Lenkijos pasienyje, archyvinė nuotrauka

Politologas: ankstyvas Lenkijos sienų atidarymas yra kritiškas Lietuvai

(atnaujinta 23:06 2020.05.13)
Be to, Lenkijos ir Suomijos įstojimas į Baltijos šalių laisvo judėjimo zoną nesukels naujų politinių konfigūracijų Europoje, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai sutarė atidaryti Baltijos šalių vidaus sienas nuo gegužės 15 dienos.

Po to, kai Baltijos šalys atkurs laisvą judėjimą tarpusavyje, ateityje į šią erdvę galėtų prisijungti Lenkija ir Suomija, sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.

Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas, politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lenkijos ir Suomijos prisijungimas prie laisvo judėjimo zonos nereikš jokių ypatingų tarptautinių teisinių santykių tarp šių šalių ir Baltijos valstybių.

Ekspertas pažymėjo, kad sienų su Suomija atidarymas yra svarbus visų pirma Estijai, nes šios šalies gyventojai išvyksta ten dirbti. Tuo pat metu Lenkija yra svarbiausia Lietuvai kryptis.

"Lenkija Baltijos šalims yra toks išėjimas į likusią Europos Sąjungą, į likusią Europą, nes iš esmės šios šalys yra atstumtos, ir be Lenkijos jos yra tokia savotiška sala, palyginti daugiau geografiškai susijusi su Rusija ir Baltarusija nei su Europos Sąjungos šalimis. Taigi, vėlgi, Baltijos šalims, o ypač Lietuvai, labai yra kritiškas ankstyvas Lenkijos sienų atidarymas", — tvirtino Nosovičius.

Lenkijos ir Suomijos sienų atidarymas yra visiškai natūralus ir logiškas dalykas, pabrėžė ekspertas, tačiau iš to neišplaukia jokios globalios išvados, naujos tarptautinės ar politinės konfigūracijos Europoje.

Pagal vyriausybės dekretą nuo gegužės 11 dienos lietuviai gali keliauti į Lenkiją darbo, verslo ar mokslo tikslais. Tačiau su savimi reikia turėti tai patvirtinantį dokumentą — darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, Lenkijos švietimo įstaigos pažymą apie mokymą ir pan. Galutinį sprendimą dėl priėmimo į teritoriją priima Lenkijos pasieniečiai. Jie turi pateikti dokumentą. Į Lietuvą bus galima grįžti ne tik per Kalvarijos–Budzisko tašką, bet ir per Lazdijai–Ogrodniki patikrinimo punktą. Po to piliečiams nereikės laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos.

Nuo gegužės 15 dienos Lietuvos piliečiai gali laisvai keliauti Latvijoje ir Estijoje. Sieną galima kirsti per Būtingė–Rucava, Saločiai–Grenstalė ir Smėlynė–Medumai taškus. Lietuviai galės grįžti per juos, tačiau jiems nereikės dvi savaites izoliuotis.

Latvijos ir Estijos gyventojai tomis pačiomis sąlygomis gali atvykti į kaimyninę Lietuvą.

Lietuvos vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos, tačiau įvedė daugiau karantino sušvelninimo sąlygų.

Tegai:
karantinas, laisvas judėjimas, Baltijos šalys, Lenkija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Lietuvos piliečiams išplėtė grįžimo į tėvynę patikrinimo punktų sąrašą
Baltarusijoje panaikinti du pasienio su Lietuva postai
Penkiasdešimt penktoji karantino diena: Lietuvoje nustatyti 6 nauji koronaviruso atvejai
Baltarusija atšaukė skrydžius į Palangą iki pat vasaros sezono pabaigos
Pučkorių atodanga

Vilniuje lankytojus kviečia naujas pažintinis maršrutas

4
(atnaujinta 10:36 2020.06.07)
Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" pristato maršrutą, pritaikytą keliauti su mažaisiais vežimėliuose

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Pažintinis maršrutas "Gamtos taku su mažyliu" driekiasi Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Belmonto apylinkėse, o trunka maždaug tiek, kiek ir pietų miegas – apie valandą, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Kol mažyliai miegos gryname ore, tėvai keliaus lengvai pravažiuojamais takeliais ir galės pasigrožėti gamtos perliukais – kalvomis, sraunia Vilnia, įspūdinga atodanga – bei apžiūrėti istorines vietas: piliakalnius, dvarus ir malūnus, patrankų liejyklą.

"Nuolat sulaukiame klausimų apie „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutus, tinkamus tėvams su vaikiškais vežimėliais, tad nusprendėme pasiūlyti maršrutą, sukurtą specialiai jiems. Prasidėjusi vasara ir Tėvo diena – puiki proga jam pristatyti, tad kviečiame keliauti su šeima ir prisiminti, kad įspūdingų gamtos kampelių galima rasti nė neišvažiavus iš miesto," – apie naująjį maršrutą pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės, Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vadovė Sonata Griškienė.

Be to, miesto studijų platformoje www.neakivaizdinisvilnius.lt galima rasti ir daugiau maršrutų, tinkamų šeimoms su vaikais vežimėliuose. Tai – Viršuliškės, Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas, Pilaitė (išskyrus vieną objektą, informacija maršruto aprašyme). Įvertinus savo galimybes keliauti siauresniais senamiesčio šaligatviais ir akmenuotu grindiniu, tėvams su vežimėliais taip pat siūlomi maršrutai "Atvirų kiemelių istorijos", "100 Lietuvos valstybingumo metų" ir "Vilniaus pokeris".

4
Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Lietuvos nacionaliniame parke vietoje "juodųjų archeologų" aptikta Lapė Snapė
Atgimsta Trakų Vokės dvaro sodyba: gražėja rūmai, antram gyvenimui prikeliamas parkas
Pieno produkacija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje populiarėja smulkiųjų maisto gamintojų veikla

(atnaujinta 10:00 2020.06.07)
Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba, žuvininkystės produktų, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų

VILNIUS, gegužės 2 - Sputnik. Lietuvoje mėsos, pieno, žuvies ar žvėrienos gaminius nedideliais kiekiais gamina ir tiesiogiai vartotojams parduoda daugiau kaip pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. 

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, trejus pastaruosius metus norinčiųjų užsiimti tokia veikla skaičius vidutiniškai padidėja 10 proc.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai yra užsiimančių pieno produktų gamyba – 316, žuvininkystės produktų – 69, mėsos gaminių ir pusgaminių gamintojų – 66, paukščių, triušių auginimu mėsai – 31, kiaušinių tiekimu – 16, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – 8, o žvejų, rinkai tiekiančių sugautas žuvis, priskaičiuojama 155.

"Smulkiųjų maisto gamintojų veikla yra labai svarbi valstybės ekonomikai ir padeda išlaikyti šalies unikalumą, išsaugoti maisto gamybos tradicijas ir tradicinius maisto produktus. Todėl jau ne pirmus metus nuolat ieškome būdų, kurie paskatintų imtis smulkiosios gamybos, kad tokie gamintojai galėtų kuo paprasčiau surasti savo nišą ir savo vartotoją bendroje maisto rinkoje", – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

Mažais kiekiais tvarkančiais maistą laikomi tie subjektai, kurie per savaitę pagamina ne daugiau kaip 500 kg mėsos gaminių ar 200 kg mėsos pusgaminių, per vieną kalendorinę dieną išdarinėja, perdirba ne daugiau kaip 150 kg žuvininkystės produktų, ar gamina pieno gaminius savo ūkyje ne daugiau kaip iš 1 tonos žalio pieno per dieną.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Mokslininkai nustatė pieno produktų paros normą

Gyvenimas be streso: šeši būdai susidoroti su nerimu

(atnaujinta 18:36 2020.06.05)
COVID-19 pandemija kelia daug rūpesčių mūsų gyvenimui: auga užsikrėtusiųjų skaičius, kyla verslo problemų, o sienos nėra tokios "skaidrios" kaip anksčiau.
Gyvenimas be streso: šeši būdai susidoroti su nerimu
© Sputnik /

Esame priversti nuolat likti namuose ir priprasti dirbti nuotoliniu būdu. Du pagrindiniai mūsų poreikiai — saugumas ir bendravimas — lieka nepatenkinti, todėl kyla stresas.

Žiūrėkite ria.ru infografikoje, kaip padėti sau šioje sudėtingoje situacijoje.

Tegai:
stresas, koronavirusas