Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo viena ES šalių, kurioje didėja anglies dioksido išmetimas

(atnaujinta 23:35 2020.05.13)
Išmetamiesiems teršalams įtakos turi transporto ir pramoninė veikla. Jų skaičius padidėjo nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi jiems sumažinti

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis, rodo "Eurostato" duomenys.

Palyginti su vidutiniškai 2019 ir 2018 metų išmetimo lygiu Europos Sąjungoje, jis sumažėjo 4,3 procento.

Išmetamas CO2 kiekis yra pagrindinė globalinio atšilimo priežastis ir sudaro apie 80 procentų visų dirbtinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ES. Jų skaičiui įtakos turi tokie veiksniai kaip klimato sąlygos, ekonomikos augimas, gyventojų skaičius, transportas ir pramoninė veikla.

Iškastinio kuro CO2 išmetamas tose šalyse, kuriose jis sudeginamas tokiems tikslams kaip elektros energijos gamyba, plieno gamyba. Be to, didelis išmetimo lygis yra susijęs su transportu.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, 2019 metais išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo daugelyje ES valstybių narių. Ryškiausias nuosmukis pastebimas Estijoje (22,1 proc. mažiau), po jos — Danija (9 procentais mažiau), Graikija ir Slovakija (8,9 proc. mažiau kiekvienoje), Portugalija (8,7 proc. mažiau) ir Ispanija (7, 2 proc. mažiau).

Išmetamų teršalų kiekis padidėjo tik keturiose šalyse: Liuksemburge (plius 7,5 proc.), Austrijoje (plius 2,8 proc.), Maltoje (plius 2 proc.) ir Lietuvoje (plius 1,6 proc.). Vienintelė šalis, kurioje pokyčių nebuvo, yra Kipras.

"Eurostato" duomenimis, 2019 metais akivaizdžiai sumažėjo kietojo iškastinio kuro (akmens anglių, lignito ir skalūnų bei kt.) suvartojimas. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis yra Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Ji leidžia įmonėms išmesti tik tam tikrą kiekį CO2, mokestis imamas už viršytą sumą.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
oro tarša, Lietuva, ES, išmetamosios dujos
Dar šia tema
Naftos kainos ir alternatyvios energijos žlugimas: kam tai naudinga?
Sumažėjus transporto srautui miestuose oras tapo švaresnis
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną
Vilniaus senamiestis

Lietuvoje patvirtinti devyni nauji koronaviruso atvejai

(atnaujinta 11:38 2020.06.07)
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiuo metu šalyje koronaviruso sukeltomis ligomis serga 306 žmonės

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sekmadienį paskelbė apie devynis naujus patvirtintus koronaviruso infekcijos atvejus Lietuvoje. Šiuo metu šalyje serga 306 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos registruoti devyni įvežtiniai atvejai.

Per šeštadienį ištirta 2204 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Dar šia tema
Gydytojas teigė, kad sumažėjo koronaviruso aktyvumas
PSO: Europoje nėra nė vienos valstybės, turinčios imunitetą koronavirusui
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
ULAC vadovas papasakojo, ką dar reikia išmokti apie koronavirusą
Mokslininkas papasakojo, kada organizme atsiranda antikūnų prieš koronavirusą
Bundestagas, archyvinė nuotrauka

Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie sudėtingus santykius su JAV

(atnaujinta 12:40 2020.06.07)
Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas Berlyno ir

Vašingtono santykius laiko komplikuotais. Jis tai pareiškė interviu "Bild am Sonntag".

Masas kalbėjo apie Vokietijos ir JAV santykius po žiniasklaidos pranešimų apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti kariuomenę iš Vokietijos.

"Esame artimi transatlantinio aljanso partneriai. Bet: tai sunku ", — ministras atsakė į žurnalisto prašymą apibūdinti situaciją.

Apie Donaldo Trampo ketinimus išvesti kariuomenę anksčiau pranešė amerikiečių leidinys "The Wall Street Journal". Skaičiuojama, kad iki rugsėjo iš Vokietijos išvyks 9500 karių.

JAV branduoliniai ginklai Europoje
© Sputnik /
JAV branduoliniai ginklai Europoje
Tegai:
kariai, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Ši šalis nėra tokia visagalė. Ką parodė protestai JAV
Ekspertas: Rusija kol kas negali sekti visų JAV raketų