Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku, gegužės 13 d.

Nausėda: viešosios investicijos krizės metu turi duoti didžiausią grąžą

(atnaujinta 10:15 2020.05.14)
Šalies vadovo nuomone, Valstybės kontrolė turėtų skirti patį didžiausią dėmesį strateginiam planavimui, biudžeto formavimo principams, švietimui ir socialinei apsaugai

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Ekonomikos skatinimo priemonės, skirtos koronaviruso pandemijos pasekmėms mažinti, pareikalaus didelių viešųjų išlaidų, kurios bus dengiamos iš skolintų lėšų ir turės būti grąžintos, todėl būtina užtikrinti didžiausią įmanoma jų grąžą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas trečiadienį su naujuoju valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku aptarė galimybes mažinti kylančias rizikas ir užtikrinti valstybės lėšų skaidrų ir atsakingą panaudojimą, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba. 

"Nepaprastai svarbu, kad šios investicijos būtų skiriamos ten, kur iš tikrųjų egzistuoja poreikis ir ateityje bus generuojama didžiausia įmanoma grąža", — pranešime cituojamas Nausėda.

Pasak jo, viešosios lėšos turi būti skiriamos atsižvelgiant ir į tai, ar jų pakaks užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Strateginis planavimas, biudžeto formavimo principai, švietimas, socialinė apsauga — tai sritys, kurioms, šalies vadovo nuomone, Valstybės kontrolė turėtų ir toliau skirti patį didžiausią dėmesį.

Pokalbio metu Prezidentas išreiškė palaikymą Seimo komitetuose svarstomiems Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais stiprinamas institucijos nepriklausomumas, plečiamas jos mandatas ir turimi įrankiai.

Macijauskas valstybės kontrolieriaus pareigas pradėjo eiti gegužės 7 dieną.

Dėl pandemijos daugelyje šalių susiklostė sudėtinga ekonominė padėtis. Daugeliui įmonių teko sustabdyti veiklą dėl karantino režimo.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 4,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 287 tūkst. žmonių.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Butelis su alkoholiu, archyvinė nuotrauka

Vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui pernai teko 11,1 litro alkoholio

(atnaujinta 15:53 2020.05.29)
Pernai Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse buvo parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, arba 0,1 litro mažiau nei 2018 metais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2019 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų — 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus — 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 metais.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. — 863). 

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau — 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais 544 žmonės mirė nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 metais. 

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. — 17), kaimo — 23 (2018 m. — 20).

Padidėjo alkoholio kainos

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 metais padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės — 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė — 6,2, brendis — 4,2, Lietuvoje pagamintas alus — 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas — 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metais kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 metais, palyginti su 2018 metais, pastebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, ar įmanoma dezinfekuoti kūną alkoholiu
Pasieniečiai sulaikė nelegaliai iš Latvijos dviračiu alkoholį gabenusį zarasiškį
Kaune, pilname šiukšlių garaže, pareigūnai rado cigarečių ir alkoholio
Antrankiai ir teisėjo plaktukas, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas

(atnaujinta 15:44 2020.05.29)
Policijos duomenimis, Akmenės gyventojui už padarytus nusikalstamus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

2014 metais birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Akmenėje, Stoties gatvėje, panaudoto fizinio smurto. Būdamas svečiuose vyras smurtavo prieš kitą vyrą.

Birželio 7 dieną, apie 23:40, Akmenėje esančiame bute po išgertuvių kilo konfliktas, kurio metu vyras, gimęs 1986 metais, būdamas neblaivus, tyčia naudojo fizinį smurtą kito vyro, gimusio 1987 metais, atžvilgiu. 33 metų vyras peiliu dūrė į pilvą nukentėjusiajam, šis buvo gydomas VšĮ "Mažeikių ligoninėje" dėl sužalojimų.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado tvarkingą butą. Nei išgertuvių, nei grumtynių pėdsakų nebuvo matyti. Peilio, kuriuo buvo sužalotas vyras, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Pareigūnams nepavyko sučiupti įtariamojo. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo tą patį vakarą išvyko į užsienį ir slapstėsi.

2014 metų rugsėjo 17 dieną priimtas nutarimas 33 metų vyrą ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti įtariamuoju dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo bei paskelbti asmens paiešką.

2014 metų rugsėjo 23 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Paieškos metu buvo taikomos įvairios paieškos priemonės, tačiau nustatyti vyro buvimo vietos nepavyko.

2019 metų spalio 14 dieną gautas pranešimas, kad ieškomas vyras, galimai įvykdęs nusikalstama veiką, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 metų vasario 7 dieną buvo grąžintas į Lietuvą.

Praėjus daugiau nei 6 metams, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui. Kaltinamasis — Akmenės gyventojas, už šiuos nusikalstamus veiksmus jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Vyrui gresiančios bausmės dydis spręsis teismo posėdžių salėje.

Tegai:
policija, Lietuva, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
Sprogus petardai Vilniuje susižalojo jaunuolis
Tauragėje įkliuvęs naminės degtinės pirkėjas išdavė ir pardavėją
Sučiupti du jaunuoliai, Radviliškyje pavogę automobilį
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų