Sulaikymas, archyvinė nuotrauka

Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp trys prokurorai

(atnaujinta 12:16 2020.05.13)
Įtariamųjų namuose ir darbo vietose atliekamos kratos, neatmetama, kad dabartinė tyrimo aprėptis bei įtariamųjų skaičius gali kisti

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įvairių korupcinių nusikalstamų veikų šiandien ryte buvo sulaikyti 11 asmenų, tarp jų — prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas, advokatas, praneša Generalinė prokuratūra. 

Kaip teigiama pranešime, sulaikyti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, Kaune praktikuojantis advokatas Šarūnas Mickevičius. 

Šiuo metu visų įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur Vilniuje ir Kaune atliekamos kratos, kiti privalomi proceso veiksmai. 

"Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad minimi prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su minimu advokatu ir aptaria jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos", — teigiama pranešime.

Įtariama, kad tokie aptarimai bei vėliau pareigūnų atlikti veiksmai galimai buvo daromi ir ypatingo visuomenės dėmesio sulaukusiose bylose, tokiose kaip turto iššvaistymas Ūkio banke, kredito unijose bei kitose finansinėse — ūkinėse bylose. 

Neatmetama, kad dabartinė tyrimo aprėptis bei įtariamųjų skaičius gali kisti.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nuo šiandien nušalinami nuo pareigų, pradedami atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.

Generalinio prokuroro nurodymu taip pat pradedamas išsamus sulaikytų prokurorų kontroliuotų ikiteisminių tyrimų patikrinimas, siekiant įvertinti jų priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą.  

"Be abejonės, kai tenka pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ilgus metus dirbančių ir karjerą padariusių prokurorų galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra labai liūdna ir apmaudu. Deja, prieš tam tikrą laiką gauti ir kruopščiai patikrinti duomenys neleido priimti jokio kito sprendimo. Taip pat noriu pabrėžti, kad nuoširdžiai tikiu, kad jog absoliučią daugumą dirbančių prokuratūroje vienija tikėjimas teisingumu ir įstatyme suformuluota prokuratūros misija mums nėra vien tik skambūs žodžiai. Ir būtent tai lemia sprendimą nesitapatinti su tais, kam vertės svarbesnės už vertybes", — sako generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Dar šia tema
Sulaikytas į užsienį ketinęs išvykti policijos ieškomas Kauno rajono gyventojas
Teismui perduota ištirta baudžiamosios bylos dalis dėl gaisro Alytuje
Vilniuje neblaivus vyras grasino peiliu greitosios pagalbos darbuotojui
Antrankiai ir teisėjo plaktukas, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas

(atnaujinta 14:56 2020.05.29)
Policijos duomenimis, Akmenės gyventojui už padarytus nusikalstamus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas daugiau nei šešis metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

2014 metais birželio mėnesį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Akmenėje, Stoties gatvėje panaudoto fizinio smurto. Būdamas svečiuose vyras smurtavo prieš kitą vyrą.

Birželio 7 dieną apie 23:40, Akmenėje esančiame bute, po išgertuvių kilo konfliktas, kurio metu vyras, gimęs 1986 metais, būdamas neblaivus, tyčia naudojo fizinį smurtą kito vyro, gimusio 1987 metais, atžvilgiu. 33-jų metų vyras peiliu dūrė į pilvą nukentėjusiajam, kuris buvo gydomas VšĮ "Mažeikių ligoninėje" dėl sužalojimų.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado sutvarkytą butą. Nei išgertuvių, nei grumtynių pėdsakų nebuvo matyti. Peilio, kuriuo buvo sužalotas vyras, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Pareigūnams nepavyko sučiupti įtariamojo. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstama veiką padaręs asmuo, tą patį vakarą išvyko į užsienį ir slapstėsi.

2014 metų rugsėjo 17 dieną priimtas nutarimas 33-jų metų vyrą ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti įtariamuoju dėl sunkus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo bei paskelbti asmens paieška.

2014 metais rugsėjo 23 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Paieškos metu buvo taikomos įvairios paieškos priemonės, tačiau nustatyti vyro buvimo vietos nepavyko.

2019 metais spalio 14 dieną iš gautas pranešimas, kad ieškomas vyras, galima įvykdęs nusikalstama veiką, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 metais vasario 7 dieną buvo grąžintas į Lietuvą.

Praėjus daugiau nei 6 metams, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui. Kaltinamasis — Akmenės gyventojas, už šiuos padarytus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Vyrui gresiančios bausmės dydis spręsis teismo posėdžių salėje.

Tegai:
policija, Lietuva, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
Sprogus petardai Vilniuje susižalojo jaunuolis
Tauragėje įkliuvęs naminės degtinės pirkėjas išdavė ir pardavėją
Sučiupti du jaunuoliai, Radviliškyje pavogę automobilį
Ričardo Lugaro laboratorijos pastatas Gruzijoje, archyvinė nuotrauka

Kam amerikiečiams reikalingos biolaboratorijos Centrinėje Azijoje ir Kaukaze?

(atnaujinta 14:49 2020.05.29)
Maskvai jau seniai kelia nerimą kaimyninių šalių biologinė sauga. Kazachstane, Armėnijoje ir Tadžikistane amerikiečiai sukūrė biologinių laboratorijų tinklą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. "JAV vykdo karinę biologinę veiklą visame pasaulyje, taip pat aplink mūsų sienas", — sakė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) užsienio reikalų ministrų susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Maskvai jau seniai kelia nerimą kaimyninių šalių biologinė sauga. Kazachstane, Armėnijoje ir Tadžikistane amerikiečiai sukūrė biologinių laboratorijų tinklą. Rusijos valdžia turi ypač daug klausimų "Lugar" centrui Gruzijoje. Kam visa tai reikalinga Vašingtonui, aiškinosi RIA Novosti autorė Galia Ibrahimova.

Tyčinis nutekėjimas

Pirmoji koronaviruso infekcija Kazachstane buvo užregistruota kovo pradžioje. Valdžia uždarė sienas ir paskelbė nepaprastąją padėtį. Internete pasklido gandai, kad virusas gali būti susijęs su laboratorija, kurią amerikiečiai 2016 metais pastatė respublikos pietryčiuose.

Alma-Atos centrinė referens-laboratorija (CRL) (tai yra laboratorija, kurią atitinkamai įgaliojo vyriausiasis valstybinis sanitarijos gydytojas ir (arba) vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, ji kaip "trečioji šalis" sprendžia ginčus, pagrįstus laboratoriniais tyrimais — Sputnik) specializuojasi virusų padermių, būdingų Kazachstanui, tyrime. Ji veikia Kazachstano karantino ir zoonozių infekcijų mokslinio centro pagrindu, yra pavaldi Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai. Laikoma Kazachstano nuosavybe, nors ji buvo pastatyta Pentagono sąskaita. JAV šiam objektui skyrė 108 milijonus dolerių.

Vašingtonas paaiškino: JAV kariuomenė yra regione, o tyrimai padės apsisaugoti nuo nežinomų virusinių infekcijų.

KSSO, NVS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimuose Maskvos atstovai ne kartą pareiškė, kad amerikiečiai gali naudoti šias laboratorijas prieš Rusijos interesus. Bet Kazachstano valdžia įtikinėjo, kad niekas nesikiša į vietos biologų darbą.

"Užsienio mokslininkų dalyvavimas leidžiamas tik tuo atveju, jei vykdomi bendri tyrimai ir vykdomi dotacijų projektai", —  aiškino CRL.

2018 metais Kazachstane pastebimai padaugėjo meningitu sergančių žmonių, o Alma-Atoje pasklido kalbos apie meningokokinės infekcijos padermių nutekėjimą iš CRL. Žurnalistai ir tinklaraštininkai rimtai rašė, kad amerikiečiai sąmoningai leido plisti virusui. Taip tariamai norėta išbandyti laboratorijoje sukurtų bakteriologinių ginklų efektyvumą.

Kazachstano sveikatos apsaugos ministerija patikino, kad epidemijos nėra. "Kazachstane yra 58 meningito atvejai, iš jų 32 — Alma-Atoje. Jei apskaičiuotume santykinius rodiklius, pagal PSO standartus jie yra žemi", — teigė ministerija.

Сотрудники автоинспекции дежурят на одной из улиц в Алма-Ате
© Sputnik / Тимур Батыршин
Kelių policijos pareigūnai budi Alma-Atos gatvėje

Koronaviruso atveju panaši istorija. Valdžia paneigė sąmokslo teorijas ir paragino nesėti panikos.

Uždaras režimas

Sovietmečiu Armėnijos TSR Mikrobiologijos institutas buvo laikomas didžiausiu mikrobiologijos centru. Devintajame dešimtmetyje JAV ir Didžioji Britanija susidomėjo instituto mokslo raida. Armėnijos specialistai buvo pakviesti į stažuotes Vakarų šalyse.

2000-aisiais amerikiečiai padėjo atidaryti keletą biologinių laboratorijų šalyje. Pinigus, kaip ir Kazachstano atveju, skyrė Pentagonas. Dešimt milijonų dolerių buvo išleista Armėnijos nacionaliniam ligų kontrolės ir prevencijos centrui modernizuoti.

Jerevane, Giurmyje, Vanadzore, Martuni ir Idževane pastatyti mokslo centrai tiria Kaukazo regionui būdingus virusus ir padermes.

Предупреждающая табличка на двери лаборатории имени Ричарда Лугара в Грузии
© Sputnik / Денис Асланов
Ženklas ant Ričardo Lugaro laboratorijos, esančios Gruzijoje, durų

Laboratorijos yra Armėnijos sveikatos priežiūros sistemos dalis, tačiau JAV Gynybos departamento Grėsmių mažinimo agentūra turi prieigą prie jos. Be vietinių specialistų, ten dirba ir amerikiečiai.

Armėnijoje biolaboratorijos uždaras pobūdis kelia Maskvos kritiką. Norėdamas išsklaidyti abejones, praėjusį rudenį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą su Rusijos specialistais. Buvo sutarta dėl detalių, tačiau paskutinę akimirką Armėnija atsisakė šio dokumento.

Pavojinga epidemiologija

2010-aisiais Amerikos biologai atkreipė dėmesį į dar vieną KSSO narį — Tadžikistaną. Jie nerimavo dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, galinčios sukelti infekcinių ligų protrūkį. Keli Vakarų fondai skyrė pinigų tyrimų centrams įkurti.

Taigi, 2013 metais Dušanbės gastroenterologijos institute buvo atidaryta biologinės saugos laboratorija. Projektą finansavo Prancūzijos "Merrier Charitable Fund", kuris panašius objektus pastatė Kinijoje, Mianmare, Bangladeše ir Afrikoje.

Prancūzams padėjo JT ir JAV tarptautinė vystymo agentūra USAID. Investicijos viršijo tris milijonus dolerių.

2019 metais įkurta laboratorija Respublikiniame tuberkuliozės kontrolės centre. Rėmėjai buvo USAID ir Pentagonas. Vietiniai biologai, dalyvaujant užsienio kolegoms, tiria Vidurinei Azijai būdingas ligas, tokias kaip tuberkuliozė, maliarija, hepatitas ir cholera.

Praėjusiais metais buvo atidarytas dar vienas objektas Isfaros mieste, Tadžikistano šiaurėje. Maža informacijos apie jį, vėl finansuojama amerikiečiais.

"Epidemiologinė padėtis Vidurinėje Azijoje ir iki koronaviruso nebuvo lengva. Regionui būdingi hepatito, choleros ir tuberkuliozės protrūkiai, todėl reikia naujų biologinių laboratorijų. Joms reikia lėšų. Neįmanoma išsiversti be užsienio pagalbos", — RIA Novosti aiškino Dušanbės politinių tyrimų centro direktorius Abdugani Mamadazimovas.

