Generolo majoro Konkovo Vasilijaus Fomičiaus 115-osios divizijos sovietų kareiviai

Žengę nemirtingumo link: mažai žinomi Didžiojo Tėvynės karo herojai

(atnaujinta 21:17 2020.05.04)
Per Didįjį Tėvynės karą Sovietų Sąjungos didvyrio auksine žvaigžde buvo apdovanoti 11 657 Raudonosios armijos kariai ir karininkai, tačiau daugelis jų nėra gerai žinomi plačiajai visuomenei

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Per Didįjį Tėvynės karą aukščiausia sovietine premija — Sovietų Sąjungos didvyrio auksine žvaigžde — buvo apdovanoti 11 657 Raudonosios armijos kariai ir karininkai, 3051 — po mirties. Jie atliko savo žygdarbius sausumoje, jūroje, ore. Ir, deja, ne visi herojai yra plačiai žinomi visuomenei. Daugiau apie nežinomus herojus primena RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Tankininkas

Gvardijos kapitonas Vladimiras Bočkovskis — tikras tankų mūšio žinovas. Karo metais jis sunaikino 36 priešo šarvuočių vienetus. Ne kartą jis buvo arti mirties, keturis kartus sužeistas, penkis kartus degė.

1944 metų kovo 21 dieną 1-osios gvardijos tankų brigados bataliono vado pavaduotojas, kapitonas Bočkovskis asmeniškai vedė kovotojus į puolimą — forsavo Trebnos upę ir užgrobė placdarmą priešo krante. Jo tankai metalo laužu pavertė 16 priešo patrankų, keturis puolamuosius ginklus ir daugiau nei 200 transporto priemonių. Kitą dieną vokiečiai surengė kontratakas. Ir dėl sovietinių tankų atsako prarado tris tankus, penkis minosvaidžius, iki 50 šarvuočių ir kareivių būrį. Už šias kovas Vladimirui Bočkovskiui buvo suteiktas didvyrio vardas.

Советские танки Т-34 выходят на рубежи атаки
© Sputnik / Николай Максимов
Sovietų T-34 tankai pasiekia puolimo liniją

Per Vyslos-Oderio puolimą 1945 metų sausio 15 dieną Bočkovskio tankas taranavo traukinį su vokiečių "tigrais". T-34 nustūmė visu greičiu važiuojantį garvežį, kuris virsdamas nuvilko platformas su šarvuočiais. Už šį žygdarbį herojų ketinta apdovanoti antrąja Auksine žvaigžde, tačiau galiausiai apdovanojimas buvo pakeistas į 3-iojo laipsnio Suvorovo ordiną.

Lakūnas

Anatolijus Nedbajlo buvo laikomas vienu iš geriausių karinės aviacijos smogiku. Savo IL-2 jis atliko daugiau nei 220 skrydžių.

Nedbajlo asmeniškai sunaikino dešimtis tankų mūšio lauke, šimtus priešo užpakalinių linijų objektų ir nesuskaičiuojamą skaičių nacių. Jis dalyvavo Miuso, Donbaso, Melitopolio, Nikopol-Krivorožskio, Krymo, Vitebsko-Oršos, Minsko, Vilniaus, Kauno, Mėmelio, Rytų Prūsijos, Kionigsbergo ir Žemlandijos operacijose.

Kapitonas du kartus buvo apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio titulu — 1945 metų balandžio ir birželio mėnesiais. Tris kartus jo IL-2 buvo numuštas, kartą stebuklingai išgyveno, rūke susidūręs su sparnuočiu.

Штурмовик-бомбардировщик Ил-2.
© Sputnik / РИА Новости
Smogiamasis lėktuvas-bombonešis "IL-2"

Smogiamasis lėktuvas nukrito ant žemės, pilotas patyrė rimtus lūžius ir prarado sąmonę. Į katastrofos vietą atvykę pėstininkai kelias sekundes prieš lėktuvo užsidegimą ištraukė jį iš kabinos. Nedbajlo į tarnybą grįžo vos per pusantro mėnesio.

Jūrininkas

Kapitonas leitenantas Valentinas Starikovas tarnavo Šiaurės laivyne, vadovavo povandeniniam laivui M-171 tipo "Maliutka". Jo įgula baigė 23 karines operacijas ir nuskandino 13 priešo laivų: septynis transporterius, tanklaivį, du povandeninius laivus, du minų tralerius ir valtį. "Maliutka" tapo "Kriegsmarine" jūreiviams tikra audra — jie medžiojo rusus, bet kiekvieną kartą Starikovas sugebėdavo išvengti susidūrimo su giluminėmis bombomis.

Nepagaunamas povandeninio laivo vadas du kartus įsiveržė į priešo gerai apgintas jūrų bazes. Taigi, 1941 metų spalio 2 dieną, M-171 slapta perėjo per siaurą fjordą iki Linahamari uosto ir torpedavo dvi priešo transporto priemones tiesiai priešais apsauginius laivus ir pakrančių baterijas. Jau išplaukdamas iš įlankos, kur jau buvo pilna priešo laivų su giluminėmis bombomis, "Maliutka" pateko į povandeninių laivų tinklą. Starikovui pavyko ištrūkti iš spąstų, tyliai pakilti į vandens paviršių ir įveikti kliūtį.

Iki 1942 metų sausio mėnesio M-171 sąskaitoje jau buvo septyni priešo transporteriai. O balandžio mėnesį laivo įgula už karinius nuopelnus gavo garbės "gvardijos" vardą. Vadas buvo apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio titulu.

Artileristas

Vyresnysis seržantas Genadijus Barykovas karą pasitiko būdamas prieštankiniu šauliu šaulių pulke, kovojo Centriniame, Briansko ir Pietvakarių frontuose, prieštankiniais šautuvais degino vokiečių tankus Kursko kryptimi. 1941 metų gruodžio mėnesį jis buvo sunkiai sužeistas.

Kovotojas pasveiko, persikvalifikavo ir nuo 1943 metų liepos mėnesio vadovavo ginkluotei 753-ojo šaulių pulko 76 mm patrankų baterijoje. Pergalę jis pasiekė Rytų Prūsijoje. Barykovas ypač ryškiai pasirodė Kionigsbergo operacijoje. 1945 metų balandžio 6 dieną per bandymą pramušti priešininko gynybą netoli Vargeno kaimo jo komanda sunaikino tris priešo priešlėktuvinius ginklus, penkis kulkosvaidžius bei dvi dešimtis priešo kareivių.

Kitą dieną Genadijus pasipriešino vokiečių tankų kontratakai. Vienas iš šūvių smarkiai sužalojo taikytoją ir užtaisytoją. Vyresnysis seržantas, pakeisdamas bendražygius, atsistojo už panoramos ir vienas sunaikino du sunkius tankus ir keturis 76 mm pabūklus.

Kai šaudmenys buvo išnaudoti, jis pasiėmė asmeninius ginklus ir kartu su pėstininkais ėjo į puolimą.

1945 metų birželio mėnesį vyresnysis seržantas Genadijus Barykovas už šį mūšį buvo apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio titulu.

Pėstininkas

Gvardijos vyresnysis leitenantas Michailas Kuznecovas kovojo nuo pirmųjų Didžiojo Tėvynės karo dienų, su keliais kareiviais stebuklingai sugebėjo pabėgti iš apsiaustos Bresto tvirtovės.

Nuo 1941 metų rugpjūčio mėnesio jis ėjo Vakarų fronto 537-ojo pėstininkų pulko skiedinio kuopos politinio karininko pareigas. Lapkritį jis buvo perkeltas į Pietvakarių fronto 622-ąjį šaulių pulką, kur pasirodė esąs puikus žvalgas. Jis ėjo į naktinius reidus priešo užnugaryje, organizavo sabotažą, paimdavo į nelaisvę priešus. Po to, kai gruodį jis pristatė į štabą šeštąją belaisvį, jis tapo kulkosvaidžių kuopos vadu.

Ištisus 1942 metus Kuznecovas kovojo už fronto linijos. Jo automatininkai gerai pasirodė lapkričio 20 dieną, kai užpuolė Sredne-Caricynsky sodybą. Kuopa nepastebėta pateko į nacių kolonos užnugarį ir nužudė visą artilerijos bataliono personalą, paėmė į nelaisvę vadą su štabo dokumentais, 16 tarnybinių patrankų ir 96 arklius.

