Lietuva vakcinai nuo COVID-19 sukurti skirs ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų
(atnaujinta 11:36 2020.05.08)
Šiais metais Lietuva rėmė Italiją, Ispaniją, Kiniją, Armėniją, Ukrainą, Gruziją ir Moldovą kovoje su epidemija
VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuva vakcinai nuo koronaviruso sukurti skirs ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų. Atitinkamą sumą patvirtino Lietuvos vyriausybė, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Ši suma, kaip ir anksčiau, paskirta 100 tūkstančių eurų iš Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos, Lietuva prisideda prie lėšų rinkimo iniciatyvos, kurią kartu su keliomis tarptautinėmis organizacijomis paskelbė Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Lajen. Pinigus paskirs Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI).
Lietuva anksčiau aktyviai dalyvavo kovoje su COVID-19 ir skyrė lėšų šios srities tyrimams. Lietuvos mokslo taryba ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra paskelbė nacionalinius konkursus mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonių kūrimui COVID-19 srityje (2,7 mln. eurų vertės).
Vykdydama šią iniciatyvą, Europos Komisija kartu su tarptautiniais partneriais tikisi, kad iki gegužės 23 dienos ji galės surinkti 7,5 milijardo eurų, kad būtų sukurta ir paskirstyta vakcina visame pasaulyje.
Šiais metais Lietuva rėmė Italiją, Ispaniją, Kiniją (per Tarptautinį Raudonąjį Kryžių), Armėniją, Ukrainą, Gruziją ir Moldovą kovoje su COVID-19 epidemija.
Vyriausybė pratęsė karantino režimą — šį kartą iki gegužės 31 dienos, tačiau paskelbė dar daugiau sušvelninimų nei praėjusį kartą pratęsus karantiną. Apribojimai šalyje galioja nuo kovo 16 dienos.
Lietuvoje patvirtinti daugiau kaip 1 430 koronaviruso atvejai, 49 pacientai mirė.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 3,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 254 tūkst. žmonių.
Kokia šiandien diena: Sausio 17-osios šventės
(atnaujinta 15:34 2021.01.16)
Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 348 dienosVardadienį švenčia Beatričė, Daujotas, Dovainis (Dovainas, Dovas), Dovainė (Dovė), Kalnė, Kalnius. Leonilė, Merūnas, Tariotas, Tariotė, Vilda.
1415 – popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes;
1734 – Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį, Augustą III;
1991 – Seimo priimtu įstatymu įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP);
1992 – Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte;
1992 – įkurta Lietuvos Biblijos draugija;
1958 metais gimė Audronius Ažubalis, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, 2010-2012 LR užsienio reikalų ministras.
1959 metais gimė Zbignev Jedinskij, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 2012 Seimo narys.
1656 metais mirė Jurgis Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1596 m.).
1700 metais Rusijos caras Petras I išleido įsaką rengtis europietiškai;
1863 metais gimė Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (m. 1938 m.)
1962 metais gimė Džimas Keris, Kanados bei JAV aktorius, turintis šių abiejų šalių pilietybes.
Krikščionių minimas Šv. Antanas (251/252–356), abatas, gimė Egipte, turtingoje, religingoje šeimoje. Likęs našlaičiu, išpardavė turtą ir išdalijo vargšams. Jaunesnę seserį paliko taurių žmonių globai, o pats pasitraukė į dykumą ir gyveno grotoje kaip atsiskyrėlis. Netikėta gyvensenos pertvarka pareikalavo daug dvasios pastangų (jį užgriuvusios šėtono pagundos dažnai vaizduojamos mene). Vėliau persikėlė prie Raudonosios jūros ir gyveno griuvėsiuose. Ten ėmė rinktis vis daugiau mokinių, ir Antanas tapo pirmuoju Bažnyčios istorijoje atsiskyrėlių bendruomenės vadovu, abatu.
Nedarbas Lietuvoje perkopė 16 procentų
(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Oficialus nedarbas sausio pradžioje siekė rekordinį rodiklį ir perkopė 16 procentų, rašo Užimtumo tarnyba.
©
Photo : Druskininkų savivaldybės administracija
UŽT duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. bedarbių — jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.
Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu — Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.
Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.
Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.
Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.