Stasys Stačiokas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje mirė vienas Respublikos Konstitucijos kūrėjų

(atnaujinta 12:44 2020.05.13)
Respublikos valdžia pareiškė užuojautą žuvusiojo artimiesiems ir kolegoms. Stačiokas mirė būdamas 83 metų amžiaus

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šalis prarado tikrąjį savo šalies patriotą, visą savo gyvenimą paskyrusį įstatymams ir mokslui.

Anot Prezidento rūmų spaudos tarnybos, 1990–1992 metais Stačiokas dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą. Jis daug metų dirbo Konstitucinio Teismo teisėju ir buvo Seimo narys.

Lietuvos vadovas pareiškė užuojautą mirusiojo artimiesiems ir kolegoms.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis tap pat reiškia užuojautą dėl žymaus teisininko, mokslininko ir visuomenės veikėjo Stasio Stačioko mirties.    

"Netekome iškilaus teisės teoretiko, vieno iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, įdomaus dėstytojo ir atidaus mokslinių darbų vadovo Stasio Stačioko. Dėl šios šviesios asmenybės mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visai šalies teisininkų bendruomenei", – sakoma premjero užuojautoje.
Senatorius Olegas Kovaliovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

Stasys Stačiokas gimė 1937 metų rugpjūčio 25 dieną Alytuje. Jis baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir jame ilgą laiką dėstė. Stačiokas dėstė konstitucinę teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete, režisavo disertacijas konstitucinės teisės srityje, buvo kelių disertacijų gynimo komitetų narys ir jai vadovavo.

Jis yra kelių knygų ir daugiau nei šimto straipsnių apie konstitucinę teisę, žemės teisę ir politologiją autorius, taip pat yra Lietuvos advokatūros, Lietuvos politinių mokslų asociacijos ir Europos įstatymų leidėjų asociacijos narys.

Dabartinė Lietuvos Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną.

Tegai:
Stasys Stačiokas, užuojauta
Temos:
Metų netektys — 2020 (45)
Žvakutės

Lietuvoje išaugo COVID-19 aukų, nepatenkančių į rizkos grupę, skaičius

(atnaujinta 15:57 2020.11.30)
Lapkritį Baltijos šalyje mirė jauniausias pacientas, kuriam buvo 30 metų, papasakojo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvoje daugėja fiksuojamų COVID-19 protrūkių namuose — šeiminių protrūkių dalis sudaro apie 30 proc. visų protrūkių. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Per visą lapkritį buvo nustatyta daugiau nei 38 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Tuo tarpu spalio mėnesį buvo užfiksuota iki 11 tūkstančių naujų atvejų, o rugsėjį — iki dviejų tūkstančių.

Pasak NVSC atstovės, lapkritis taip pat išsiskyrė didesniu mirčių skaičiumi tų žmonių, kurie rizikos grupėms nepriklauso ir yra jaunesni nei 65 metų. Lapkritį taip pat fiksuotas jauniausio žmogaus mirties atvejis — jam buvo 30 metų.

Laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga teigė, kad didžiausias mirčių skaičius padidėjo 80–89 metų amžiaus grupėje. Jis pažymėjo, kad dauguma mirčių yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis ir daugelis jų įvyksta ne medicinos įstaigose, o namuose.

"Mirčių skaičius auga, nes plinta infekcija – kuo daugiau žmonių užsikrečia, tuo dažniau paliečiami pažeidžiamiausi žmonės. (...) Kurį laiką dar matysime tikrai ne vieną dešimtį mirčių, ypač, jei liga plis slaugos ir globos įstaigose", — sakė jis.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Valdžia jį pratęsė iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Naujausiais duomenimis, respublikoje nustatyta daugiau kaip 61,3 tūkstančio koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 500 žmonių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Aurelijus Veryga, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per parą patvirtinti 1136 nauji COVID-19 atvejai
Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę
Šimašius apkaltino valdžią elektroniniu neraštingumu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė vėl ragina politikus priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo

(atnaujinta 15:27 2020.11.30)
Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų COVID-19 atvejų, todėl net ir save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Koronaviruso infekciją nustačius dar vienam Seimo nariui, Darbo partijos atstovui Viktorui Fiodorovui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, būtina kuo skubiau priimti sprendimus dėl nuotolinio darbo.