Reidas tuo nesibaigė. Kuznecovas išsiuntė du automatininkus kartu su "trofėjiniais" vokiečiais pas saviškius, ir jis nusprendė išvaryti nacius iš fermos, pasitelkęs vokiečių artileriją. Jo kovotojai patrankomis apšaudė priešo įtvirtinimus ir greitai numalšino priešo pasipriešinimą — vokiečiai nebuvo pasirengę atakai iš užnugario. Automatininkai užgrobė Sredne-Caricynskį vos per 15 minučių.

Iš viso jie sunaikino priešo pėstininkų batalioną, perėmė 27 priešo patrankas, 196 arklius, 27 lengvus kulkosvaidžius, keturis minosvaidžius, 17 automatų, septynias transporto priemones ir sandėlį su sviediniais. Kuopa nuostolių nepatyrė.

Už šį mūšį vyresnysis leitenantas Michailas Kuznecovas 1943 metų vasario mėnesį buvo apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio auksine žvaigžde. Kaip pažymėta apdovanojimo lape, tuo metu karininkas asmeniškai nužudė 88 nacius, iš fronto linijos pristatė 64 belaisvius ir buvo sužeistas penkis kartus.

Tegai:
Raudonoji armija, Antrasis pasaulinis karas, Didysis Tėvynės karas
Dar šia tema
Buvusi koncentracijos stovyklos kalinė pasirengusi liudyti apie suomių nusikaltimus
Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atmintį
Istorikas: Latvijos valdžia Gegužės 9 dienos atžvilgiu vėl parodė nemandagumą
Laivo "Armėnija" žūtis 1941 metų lapkritį — šeši "Titanikai" pagal aukų skaičių
Spalio 27

Kokia šiandien diena: spalio 27-osios šventės

(atnaujinta 15:38 2020.10.26)
Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Žvalgų diena, be to, Kriminalinės policijos diena, savo vardadienius šiandien švenčia Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina

Spalio 27-oji yra 300-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 301-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 65 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Ramojus, Gedas, Tautmilė, Vincentas, Sabina.

Šią dieną minima Vytauto Didžiojo mirties diena.

Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas mirė 1430 metų spalio 27 dieną. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kai nukrito nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.

Vytautas yra garsiausias iš visų Lietuvos valdovų, neveltui vadinamas Didžiuoju. Didžiausias jo nuopelnas, kad Jogailai užvaldžius Lenkiją ir Lietuvą, Vytautas sugebėjo atsikovoti valdžią Lietuvoje ir po jo mirties Lietuva tapo nepriklausoma nuo Lenkijos.

Vienas iš garsiausių mūšių Lietuvos istorijoje — Žalgirio mūšis (1410 liepos 15 d.). Lietuvių pergalei prieš Vokiečių ordiną šime mūšyje daug įtakos turėjo Vytauto vadovavimas.

Be to, šią dieną minima Žvalgų diena.

Spalio 27-ąją Lietuvoje minima Saugumo departamento įkūrimo diena, o kartu ir saugumo darbuotojų profesinė šventė.

Po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus nepriklausomybę, 1918 metų spalio 27 dieną buvo įkurta kariuomenėje veikusi slaptoji tarnyba, vėliau pavadinta Žvalgybos skyriumi.

Nepriklausomybės metais Žvalgybos skyrius daugelį kartų buvo reorganizuotas į kriminalinę policiją, saugumo tarnybą, slaptąją tarnybą, o po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais įsteigtas Valstybės saugumo departamentas.

Lietuvos valstybės saugumo departamento paskirtis — saugoti respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką.

Saugumo departamento uždavinys — laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai.

Taip pat šiandien minima Kriminalinės policijos diena.

Kriminalinės policijos diena Lietuvoje minima nuo 1931 metų. Ją minėtina diena paskelbė tuometinis vidaus reikalų ministras pulkininkas Steponas Rusteika.

Spalio 27-oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų spalio 27 dieną nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo pradėtas kriminalinės policijos organizavimo darbas.

Kasmet Kriminalinės policijos dienos proga Lietuvoje apdovanojami geriausi šalies kriminalistai, renkamos geriausios metų bylos.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1430 metais mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gimė apie 1350 m.

1918 metais buvo Įkurta Lietuvos karinė žvalgyba.

1931 metais gimė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė Ramutė Skučaitė.

1999 metais Lietuvos prezidentas priėmė Rolando Pakso vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą ir dekretu nurodė jai toliau dirbti, ministro pirmininko pareigas pavedė eiti Irenai Degutienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1492 metais Kristupas Kolumbas atrado Kubą ir paskelbė ją Ispanijos nuosavybe.

1505 metais mirė Rusijos caras Ivanas III.

1728 metais gimė britų keliautojas Džeimsas Kukas — pirmųjų Naujosios Zelandijos, Australijos ir Havajų salų žemėlapių autorius.

1782 metais gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Nikolo Paganinis.

1811 metais gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Izaokas Zingeris.

1858 metais gimė JAV prezidentas (1901—1909 m.) Teodoras Ruzveltas.

1978 metais gimė smuiko virtuozė kinė Vanesa Mei.

2010 metais britų slaptojo agento Džeimso Bondo garsusis automobilis "Aston Martin" su įvairiais gudriais įtaisais, tokiais kaip krėslo katapulta ir besikeičiantys numeriai, buvo parduotas viename aukcione Londone pigiau nei prognozuota — už 4 mln. JAV dolerių.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vagis

Klaipėdoje teisiamas vyras, įtariamas pinigų neužrakintų butų ir įstaigų vagyste

(atnaujinta 13:04 2020.10.26)
Tyrimo metu nustatyta, jog asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Klaipėdoje prieš teismą stos vyras, kaltinamas dėl 17 uostamiestyje įvykdytų vagysčių iš butų ir įstaigų patalpų, praneša Lietuvos policija.

Policijos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kai šių metų kovo 1dieną buvo gautas pranešimas, jog Skautų g. Giruliuose, dienos metu, be įsilaužimo požymių patekus į butą, iš rankinės pavogta piniginė su joje buvusiais 400 eurų, banko kortele ir dokumentais. Tą pačią dieną užfiksuota, jog pasinaudojus vogta banko kortele, uostamiestyje, H. Manto g., iš bankomato bandyta pasiimti pinigų, tačiau ilgapirščio užmačios nepavyko, mat kortelė jau buvusi užblokuota. Vis dėlto, įtariamasis buvo užfiksuotas bankomato stebėjimo kameros.

Po savaitės, kovo 8 dieną, Klaipėdos pareigūnams pranešta, jog Tomo g., iš įstaigos patalpų buvo pavogta piniginė su 150 eurų. Tą pačią dieną Galinio Pylimo g. esančioje bibliotekoje buvo išdaužtas langas ir pasikėsinta pagrobti kasos aparatą, tačiau suveikus signalizacijai asmuo iš patalpų paspruko. Kiek vėliau, taip pat kovo 8 dieną, Kulių Vartų g., į neužrakintas įstaigos patalpas užėjęs vyras iš stalčiaus įtariamas pasisavinęs 150 eurų.

Tirdami minėtų įvykių aplinkybes, Klaipėdos miesto 2-ojo Veiklos skyriaus policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, jog įvykdytų nusikalstamų veikų braižas labai panašus — nežinomas asmuo dienos metu tikrindavo ar neužrakintos butų bei įstaigų durys, o tokių aptikęs tiesiog užeidavo į patalpas ir pasisavindavo pinigus ar pinigines ir pasprukdavo.

Šių metų birželį Klaipėdoje pareigūnai sulaikė 1980 metais gimusį, ne kartą Lietuvoje ir užsienyje už vagystes teistą vyrą, įtariamą Klaipėdos mieste įvykdžiusį net 17 tokio pobūdžio vagysčių. Šiuo metu įtariamasis yra nuteistas ir atlieką bausmę už anksčiau padarytą kitą nusikaltimą bei laukia naujo nuosprendžio.

Tegai:
Lietuva, Klaipėda, vagystė
Dar šia tema
Kauno pareigūnai sučiupo visoje šalyje sukčiavusį vyrą
Teismo nuosprendžio sulaukė kalėdiniu laikotarpiu plėšikavęs asmuo
Ilgapirščiai traukia į miškus: Tauragės rajone pavogta 500 pušelių