Tadžikų ekspertas nemato nieko įtartino amerikiečių veikloje. "Tiesiog visada pirmiausia reaguoja jie. Jei po koronaviruso Rusija, Kinija ar ES pradės aktyviai padėti regionui kovoje su virusais, respublikos valdžia tai palaikys", — įsitikinęs ekspertas.

Gruzijos patogenas

Gruzija nėra KSSO narė, tačiau ribojasi su Rusija ir atlieka svarbų vaidmenį Kaukaze. Maskva nerimauja dėl Ričardo Lugaro visuomenės sveikatos tyrimų centro. Rusijos valdžia mano, kad šalia Tbilisio esanti biolaboratorija veikia amerikiečių labui.

Įtarimai nekilo iš niekur. 2018 metų rugsėjį buvęs Gruzijos valstybės saugumo ministras Igoris Giorgadze pareiškė, kad galimai laboratorijoje vyko eksperimentai su žmonėmis, ir pateikė dokumentus, iš kurių buvo galima daryti išvadą, kad dešimtys žmonių, gydomi "Lugar" centre, mirė. Be to, ten dirbo trijų privačių Amerikos firmų — "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" — biologai, vykdantys Pentagono užsakymus.

Бывший министр госбезопасности Грузии Игорь Гиоргадзе
© Sputnik / Илья Питалев
Buvęs Gruzijos valstybės saugumo ministras Igoris Giorgadze

Giorgadze atkreipė dėmesį į aukštą laboratorinės bakteriologinės apsaugos lygį. Be to, centre yra "įranga kenksmingoms medžiagoms purkšti ir šaudmenys su biologiškai aktyviomis medžiagomis". "Kam įstaigai, kurios tikslas yra saugoti visuomenę, turėti tokių dalykų?" — stebėjosi buvęs ministras.

Maskva tai išgirdo. Užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės skyriaus vadovas Vladimiras Jermakovas teigė, kad Rusija netoleruos Amerikos biologinių eksperimentų prie savo sienų.

Pentagone Giorgadzės kaltinimai buvo vadinami absurdiškais. Tbilisis patikino, kad laboratorija užsiima taikiais tyrimais ir kad nėra nė kalbos apie jokius eksperimentus su žmonėmis. Gruzijos valdžia neprieštaravo, kad Rusijos specialistai lankytųsi Lugaro centre. Tačiau šie planai žlugo dėl praėjusių metų krizės abiejų šalių santykiuose.

"Gruzija niekada nesidomėjo fizinės ir cheminės biologijos tyrimais. Ir informacija, kad ši laboratorija yra aukštos klasės biologinės gynybos personalas, kelia klausimų. Kam reikia užsiimti tokiais sunkiais patogenais?" — pokalbyje su RIA Novosti teigė biologijos mokslų daktaras, Sibiro federalinio universiteto profesorius Nikolajus Setkovas.

Здание лаборатории имени Ричарда Лугара в Грузии
© Sputnik / Леван Авлабрели
Ričardo Lugaro laboratorijos pastatas Gruzijoje

Virusologijos centro "Vektor" generalinio direktoriaus pavaduotojas tyrimams Aleksandras Agafonovas pažymi, kad "tiesioginių duomenų apie biologinių ginklų ir jų gabenimo priemonių tyrimų Lugar centre nėra".

"Tačiau nereikėtų ignoruoti informacijos apie privačių bendrovių "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" dalyvavimą, apie jų sutartinius įsipareigojimus — pavyzdžiui, juodligės, tularemijos ir Krymo-Kongo hemoraginio maro viruso pavojingų bakterijų tyrimus", — pabrėžia specialistas.

