Skurdas

Lietuva yra tarp ES antilyderių pagal gyventojų nepriteklių

(atnaujinta 12:35 2020.05.05)
Respublika atsidūrė ketvirtojoje vietoje su 9,4 procento rodikliu. Panašus rezultatas buvo užfiksuotas Kipre

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Praėjusiais metais Lietuva pateko į ES šalių penketuką su didžiausiu skurdo lygiu, rodo "Eurostato" statistikos agentūros duomenys.

Tyrime buvo įvertinta, ar gali skirtingų ES šalių gyventojai sau leisti bent keturis materialius dalykus, kuriuos dauguma laiko norimais ar būtinais normaliam gyvenimui. Tai galimybė laiku apmokėti sąskaitas, palaikyti namų šildymą, reguliariai valgyti mėsą (arba žuvį, ar vegetarišką atitikmenį), pasiimti savaitę atostogų toli nuo namų.

Tarp materialinių gėrybių taip pat buvo įvardyti televizorius, skalbimo mašina, automobilis, telefonas.

Didžiausia skurstančiųjų dalis pastebėta Bulgarijoje (19,9 proc.). Toliau išsirikiavo Graikija (15,9), Rumunija (12,6). Ketvirtąją vietą užėmė Lietuva su 9,4 proc. rodikliu. Panašus rezultatas buvo pastebėtas Kipre.

Latvija užėmė devintąją vietą (7,8). Estijoje šis rodiklis siekė 3,3.

Tuo tarpu tarp trijų šiuo atžvilgiu sėkmingiausių ES šalių buvo Liuksemburgas (1,3), Švedija (1,6), Nyderlandai (2,4), Suomija (2,4).

Anksčiau EK kaip pagrindines Lietuvos problemas įvardijo skurdą ir socialinę nelygybę. Ataskaitoje buvo teigiama, kad socialinės apsaugos išlaidos šalyje yra vienos mažiausių ES.

Baltijos šalys reguliariai atsiduria ES antilyderių sąrašuose pagal gyvenimo lygį. Praėjusių metų vasarį "Eurostatas" įtraukė Lietuvą į šalių su didžiausia piliečių skurdo rizika penketuką. Tačiau respublika aplenkė kaimynines Latviją ir Estiją.

Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokio savarankiškumo. Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, kad išnaudotų respublikos išteklius kitų Europos zonų plėtrai.

Tegai:
skurdas, ES, reitingas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje apskaičiuotas mirštamumo nuo koronaviruso procentas
Skurdas ir nelygybė: kodėl BVP augimas negerina Lietuvos žmonių gyvenimo
EK ataskaita: užsitęsusios reformos, didelė pajamų nelygybė ir skurdas
Žvakė, archyvinė nuotrauka

Mirė poetas Aleksas Dabulskis 

Atsisveikinimas su poetu vyks rugpjūčio 6 dieną, ketvirtadienį, Kauno "Rimties" laidojimo namuose

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Trečiadienį, po sunkios ligos mirė poetas, satyrikas, vertėjas Aleksas Dabulskis, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga.

Dabulskis – 16 įvairių žanrų knygų autorius, ir tie žanrai rodo įvairiapusį, žaižaruojantį netikėtai sužėrintį talentą – jis kūrė eilėraščius, ironraščius, ūpogramas, epigramas, aforizmus ir kt., be to, visą gyvenimą aktyviai darbavosi kultūros baruose kaip redaktorius, sudarytojas, vertėjas.

Dabulskis 1951 metais, besimokydamas paskutinėje gimnazijos klasėje, buvo suimtas, už antisovietinius eilėraščius nuteistas 25 metais kalėti, kalintas Mordovijos ir Omsko srities lageriuose. 1956 metais grižo į Lietuvą, studijavo Kauno politechnikos institute, 1964 metais jį baigė, įgydamas statybos inžinieriaus specialybę. Inžinieriumi dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Kauno statybos treste.

1972–1975 metais ir 1977–1982 metais žurnalo "Nemunas" skyriaus vedėjas, stilistas, skyriaus redaktorius. 1983–1989 metais Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros konsultantas. Nuo 1989 metų žurnalo "Santara" skyriaus ir šio žurnalo leidžiamų knygų bibliotekos redaktorius. 1989–1993 m. – satyros ir humoro laikraščio "Ūpas" redaktorius ir leidėjas, nuo 1994 metų – dienraščio "Kauno diena" korektorius.

Eilėraščius pradėjo skelbti nuo 1958 metų. Nuo 1972 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Yra parašęs taiklių parodijų, nemaža satyrinių tekstų. Sukūrė eilėraščių vaikams.

"Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Ireną, sūnų Manto ir Mariaus šeimas, anūkus Aušrą, Aleksą, Karolį, Gabrielę ir Gretą, visus artimuosius, kolegas ir bičiulius", – rašo Lietuvos rašytojų sąjunga.

Atsisveikinimas su poetu vyks rugpjūčio 6 dieną, ketvirtadienį nuo 16 val. Kauno „Rimties“ laidojimo namuose 1 salėje, Juozapavičiaus pr. 1. Išlydėjimas – rugpjūčio 7 dieną, penktadienį, 13 val. į Petrašiūnų kapines. Šv. Mišios – rugpjūčio 7 d. 9 val. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje Aleksoto g. 3.

Temos:
Metų netektys — 2020
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Sukčiai apgaulės būdu moters išviliojo virš 48 tūkst. eurų

(atnaujinta 08:31 2020.08.06)
Už apgaulės būdu savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš moters išviliojo virš 48 tūkst. eurų, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

Rugpjūčio 5 dieną 08:18 Klaipėdoje gautas pranešimas, kad laikotarpiu nuo birželio 22 dienos iki liepos 17 dienos iš moters, gimusios 1952 metais, apgaulės būdu išvilioti 48 282 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Už apgaulės būdu savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tegai:
sukčiavimas, policija, Klaipėda
Dar šia tema
Vilniuje prie daugiabučio namo, rastas mirusio nepilnamečio kūnas
Pagėgiuose sulaikomas neblaivus vyras sudavė pareigūnei
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma