Šiaulių karinių oro pajėgų Aviacijos bazė

Į Lietuvą atskrido Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai vykdyti NATO misijos

(atnaujinta 11:27 2020.04.29)
Kartu su britų kariais jie pakeis Belgijos karines oro pajėgas, kurios aštuonis mėnesius patruliavo regiono oro erdvėje

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Šeši Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-18 "Hornet" pirmadienį atskrido į Šiaulių oro pajėgų Aviacijos bazę vykdyti NATO oro misijos, pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO vėliava
© AFP 2020 / Kenzo TRIBOUILLARD

Kontingentas kartu su keturiais Britanijos karinių oro pajėgų naikintuvais "Eurofighter Typhoon" pakeis Belgijos kariuomenę, kuri aštuonis mėnesius saugojo oro erdvę. Jie saugos Baltijos šalių oro erdvę nuo gegužės iki rugpjūčio.

Pasikeitimo ceremonija vyks balandžio 30 dieną Šiaulių karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje. Dėl koronaviruso renginys bus maksimaliai supaprastintas, laikantis visų įmanomų saugumo priemonių.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Baltijos šalys neturi savo patruliavimui reikalingų orlaivių, todėl įtraukiama kitų NATO šalių aviacija.

Tegai:
NATO, karinės oro pajėgos, Didžioji Britanija, Ispanija, Lietuva
Dar šia tema
Lavrovas: kai kurioms ES šalims "vyresnieji bendražygiai" neleidžia kreiptis pagalbos į RF
KAM: NATO kariai tapo "dezinformacijos apie COVID-19 taikiniu" 
Rusijos Tu-160 atliko planinį skrydį virš Baltijos jūros vandenų
Liemens apimtis

Moteris numetė 54 kilogramus svorio baimės prarasti dantis

(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Po pusantrų metų moteris pastebėjo sveikatos pagerėjimą. Pirmą kartą ji galėjo apsirengti moteriškus drabužius. Be to, jai nebereikėjo prašyti papildomo diržo lėktuve

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Teksaso valstijos Amerikos miesto Hiustone gyventoja, sverianti 195 kilogramus, per dvejus metus numetė 54 kilogramus, bijodama prarasti dantis. Apie tai praneša Runner's World.

2018 metų liepą tuomet 25-erių Jessica Marie Fuentes nukrito ir nusilaužė dantį. Nuvykus pas odontologą, gydytoja pasakė, kad jei amerikietė nepakeis mitybos įpročių, iki 30 metų ji liks be dantų.

Tuo metu ji svėrė 195 kilogramus. Fuentes sveikata pablogėjo. Prieš tai ji bandė sulieknėti. 2015 metais brolis bandė ją pripratinti prie bėgimo. Net sverdama 195 kilogramus, moteris per dvi valandas sugebėjo nubėgti penkis kilometrus.

Nepaisant to, numestas svoris jai grįžo. Ilgą laiką moteris nemylėjo savęs ir išgyveno nemalonias emocijas. Tačiau tada ji suprato, kad pakeisti savo gyvenimo būdą gali tik suėmusi save į rankas.

2019 metais amerikietė pradėjo palaipsniui mesti svorį. Ji bėgiojo ir dirbo laikydamasi dietos. Fuentes pradėjo kontroliuoti valgomas porcijas. Draugė patarė jai keto dietą.

Po pusantrų metų ji pastebėjo savo sveikatos pagerėjimą. Pirmą kartą ji galėjo apsirengti moteriškus drabužius. Be to, jai nebereikėjo prašyti papildomo diržo lėktuve.

Dabar amerikietė sveria 140 kilogramų, tačiau jos tikslas yra pasiekti 79 kilogramų svorį.

Anksčiau buvo pranešta, kad Anglijos Durhamo grafystės gyventojas, priaugęs riebalų iki 95 kilogramų, per keturis mėnesius numetė 22 kilogramus ir atskleidė sėkmės paslaptį. Ji pakeitė mitybą ir bando nueiti dešimt tūkstančių žingsnių per dieną.

Tegai:
antsvoris
Dar šia tema
Tinklaraštininkas išbandė neįprastą dietą, numetė svorio ir konstatavo sau atbukimą
Kaip valgyti picą ir numesti svorio. Sveikos mitybos paslaptys iš įvairių šalių
Mokslininkai paneigė populiarų mitą apie svorio metimą
Tuščia piniginė, archyvinė nuotrauka

Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai

(atnaujinta 13:06 2021.01.16)
Kaip rodo praktika, artimųjų finansinė pagalba dažniau pasitelkiama tuomet, kai reikalinga mažesnė iki 300 eurų suma

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo "Swedbank" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tuo tarpu, trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą. 

"Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas. Tai rodo, kad lietuviai, pagal savo finansų valdymo pasirinkimus ir elgseną, vis labiau orientuojasi į šalis, turinčias ilgametes patikimai funkcionuojančių finansų rinkų tradicijas", — sakė "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Remiantis tyrimo rezultatais, kitą banką nei tą, kurio paslaugomis naudojasi, paskolai pasitelktų 4 proc. respondentų. Dėl paskolos į kitą finansavimą suteikiančią kompaniją, kuri nėra bankas, kreiptųsi 3 proc. apklausos dalyvių.

Kaip rodo praktika, artimųjų finansinė pagalba dažniau pasitelkiama tuomet, kai reikalinga mažesnė iki 300 eurų suma. Tuo metu dėl didesnių sumų gyventojai yra linkę kreiptis į finansines institucijas. 

"Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai vartojimo paskolą dažniausiai linkę apsvarstyti tuomet, kai nori įsigyti didesnį pirkinį, pavyzdžiui, buitinės technikos, elektronikos ar automobilį. Be to, tokia paskola tampa aktuali ir tada, kai patiriamos netikėtos išlaidos. Abiem šiais atvejais į banką paskolos kreiptųsi po 29 proc. gyventojų", — komentuoja Pulikas. 

Pasak jo, rečiau apie skolinimąsi galvojama tada, kai atsiranda asmeninių ar šeimos narių švietimo ir edukacinių poreikių (13 proc.). 

Mažiausiai skolintis gyventojai linkę kelionėms, šeimos šventėms ir laisvalaikiui bei pomėgiams — tam galimybę imti paskolą svarstytų gyventojų dalis, kuri bendrai sudaro 16 proc.

Tegai:
paskola, pinigai, apklausa, Swedbank
Dar šia tema
Tyrimas parodė, kaip pandemija koreguoja gyventojų lūkesčius dėl būsto kainų augimo
Darbas iš namų: kaip tai paveikia ir kaip prie jo prisitaikyti