Koronaviruso testas

Čaplinskas teigia, kad 80 procentų COVID-19 pacientų besimptomiai nešiotojai

(atnaujinta 19:30 2020.05.09)
Manoma, kad ligos eigai įtakos turi organizmo imuninio atsako stiprumas, kuris gali priklausyti nuo amžiaus ir genetikos

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigė, kad besimptomiai koronaviruso nešiotojai gali sudaryti apie 80 procentų visų užsikrėtusiųjų. Apie tai jis parašė Facebook.

"Tačiau daugumai besimptomių nešiotojų lengvi ar minimalūs simptomai pasireiškia vėliau. Taip jie tampa viruso platintojais "be dokumentų", — rašė jis.

Anot Čaplinsko, užsikrėtę žmonės virusą gali perduoti ankstyvoje ligos stadijoje, kai dar nėra simptomų, o viruso koncentracija organizme jau yra aukšta.

Neaišku, kodėl kai kurie žmonės yra besimptomiai viruso nešiotojai, o kiti kenčia nuo gyvybei pavojingo COVID-19.

Besimptomės infekcijos dažniausiai pasireiškia vaikams ir sveikiems jauniems žmonėms. Simptomai paprastai išryškėja per 14 dienų.

Čaplinskas teigė, kad imuninė sistema lemia, kokia bus infekcijos baigtis. Stiprus imuninis atsakas inkubaciniu laikotarpiu gali apriboti bendrą viruso koncentraciją organizme ir užkirsti kelią jo patekimui į plaučius.

Ligos sunkumą lemia viruso dalelių, kurios įsiveržė į plaučius, skaičius. Gera sveikata taip pat yra svarbus organizmo imuninio atsako į virusą veiksnys.

Pasak jo, COVID-19 paveikia nedaug vaikų, nes jų įgimtas imuninis atsakas yra stipresnis nei suaugusiųjų.

"Genetika taip pat gali turėti įtakos infekcijų baigčiai, nes gali sukelti ankstyvą adaptacinį imuninį atsaką, kai virusas atpažįstamas ir su juo kovojama ankstyvojoje stadijoje", — teigė Čaplinskas.

Kaip pažymėjo Čaplinskas, vis dėlto kai kurie žmonės į infekciją reaguoja labai stipriomis ir užsitęsusiomis citokinų audromis — tai sudėtingas ir kartais mirtinas imuninis atsakas, sukeliantis labai stiprų uždegimą ir organų pažeidimus.

Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, daug didesnė tikimybė susirgti ūminiu kvėpavimo sutrikimo sindromu.

Čaplinskas pažymėjo, kad manoma, jog senesniuose plaučiuose yra mažiau ACE2 receptorių, kurie reguliuoja organizmo imuninį atsaką. Kita vertus, vaikų plaučiuose yra daugiau ACE2 receptorių, tačiau jie neserga taip stipriai, kaip suaugusieji.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 1 436 koronaviruso atvejų, 49 pacientai mirė.

Tegai:
koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1862)
Dar šia tema
Lietuvoje per karantiną daugiau nei dvigubai išaugo nužudymų skaičius
Britas išgyveno koronavirusą, sepsį, širdies sustojimą ir du insultus
Koronaviruso testai, archyvinė nuotrauka

Nuo pirmadienio įsigalioja nauja testavimo dėl COVID-19 tvarka

(atnaujinta 16:08 2020.05.29)
Pagal nauja tvarka nuo birželio 1-osios visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai nebus privalomai  testuojami dėl koronaviruso

VILNIUS, gegužės 29 - Sputnik. Nuo pirmadienio, birželio 1-osios, tyrimai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) nustatyti bus atliekami pagal naują tvarką, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. 

Numatyta, kad profilaktinis testavimas bus vykdomas įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. 

Tikslingai toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, nauja testavimo strategija leis atskirti tikslinius ir prevencinius tyrimus, nustatyti aiškias sąlygas, kada vieni ar kiti tyrimai turi būti atliekami. 

"Kurį laiką tikrai gyvensime naujoje realybėje su koronavirusu, tad reikalingi ir nauji lankstūs sprendimai. Šios tyrimų strategijos pagrindinė naujovė – labai aiškiai sudėliojama, kas yra prevenciniai tyrimai ir kokioms sąlygoms esant jie atliekami, išskiriami du skirtingi rizikos lygiai. Kitaip tariant, pereiname iš etapo, kai prevencinis testavimas vienareikšmiškai buvo suprantamas kaip, pavyzdžiui, viso kolektyvo nuolatinis tikrinimas, į etapą, kai testuosime iš kolektyvo du ar tris žmones atsitiktine tvarka. Įvertinus, kad virusas tikrai žaibiškai plinta, toks atsitiktinis testavimas sukurs tokią pačią vertę", – sako ministras.

Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. 

Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, t. y. operacijoms, planinėms procedūroms, guldomi pacientai.  Taip pat bus tiriami žmonės, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.

Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. 

Tuo metu, profilaktinis testavimas bus vykdomas skirtingai, atsižvelgus į kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje užfiksuotus sergamumo rodiklius, palygintus su bendru sergamumo šalyje vidurkiu. Tai reiškia, kad savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes: mažos ir didelės rizikos. Pirmajai grupei priklausys tos savivaldybės, kuriose 14-likos dienų laikotarpio sergamumas, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, bus mažesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, antrajai – tos, kuriose sergamumas jį viršys.

Didelės ir mažos rizikos savivaldybės

Tokiose didelės rizikos savivaldybėse, kuriose sergamumas yra didesnis nei Lietuvos vidurkis, profilaktiškai, ne rečiau kaip kas 7 dienas, bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės didelės rizikos savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Mažos rizikos savivaldybėse profilaktiškai atsitiktine tvarka bus tiriami gydymo, taip pat slaugos ir globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su pacientais. Per savaitę turės būti ištiriama nuo 5 iki 10 proc. visų įstaigos darbuotojų.

Numatyta, kad pacientai ar globotiniai mažai rizikingoms priskiriamose savivaldybėse bus tiriami tuo atveju, jei jaus ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingus simptomus, tai yra, sveiki asmenys profilaktiškai testuojami nebus.

Be to, mažos rizikos savivaldybėse prevenciniai tyrimai kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, vaistininkams, parduotuvių darbuotojams, nebus atliekami.

Respublikoje galioja karantino režimas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1862)
Dar šia tema
Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19
Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus
Lingienė atskleidė naujų COVID-19 atvejų detales 
Butelis su alkoholiu, archyvinė nuotrauka

Vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui pernai teko 11,1 litro alkoholio

(atnaujinta 15:53 2020.05.29)
Pernai Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse buvo parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, arba 0,1 litro mažiau nei 2018 metais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2019 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų — 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus — 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 metais.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. — 863). 

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau — 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais 544 žmonės mirė nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 metais. 

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. — 17), kaimo — 23 (2018 m. — 20).

Padidėjo alkoholio kainos

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 metais padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės — 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė — 6,2, brendis — 4,2, Lietuvoje pagamintas alus — 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas — 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metais kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 metais, palyginti su 2018 metais, pastebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, ar įmanoma dezinfekuoti kūną alkoholiu
Pasieniečiai sulaikė nelegaliai iš Latvijos dviračiu alkoholį gabenusį zarasiškį
Kaune, pilname šiukšlių garaže, pareigūnai rado cigarečių ir alkoholio