Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje nedarbo lygis siekė 7,1 %

(atnaujinta 12:52 2020.05.08)
Dėl paskelbto privalomojo karantino per paskutines dvi kovo mėnesio savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Nedarbo lygis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 7,1 proc., penktadienį pranešė Statistikos departamentas. 

Palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 0,7 procentinio punkto, o su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu — 0,6 procentinio punkto. 

2020 metų  pirmąjį ketvirtį buvo 106,3 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus — 15,5 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 12,6 tūkst., iš jų 15–24 metų amžiaus — 0,3 tūkst.

Vaistinė Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8 proc., moterų — 6,2 proc. Jaunimo nedarbo lygis sudarė 15 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,7 procentinio punkto, per metus — 2,5 procentinio punkto. 

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 0,3 procentinio punkto ir sudarė 2,4 proc.

2020 metų pirmąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 386 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 7 tūkst., per metus — 12,4 tūkst. 

Dėl paskelbto privalomojo karantino, per paskutines dvi kovo mėnesio savaites apie 7 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai, beveik 60 proc. jų sudarė moterys.

Labiausiai karantinas paveikė statybos ir paslaugų sektorius, kuriuose šis lygis siekė atitinkamai 12 ir 8 proc.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau buvo padaryta nemažai sušvelninimų, ypač verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 3,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 254 tūkst. žmonių.

Tegai:
nedarbas, Lietuva, koronavirusas
Dar šia tema
Seimas apsisprendė, kokias išmokas pasibaigus karantinui gaus verslas ir gyventojai
Dėl karantino sušvelninimo pradedami grąžinti vietiniai traukinių reisai
Veryga užsiminė apie galimą karantino pratęsimą
Oro uostas, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų

(atnaujinta 14:42 2020.05.28)
Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvoje vėl atnaujinus kai kuriuos skrydžius bei atsiradus galimybei išvykti į kaimynines šalis, sugrįžtant į šalį bus privaloma laikytis nustatytų procedūrų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, būtina užsiregistruoti užpildant anketą NVSC interneto svetainėje, privaloma izoliuotis 14 dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos, taip pat pasitikrinti dėl COVID-19 infekcijos.

Per pasienio punktus atvykstantys žmonės bus tikrinami VSAT pareigūnų, užpildę elektronines formas patikrą galės pereiti greičiau, tuo tarpu, neužpildę elektroninių formų turės galimybę užpildyti jas vietoje.

Lietuvos piliečiams ar teisę šalyje gyventi turintiems asmenims, patikros metus nustačius COVID-19 simptomus bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir jie bus vežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

"Tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems krovinių vežėjams nustačius COVID-19 ligos simptomų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo į Lietuvos Respublikos teritoriją šių asmenų neįleisti, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius ir asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje", — rašoma pranešime.

Esant tam tikroms aplinkybėms, bus galima kreiptis į NVSC ir prašyti leidimo palikti izoliavimosi vietą.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje aptiktų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1656, pasveiko 1 193 žmonės, 68 mirė

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655
Remonto darbai Savanorių prospekte

Vilniuje dėl remonto darbų ribojamas eismas Savanorių prospekte

(atnaujinta 14:56 2020.05.28)
Pažymima, kad darbai vyks ne piko metu, tuo metu vairuotojai prašomi laikytis darbų vietoje įrengtų laikinų įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų nurodymų

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilniuje vyksta remonto darbai Savanorių prospekte, dėl to mažinamas leistinas greitis, transportas nukreipiamas viena eismo juosta, praneša Vilniaus miesto savivaldybės įmonė "Grinda" savo Facebook paskyroje.

"Savanorių prospektas – viena judriausių sostinės gatvių, vedanti į Aukštuosius Panerius, Trakų Vokę, Grigiškes, Vaidotus, ir svarbi jungtis su autostrada Vilnius-Klaipėda bei magistraliniais keliais link Trakų ir Druskininkų. Ilgi eksploatacijos metai ir intensyvus sunkiojo transporto eismas daro įtaką dangos kokybei, todėl atėjo laikas atnaujinti šią svarbią transporto arteriją", — pažymi bendrovė.

Anot pranešimo, remonto metu bus stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams, todėl darbai vyks ne piko metu — nuo 9:00 iki 15:00.

Pažymima, kad darbus užbaigti numatoma iki birželio 5 dienos.

Remonto metu planuojama nuo Vaduvos stotelės iki Fizikos instituto stotelės sutvarkyti kelkraščius, pašalinti perteklinį šalikelėse susikaupusį grunto sluoksnį, sutvarkyti asfalto pažaidas, pakloti naują asfalto dangą.

Vairuotojai prašomi atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją kelyje ir laikytis darbų vietoje įrengtų laikinų įspėjamųjų ir draudžiamųjų kelio ženklų nurodymų. Jei yra galimybė, vairuotojams rekomenduojama planuoti kelionę Gariūnų gatve.

Tegai:
eismo ribojimas, remontas, Lietuva, Vilnius
Temos:
Eismo pakeitimai Vilniuje
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją