GIPL

Septynios karantino savaitės GIPL dujotiekio statyboms nesutrukdė

(atnaujinta 10:40 2020.05.06)
Dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos planuojama pastatyti iki 2021 metų pabaigos, kaip ir buvo paskelbta iki koronaviruso pandemijos

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms — šio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta, praneša Energetikos ministerija.

Pranešama, kad jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų.

"Vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje — dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Susitelkus, tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nei vienai dienai per septynias karantino savaites. Todėl tikslas nesikeičia — šiemet turi būti nutiesta du trečdaliai šio dujotiekio", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris šiandien lankėsi GIPL statybų aikštelėje prie Kernavės.

GIPL dujotiekis sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką su Lenkija, kartu ir su Europos Sąjunga, kuri finansuoja reikšmingą šio projekto dalį.

Pasak bendrovės "EPSO-G" vadovo Rolando Zuko, savalaikės investicijos į energijos perdavimo ir prekybos infrastruktūrą leidžia visų regiono šalių rinkos dalyviams veikti konkurencijos sąlygomis, didina rinkos patrauklumą ir dėl to vartotojai galės pajusti itin palankių dujų kainų naudą savo sąskaitose.

"Matome, kad pastačius dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos ir liberalizavus šios šalies dujų rinką, prekyba GET Baltic biržoje viršija mūsų lūkesčius — per pirmuosius tris šių metų mėnesius apyvarta buvo didesnė nei planavome per visą pirmąjį pusmetį. Todėl dabar ne tik statome, bet ir modeliuojame, kokias naujas paslaugas, naujus dujų tiekimo maršrutus sukurs ir naujas galimybes atvers pradėjęs veikti dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos", — pažymėjo Zukas.

GIPL, kurio trasos ilgis Lietuvoje — 165 km, statybos pradėtos šių metų pradžioje. Į Lietuvą iš Lenkijos jau atvežta 85 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 64 km vamzdžių, pakloti pirmieji 5 kilometrai dujotiekio į iškastas tranšėjas. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami archeologiniai tyrinėjimai.

Planuojama, kad GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
"Amber Grid" pakartotinai vertins pasiūlymus GIPL tiesimo konkurse
"Amber Grid" pasirašė sutartį su rangovu dėl GIPL statybos
Į Lietuvą pristatyti pirmieji GIPL dujotiekio vamzdžiai
Karvės

Žalio pieno pirkimo-pardavimo procese tęsiama nesąžiningų veiksmų prevencija

(atnaujinta 13:59 2020.08.09)
Pabrėžiama, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos veiklos priežiūra toliau vykdoma atliekant patikras, užtikrinat nesąžiningų veiksmų prevenciją žalio pieno pirkimo-pardavimo procese

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra tęsia ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, veiklos priežiūrą, praneša Žemės ūkio ministerija.

Pabrėžiama, kad nuo 2020 metų liepos 1 dienos ji toliau vykdoma atliekant patikras, užtikrinat nesąžiningų veiksmų prevenciją žalio pieno pirkimo-pardavimo procese.

— Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 6 d. pripažino, kad Pieno įstatymo priėmimo tvarka prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, tačiau liko galioti Pieno įstatymo straipsniai, pagal kuriuos Agentūra toliau vykdo įstatyme nustatytų nesąžiningų veiksmų priežiūrą", — teigiama pranešime.

Pranešime teigiama, kad atnaujintoje Ūkio subjektų perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, veiklos priežiūros tvarkoje numatyta, jog agentūra, siekiant tinkamai užtikrinti kontrolę, didžiausią dėmesį skirs metodinei pagalbai, tiesioginiams ir netiesioginiams susitikimams, konsultacijoms su žalio pieno pirkėjais ir pardavėjais.

Tuo pačiu patikros bus atliekamos tikrinant einamuosius atsiskaitymus, žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą ir jų keitimą.

Tegai:
patikra, Žemės ūkio ministerija (ŽUM), karvės
Dar šia tema
Tyrimas atskleidė, kokią reikšmę sveikai gyvensenai teikia Lietuvos gyventojai
Prokuratūros ir teismai Lietuvoje galės dažniau skirti piniginį užstatą
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

(atnaujinta 14:35 2020.08.09)
Dėmė buvo aptikta ankstyvą sekmadienio rytą. Šiuo metu Uosto direkcija ėmėsi visų priemonių jai likviduoti

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Klaipėdos uoste buvo pastebėta naftos produktų dėmė, praneša Uosto direkcijos spaudos tarnyba.

Vieta buvo aptikta žiemos įlankoje sekmadienį apie 06:00.

Uosto direkcijos dispečeriai informavo atsakingas institucijas apie įvykį ir į išsiliejimo vietą išsiuntė laivą "Zunda", skirtą teršalams surinkti.

Be to, buvo įtraukti narai ir naftos surinkimo laivas iš Uosto direkcijos "Naras". Išsiliejus, uoste buvo pastatytos 350 metrų ilgio užtvaros, kurios kaupia teršalus, lokalizuodamos plitimą.

Tiriama teršalų kilmė ir galimas išplitimas.

Tegai:
nafta, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Radviliškyje ir Klaipėdoje pro langą ir balkoną iškrito du mažamečiai vaikai
Sinoptikai gyventojams žada 30 laipsnių šilumą
Sprogimas Beirute

Žiniasklaida: Beirute, sprogimo vietoje uoste, liko 43 metrų gylio krateris  

(atnaujinta 14:00 2020.08.09)
Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Po sprogimo Libano sostinės Beiruto uoste susiformavo 43 metrų gylio krateris, praneša "Sky News Arabia", cituodamas šaltinius Libano saugumo agentūrose.

"Sprogimas Beiruto uoste paliko 43 metrų gylio kraterį", — sakoma kanalo Twitter pranešime.

Galingas sprogimas antradienio vakarą įvyko Beiruto uosto rajone. Sprogimas įsiplieskė dėl 2750 tonų amonio salietros, kuri šešerius metus buvo nesaugiai laikoma sandėlyje. Naujausiais duomenimis, mirė daugiau nei 150 žmonių, apie 6 tūkst. buvo sužeista.

Kelios šalys, įskaitant Izraelį ir Prancūziją, pasiūlė pagalbą Libanui, Rusija, Kataras ir Irakas išsiuntė lauko ligonines į Beirutą, o PSO pranešė, kad ji siunčia vaistus ir chirurgijos rinkinius į Libano sostinę aukoms gydyti. Anksčiau buvo pranešta, kad Italija savo lėktuvą atsiuntė teikdama humanitarinę pagalbą.

Tegai:
sprogimas, Beirutas
Dar šia tema
Sprogimas Beirute: kaip tai vyko tragedijos liudininkų akimis
Beiruto pavyzdžiu: Klaipėda perspėjo apie pavojų sandėliuojant salietrą