Ginčas šeimoje, archyvinė nuotrauka

Skyrybų neišvengti? Blogiausias karantino poveikis sveikatai

(atnaujinta 22:35 2020.05.12)
Remiantis skaičiavimais, COVID-19 epidemija pareikalaus šimtų tūkstančių gyvybių. Sukels ji ir ilgalaikių padarinių, perspėja mokslininkai

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Žmonės, užsidarę tarp keturių sienų, ilgą laiką patiria stiprų psichologinį stresą. Sunku tinkamai laikytis mitybos režimo, nepasiduoti blogų įpročių keliamoms pagundoms. Kaip tai paveiks sveikatą, aiškinosi RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Širdį skauda dėl visų

Kovos su naujojo koronaviruso pandemija priešakyje stovi medicinos specialistai. Atrodytų, kad streso sukeltos problemos labiausiai turėtų paveikti būtent juos. Empatija pacientams ir nukentėjusiems virsta vadinamąja "pakaitine" trauma, pasireiškiančia apetito praradimu, nuovargiu, fizinės jėgos praradimu, miego ir dėmesio sutrikimais, dirglumu, beviltiškumo ir nuobodulio jausmais.

Vasario 17–21 dienomis kelių Kinijos medicinos ir mokslo institucijų specialistai per mobiliąją programą apklausė 526 medicinos darbuotojus (pusė jų dirbo su pacientais, sergančiais COVID-19) ir paprastus Uhano gyventojus.

Paaiškėjo, kad slaugytojai, dirbę ligoninėse su infekuotais žmonėmis, žymiai rečiau kenčia nuo "pakaitinės" traumos. Tyrėjai tai paaiškina griežtu karantinu, kuris įpareigojo žmones likti namuose. Griežta izoliacija paveikė psichiką labiau nei kontaktas su pacientais.

Dėl laisvo laiko pertekliaus žmonės valandų valandas praleisdavo internete, ieškodami informacijos apie ligonius, nevalingai nerimaudami dėl jų ir gydytojų, kurie rizikuoja užsikrėsti. Tačiau informacijos apie pačią infekciją jie neturėjo tiek daug, kiek jos turėjo sveikatos apsaugos darbuotojai. Mokslininkai padarė išvadą: valdžios institucijos turėtų galvoti apie tai, kaip geriausia organizuoti informacijos palaikymą epidemijų atvejais.

Rizikos grupė — jaunimas

Tarptautinė mokslininkų komanda išanalizavo žmonių psichikos būklę Kinijoje. Žmonės buvo apklausti du kartus — sausio pabaigoje ir kovo pabaigoje, buvo apklausti 1 738 respondentai. Praėjus mėnesiui po epidemijos piko, potrauminis stresas žymiai susilpnėjo, tačiau išliko didesnis nei normalus.

Atskleistas fizinio negalavimo ir psichologinių problemų santykis. Žmonės, turintys peršalimo simptomų, labiau kentėjo nuo nežinomybės: ar užsikrėtę, ar ne. Tai rodo, kad reikia atlikti masinį gyventojų testavimą, kas padės atsikratyti nereikalingų baimių.

Radijo naujienos buvo labiau nerimą keliančios nei kiti informacijos šaltiniai. Ramino kaukė, sukurianti saugumo jausmą.

Labiausiai saviizoliacija paveikė 12–24 metų amžiaus jaunimą. Mokyklos buvo uždarytos, moksleiviai ir studentai nerimauja dėl nuotolinio mokymosi problemų, neaiškumų dėl egzaminų ir priėmimo į universitetus.

Pietų Karolinos universiteto ekspertai taip pat kalba apie jaunimo pažeidžiamumą. Jungtinėse Valstijose ši karta buvo ypač paveikta: vaikystėje jie išgyveno rugsėjo 11-osios teroro išpuolį, jie beveik neturi galimybių įsigyti nuosavą būstą dėl 2008 metų finansinės krizės, juos spaudžia skolos už mokslus. Klimato kaitos problemos ir politinis nestabilumas pasaulyje neprideda ramybės.

Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai>>

Dabar štai — COVID-19 protrūkis. Jauni žmonės, stebėdami valdžios institucijų nesugebėjimą susidoroti su grėsme, praranda pasitikėjimą valstybe, renkasi pasitikėjimą šeima ir draugais.

O juk tarp užsikrėtusiųjų yra daug jaunų žmonių. JAV — kas penktas, o kas aštuntas patenka į reanimaciją.

Anekdotinės istorijos apie skyrybų bangą Kinijoje epidemijos fone, pasirodo, ne tokios jau ir nepagrįstos. Prieš kelerius metus Pensilvanijos universiteto mokslininkai susidomėjo piliečių šeimynine padėtimi po 1989 metų uragano "Hugo". Kitais metais katastrofos paveiktuose regionuose įvyko skyrybų protrūkis.

Užčiaupta burna

Priverstinė ilgalaikė izoliacija gali sukelti daugybę problemų, perspėja gydytojai. Net maži gyvenimo būdo pokyčiai kelia rimtų padarinių. Ir jei karantino sąlygomis ir toliau rūkote, prastai maitinatės ir neišlaikote fizinio aktyvumo, padidėja ne tik vėlyvo vėžio, bet ir hipertenzinės krizės, širdies priepuolio rizika.