"Šiandien sužinojome apie dar vieną COVID-19 užsikrėtusį Seimo narį, teigiamą testą gavo darbietis Viktorui Fiodorovas. Ir tai, manau, yra aiškus atsakymas, kad Seimo uždarymas savaitei, ar dviem, situacijos nesprendžia", - rašo Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook

Ji pažymėjo, kad Seimo nariai – žmonės sąmoningi ir vengia kontaktų, tačiau kuomet per parą Lietuvoje nustatomi tūkstančiai naujų atvejų, net ir labai save saugantys žmonės rizikuoja užsikrėsti. 

Čmilytė-Nielsen pasiremia buvusios Konstitucinio Teismo teisėjos Tomos Birmontienės teiginiais, kad sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu nesudarymas prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu.

"Esame tikrai kitokioje situacijoje nei pavasarį. Prastesnėje. Privalome pergalvoti savo pozicijas ir priimti sprendimus remdamiesi ne politine simpatija – antipatija, o racionaliu protu. Jau minėjau, kad Seimas privalo dirbti nepertraukiamai. Tikiuosi, kad šią savaitę žengsime būtiną pirmąjį žingsnį", – sako Seimo pirmininkė.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 61 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 500 mirė.

Tegai:
COVID-19, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas
airBaltic

Latvijos "airBaltic" atidaro filialą Lietuvoje skristi į Kijevą

(atnaujinta 15:28 2020.11.30)
Latvijos nacionalinės aviakompanijos "airBaltic" filialo įsteigimas Lietuvoje yra susijęs su ketinimu vykdyti skrydžius į Kijevą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latvijos nacionalinė oro linija "airBaltic" įsteigė filialą Lietuvoje, kad galėtų vykdyti skrydžius į Kijevą — šiuo maršrutu dabar draudžiami skrydžiai iš Latvijos, pranešė bendrovės vykdomasis direktorius Martinas Gausas, praneša "Baltic Course".

"Tai yra techninis sprendimas, nes mes norime vykdyti skrydžius į vadinamąsias trečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų. Daugiausia kalbame apie skrydžius į Kijevą. Todėl mums reikia įmonės Lietuvoje. Kitų šio sprendimo priežasčių nėra", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad dar reikia gauti Lietuvos pusės leidimą vykdyti skrydžius.

"AirBaltic" Lietuvoje buvo įregistruota lapkričio pradžioje. Latvijos aviakompanija paaiškino, kad žiemos sezonu planuojami maršrutai iš Lietuvos į Amsterdamą, Berlyną, Londoną, Miuncheną, Oslą, Paryžių, taip pat į Rygą ir Kijevą.

Pasak "Lietuvos oro uostai" vadovo, skrydžiai iš Lietuvos gali būti vykdomi į šias šalis, esančias už ES ir Europos ekonominės erdvės ribų: Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją. Planuojama, kad sausio mėnesį Izraelis bus įtrauktas į šį sąrašą.

"AirBaltic" vykdo skrydžius iš Rygos, Talino ir Vilniaus į 60 pasaulio miestų. Pagrindinis vežėjo akcininkas yra Latvijos valstybė, jai priklauso 96,14% akcijų.

Pagal 2020 metų pirmojo pusmečio rezultatus "airBaltic" patyrė 185 milijonų eurų nuostolį. Gavusi Europos Komisijos leidimą, vyriausybė nacionalinei aviakompanijai subsidijavo 250 milijonų eurų ir panaikino 37 milijonus eurų skolų. Tuo pat metu susisiekimo ministras Talis Linkites neatmetė, kad "airBaltic" reikės naujos valstybės pagalbos.

Tegai:
Kijevas, skrydžiai, Latvija, Lietuva, airBaltic
Dar šia tema
Be orientyrų žemėje: sunkiųjų karinių Il-76 skrydžiai žemo debesuotumo sąlygomis
Dar 18 Rusijos karinių lėktuvų į Armėniją pristatė taikdarius ir įrangą — video