Agentūros apklausti ekspertai sutiko, kad posovietinės valstybės, tikėdamosi pagalbos iš išorės, gali prarasti epidemiologinės padėties kontrolę. Ir tai gali sukelti rimtų padarinių. Be to, pandemijos laikotarpiu laboratorijos vertinamos dar atsargiau, o tai suteikia svarią priežastį padaryti šių struktūrų veiklą skaidresnę.

Tegai:
Azija, Kazachstanas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas — vinis į ES ir europietiškų vertybių karstą
Virusinė Rugsėjo 11-oji — dar vienas Amerikos planas?
Gyvenimas po karantino: kaip šalys panaikina dėl koronaviruso nustatytus apribojimus
Kinijos valdžia: PSO neišsiuntė prašymo apsilankyti Uhano laboratorijoje
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Nejaugi mūsų šalyje viskas taip blogai?

Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą

(atnaujinta 14:52 2020.05.29)
Tuo tarpu, kai dėl ekonominės krizės Lietuvoje dėl koronaviruso auga bedarbių skaičius, o vyriausybė ieško lėšų vargšams kompensuoti, prezidentas sumanė išplėsti valdininkų sąrašus

Gitanas Nausėda pasiūlė svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę. Ir šiai pozicijai dar reikia suformuoti specialią, šiek tiek žemesnio lygio pareigūnų grupę, kuri bus atsakinga "už mokslinius tyrimus ir inovacijas vyriausybės įstaigose".

— Vytautai, štai, tu — IT technologijų ekspertas. Paaiškink man — pasauliečiui, nejaugi mūsų valstybėje taip blogai, kad norint paspartinti jau ir taip greitą mokslo ir technologijų pažangą, reikia sukurti naują tarnybą?

— Laimonai, aš dirbau beveik 30 metų ir atvirai pasakysiu, kad tokie prezidento pasiūlymai mane tik erzina. Taip, naujovės yra modernios ir būtinos. Bet pats verslas viską koreguoja ir reguliuoja. Štai ir krizė dėl koronaviruso jau parodė, ką ir kaip daryti. Bet beatodairiškai kurti naujas tarnybas, kai šalyje auga nedarbas, tikrai neracionalu. Suprantu, kad naujieji atsakingi asmenys gaus gerus atlyginimus iš valstybės biudžeto, o atsakomybė bus praskiesta tiek, kad jų darbo kokybės kontroliuoti bus beveik neįmanoma. Jie užfiksuos verslo proveržį inovacijų srityje kaip savo pergalę, o jei kažkas nepavyks, jie prisidengs  tuo pačiu verslu.

— Ir man atrodo, kad mūsų prezidentas ragina sukurti keletą šiltų vietų žmonėms, kurie yra "artimi imperatoriui ir jo aukštybės šeimos nariams". Šių ombudsmenų ir prižiūrėtojų jau turime tiek daug, kad netrukus šalyje  neliks kam dirbti, liks vien pareigūnai.

— Aš manau, kad esi arti tiesos. Išties ne veltui Lietuva vadinama "švogerių kraštu". Įsikūrei pats — padėk savo giminaičiui įsikurti šiltoje vietelėje. Tai yra mūsų elito devizas. Naujoviškų technologijų sričiai dabar daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos struktūrose. Ir tam bus skirta milžiniška pinigų suma. Na, o kad tokie pinigai nepraslystų pro "kišenę", matyt, pilkieji Lietuvos ekonomikos kardinolai taip pat sugalvojo pasiūlyti prezidentui tokią nuostabią idėją.

— Galbūt mudu klystame dėl prezidento nuoširdumo. Tik šioje situacijoje mane domina klausimas, kodėl prezidentas taip domisi klausimais, už kuriuos atsakinga tik vyriausybė. Galų gale, kaip žinote, gyvename parlamentinėje respublikoje ir prezidento atsakomybės sritis — užsienio politika ir gynyba. Taigi kodėl Gitanas Nausėda teikia tokius keistus pasiūlymus? Ar jis tokiu būdu nepažeidžia pagrindinio šalies įstatymo — konstitucijos?

Tegai:
prezidentas