Kaip anksčiau RIA Novosti komentare pažymėjo Rusijos mokslų akademijos akademikas kardiologas Jurijus Belenkovas iš Sečenovo universiteto, širdies problemas pirmiausia sukelia mitybos režimo pažeidimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

Rusijos Federalinio tyrimų centro mitybos ir biotechnologijų ekspertai yra pasirengę visiems patarti dėl teisingo raciono karantino metu. Apie tai pranešė RIA Novosti dietologė Jekaterina Burliajeva, konsultacinio diagnostikos centro "Sveika mityba" vadovė.

Vengti rūpesčių padės Rusijos Federalinio tyrimų centro mitybos ir biotechnologijų ekspertų metodinės rekomendacijos. Ekspertai pažymi, kad suaugusieji saviizoliacijoje per dieną perdirba 300–400 kalorijų mažiau, todėl būtina sumažinti maisto kalorijų kiekį. Vyrams geriau laikytis 1800–2100 kilokalorijų per dieną normos, moterims — 1600–1800. Ir nepamirškite apie subalansuotą mitybą.

Tai padės išvengti svorio prieaugio ir lėtinių negalavimų paūmėjimo, visų pirma — padidėjusio kraujospūdžio, urolitiazės recidyvų ir virškinamojo trakto ligų. Reikėtų visai atsisakyti alkoholio arba sumažinti jo vartojimą iki minimumo.

Tegai:
saviizoliacija, koronavirusas, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1885)
Dar šia tema
Kas baisiau: koronavirusas ar netekti darbo?
Kaip saugiai leisti laiką pliaže karantino metu — SAM rekomendacijos
VSAT

Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairtuotojo pažymėjimu

(atnaujinta 12:54 2020.06.01)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Ukrainos pilietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Medininkų punkte pasieniečiai sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą vykusią ukrainietę, kuri turėjo, galimai, padirbtą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sekmadienio naktį VSAT pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino 33-ejų Ukrainos pilietės pateiktus dokumentus. Užsienietė automobiliu "BMW X3" vyko iš Baltarusijos į Lietuvą. Be kitų dokumentų, moteris turėjo savo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis VSAT pareigūnams iškart pasirodė įtartinas. Įdėmiau ištyrus dokumentą nustatyta, kad tai, galimai, yra klastotė.

Ukrainietė buvo sulaikyta, apklausta ir uždaryta į areštinę. Jai teks atsakyti už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Vilniaus pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ukrainietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš 24 Europos valstybių iš 31, įskaitant  Lenkiją, Italiją ir Vokietiją

VILNIUS, birželio 1 - Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė sąrašą šalių, iš kurių atvykti nuo birželio 1 dienos jau bus leidžiama, o daugeliu atveju net ir nebereikės saviizoliuotis dviems savaitėms. Sąraše skelbiamos ir valstybės, iš kurių atvykti į Lietuvą vis dar yra draudžiama.

Šis sąrašas, kas savaitę peržiūrint epidemiologinę situaciją kiekvienoje šalyje, bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. 

Kam nebereikės saviizoliuotis? 

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso (COVID-19) infekcija skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tarp tokių valstybių šią savaitę atsidūrė Malta, Airija ir Ispanija.

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. 

Jei susirgimų skaičius neviršys 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams bus ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikės ir izoliacijos. 

Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lichtenšteino.

Kam atvykti vis dar draudžiama? 

Į Lietuvą vis dar draudžiama atvykti iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos. Šiose valstybėse sergančiųjų koronavirusu skaičius yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems reikės 14 dienų izoliuotis tuo atveju, jei šalyje, iš kurios jie atvyksta, 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei 15 COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias 14 dienų.

SAM atkreipia dėmesį, kad pirmadieniais skelbiami sąrašai nebus nuolatiniai – jie galės kisti atsižvelgiant į situaciją, t. y. vieną savaitę į sąrašą įtrauktos valstybės kitą savaitę, jei jose pablogės situacija, galės būti iš jo išbraukiamos. Tai reiškia, kad iš tokių šalių užsieniečiai nebus įleidžiami į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai grįžę turės laikytis 14 dienų izoliacijos. 

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai taip pat galės būti įleidžiami į ją – bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Tačiau, tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje priimti sprendimai dar labiau sušvelnino karantino sąlygas bei palengvino vykimo per ES vidaus sienas tvarką. Nuspręsta panaikinti kontrolę prie sienos su Latvija ir išplėstas šalių, kurių piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas.

Nuo birželio 1 dienos į Latviją išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. Keliaujant reiktų nepamiršti asmens tapatybės dokumento — paso ar tapatybės kortelės, nes abiejų šalių pareigūnai turės teisę vykdyti pasirinktinius patikrinimus. ES vidaus sienos kontrolė su Lenkija išlieka.

Draudimas atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos valstybių tebegalioja, o išimtys taikomos itin retai ir tik išskirtiniais atvejais — esant numatytai skubiai operacijai, mirus artimajam ir pan. Visais šiais atvejais privaloma pateikti ir dokumentus, įrodančius minėtus faktus.

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Naujausiais duomenimis, respublikoje patvirtinti 1678 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Šiuo metu COVID-19 serga 363 žmonės. 

Dar šia tema
Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus
Jau pirmadienį turėtų atsinaujinti reguliarūs skrydžiai į Norvegiją
"AirBaltic" atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Taliną
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas