Humanitarinė pagalba iš Kinijos, archyvinė nuotrauka

Lietuva išsiuntė humanitarinę pagalbą Armėnijai, Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai

(atnaujinta 14:45 2020.05.14)
Humanitarinę siuntą sudaro už 100 tūkst. eurų įsigyti 52,6 tūkst. Lietuvoje pagaminti apsauginiai veido skydeliai

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Lietuva išsiuntė apsaugos priemones, reikalingos kovai su COVID-19, Armėnijai, Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai, praneša Užsienio reikalų ministerija. 

Lietuvoje pagamintos apsaugos priemonės į Armėniją, Moldovą ir Gruziją išvyksta ketvirtadienį. Gegužės 13 dieną humanitarinis krovinys taip pat iškeliavo į Ukrainą.

"Tai — humanitarinė pagalba, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė balandžio 22 dienos nutarimu skyrė Rytų kaimynystės šalims, reaguodama į šių valstybių humanitarinės pagalbos prašymus padėti kovoje su COVID-19", — teigiama pranešime.

Už 100 tūkst. eurų buvo įsigyta 52,6 tūkst. Lietuvoje pagamintų apsauginių veido skydelių iš UAB "Baltic digital printing" ir UAB "Medienos era".

Гуманитарная помощь из Литвы
Lietuvos humanitarinė pagalba

Humanitarinį krovinį į Armėniją, Moldovą ir Gruziją nugabens Lietuvos karinės oro pajėgos, vykdančios planinį skrydį į minėtas šalis. Apsaugos priemonės į Ukrainą gabenamos žemės transportu.

Kalbant apie pačią Lietuvą, apsaugos priemonių atsargos daugiausia papildomos pirkiniais iš Kinijos. Vien per gegužės mėnesį, SAM duomenimis, Lietuvą pasiekė daugiau kaip 100 tonų apsaugos priemonių medikams. 

Гуманитарная помощь из Литвы
Lietuvos humanitarinė pagalba

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,2 mln. užkrato atvejų, daugiau nei 290 tūkst. žmonių mirė.

Lietuvoje užregistruota 1511 ligos atvejų, 934 žmonės pasveiko, 54 žmonės mirė. Dėl koronaviruso nuo kovo 16 dienos šalyje paskelbtas karantinas, jis pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau sąlygos sušvelnintos.

Tegai:
Ukraina, Gruzija, Armėnija, Moldova, humanitarinė pagalba, Lietuva
Dar šia tema
Humanitarinė pagalba naikina pasaulio politinę tvarką
Zacharova: Rusijos humanitarinė pagalba Italijai nesusijusi su politika
Turkija nepraleido Kinijos lėktuvo su humanitarine pagalba Kiprui
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose kovo mėnesį augo keleivių ir skrydžių srautai

(atnaujinta 12:48 2021.04.13)
Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo mažiau keleivių ir krovinių nei paskutinį 2020-ųjų ketivirtį, tačiau kovo mėnesį jų srautai augo.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, aviacijos verslo atsigavimo tikimasi antrąjį šių metų ketvirtį, prasidejus vasaros sezonui ir žmonių skeipijimui.

Trys šalies oro uostai šiemet aptarnavo 148 tūkst. keleivių — 14 proc. mažiau nei paskutinį 2020-ųjų ketvirtį. Į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių — 1 proc. mažiau, Kauną — 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Visi oro uostai šiemet aptarnavo 4,2 tūkst. skrydžių — 23 proc. mažiau: Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje — 46 proc. iki 274.

Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.

Kovo mėnesį skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., palyginus su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Krovininių srautas trijuose oro uostuose per tris mėnesius, palyginti su paskutiniu ketvirčiu pernai, sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų. Daugiausiai jų skraidinta Vilniuje — 3,7 tūkst. tonų (5 proc. mažiau), Kaune — 1,14 tūkst. tonų (10 proc. mažiau), o Palangoje jų išaugo iki 20 tonų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema
Palangos oro uoste šiemet vyks infrastruktūros rekonstrukcijos darbai
Pasieniečiams Kauno oro uoste teko tramdyti iš Airijos atskridusį lietuvį
Žmogus su lagaminu, archyvinė nuotraukas

Lietuvoje dėl emigracijos šuolio gali kilti kainos, pareiškė ekonomistas

(atnaujinta 12:32 2021.04.13)
Negalėdamas įsidarbinti dėl pandemijos sukeltos krizės jaunimas gali palikti respubliką, mano Mauricas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė, kad jei emigracijos šuolis Lietuvoje užsitęs, tai gali turėti rimtų pasekmių. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

"Jau anksčiau esu perspėjęs, kad viena iš didžiausių šios krizės grėsmių Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, yra galimai išaugsianti emigracija (ypač jaunimo), jei Lietuva nesugebės atverti savo ekonomikos greičiau nei daugelis kitų ES valstybių. Taip yra todėl, kad nemaža dalis jaunimo dirba laisvalaikio paslaugų sektoriuje, kuris šios krizės metu nukentėjo labiausiai", — pareiškė jis. 

Pasak Maurico, bendras užimtųjų skaičiaus kritimas Lietuvoje 2020 metais siekė vos 1,5 %, tačiau 15–29 metų amžiaus grupėje kritimas siekė net 7 % (moterų — 12 %).

Ekonomistas mano, kad neturėdamas galimybės įsidarbinti, jaunimas gali pasirinkti ir emigracijos kelią. 

Jei 2021 metų kovo mėn. emigracijos šuolis (dauguma emigravusiųjų yra Lietuvos piliečiai) yra naujos tendencijos pradžia, tai yra rimtas pavojaus signalas, nes emigracija gali lemti dar didesnį darbuotojų trūkumą pokriziniu laikotarpiu, pažymi jis.

"Tai stabdytų ekonomikos atsigavimą bei lemtų spartesnį kainų ir galimai netvarų atlyginimų augimą (jei emigravusių lietuvių nepakeistų imigrantai iš trečiųjų šalių)", — apibendrino Mauricas.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad emigrantų skaičius per metus išaugo beveik dvigubai — nuo 1 663 praėjusių metų kovo mėnesį iki 3332 2021 metų kovo mėnesį. 2020 metais apie trečdalis emigravusių buvo Lietuvos piliečiai, o 2021 metais jų jau buvo daugiau nei pusė. Tuo pačiu metu imigrantų skaičius sumažėjo nuo 3 131 pernai kovą iki 2 968 šių metų kovo mėnesį.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius, sukeldama rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad respublika sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
emigracija, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Nausėda susitiko su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku
Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse pigo elektra
Ekonomistas: nuo 2009 metų Lietuvos valstybės skola išaugo 3 kartus