2021.04.10)
Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Plovyklose ir autoservisuose automobilių apgadinimą lemia ir techniniai gedimai, ir žmogiškos klaidos, o jų žalos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Apie tai rašo "BTA" draudimo bendrovė.

"Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių, pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", — sakė BTA draudimo bendrovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas. 

Daugiausia — subraižymų ir apdaužymų

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios. Servisuose keliant automobilius, lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas bandomųjų važiavimų metu, įvarant jį į servisą ar iš jo. Tokie atvejai nėra dažni, greičiau jau — retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama. 

Mergina klausosi muzikos per ausines
© Sputnik / Константин Михальчевский

Dėl nekokybiškai atlikto remonto ypač dažnai pakartotinai sugenda automobilių greičio dėžės ar varikliai. Tai kartais lemia netinkamai pritvirtintos detalės, netyčinės mechanikų klaidos, nepakankamas sistemos patikrinimas prieš atiduodant automobilį klientui. Bulavas sako, kadangi varikliai yra kone brangiausia automobilio dalis, tai ir žalos tokiais atvejais siekia nuo 5 iki 43 tūkst. eurų.

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas kapotas, durelės, sparnai. Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės. 

"Pasitaiko, kad darbuotojai išvarinėja automobilį iš plovimo vietos ir parkuodamiesi kur nors atsitrenkia. Taip pat nepalaukiama, kol pilnai pasikels plovyklos vartai — darbuotojui bandant išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius vartus buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", — pasakoja Bulavas.

Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų kaltas

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. 

"Atsakomybė už apgadintus automobilius servisams ir plovykloms tenka tada, kai tai padaro jų darbuotojai, techninė įranga, kai pripažįstama nekokybiškai atlikta remonto ar kita paslauga. Pavyzdžiui, į šepetį įsisukusiam nuo kažkokio automobilio nuplėštam valytuvui apgadinus kitą transporto priemonę, atsakyti ir atlyginti žalą turi plovykla. O štai atvejai, kurie gana dažnai pasitaiko tunelinėse plovyklose, kai dėl vairuotojų užtraukto rankinio stabdžio automobilis laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti, yra jau to automobilio vairuotojo atsakomybė", — aiškina Bulavas.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja padengti žalą. Todėl darbuotojams rekomenduojama prieš paslaugos suteikimą, jei tik yra galimybė, atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, sužymint juos akte ir pasirašant kartu su automobilio savininku. 

"Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos, kuomet jų vairuotojai po plovimo pastebi įbrėžimus ir reikalauja atlyginti žalą. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o tai galima padaryti nufotografuojant pažeidimus ir kviečiant atsakingas tarnybas, pavyzdžiui, policiją. Esame turėję atvejį, kai plovyklos klientas tikino, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau pasinaudojus nepriklausomų ekspertų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla", — sakė draudikas. 

Jo teigimu, plovyklos paprastai neturi reikiamų žinių atsekti galimas sukčiavimo schemas, o draudimo bendrovės su tuo susiduria dažnai, tad yra sukaupusios nemenką patirtį ir gali tinkamai pasirūpinti administravimo procesu, nepriklausomų ekspertų išaiškinimais, kitomis procedūromis. Šiais kaštais taip pat pasirūpina draudimo bendrovė, tad įmonėms tuo rūpintis nebereikia. 

Tegai:
žala, automobilis, autoservisas, draudikai