Pinigai, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos pareigūnai per kratas rado 300 tūkst. eurų

(atnaujinta 22:47 2020.05.14)
Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės atstovai fiziniams asmenims parduodavo statybines medžiagas, kurių pardavimo nepažymėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams atlikus daugiau nei 20 kratų, rasta ir paimta apie 300 tūkst. galimai neapskaitytų eurų. Apie tai praneša Policijos departamentas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu šešiems asmenims pareikšti įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Trims iš jų dar ir dėl sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje.

Tyrimo metu nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios didmeninę ir mažmeninę prekybą statybinėmis medžiagomis, atstovai nuo 2018 metų fiziniams asmenims parduodavo statybines medžiagas, kurių pardavimo nepažymėdavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. 

Norėdami pagrįsti fiziniams asmenims parduotas prekes ir buhalterinėje apskaitoje nefiksuotus pardavimus, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašydavo žinomai neteisingus duomenis, kad fizinių asmenų pirktas statybines medžiagas tariamai, be apskaitos dokumentų, įsigijo kitos keturios uždarosios akcinės bendrovės, kurių veikla susijusi su statybomis ir renovacijomis.

Tokiu būdu bendrovė įtariama galimai pagaminusi ir panaudojusi netikrus dokumentus, tai yra sąskaitas-faktūras ir savo naudai apgaule panaikinusi didelės — ne mažiau kaip 57 277,70 eurų vertės turtinę prievolę — pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą į biudžetą. 

Bendrovės, įsitraukusios į savo buhalterinę apskaitą netikras PVM sąskaitas faktūras, pasididino bendrovės sąnaudas ir susimažino pelną, nuo kurio sumos privalo sumokėti pelno mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Trečiadienį Klaipėdos apskrityje ir mieste kriminalistai atliko 21 kratą įmonių patalpose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir jų automobiliuose, šių kratų metu pareigūnai rado ir paėmė apie 300 tūkstančių eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų.

Tegai:
policija, Klaipėda
Butelis su alkoholiu, archyvinė nuotrauka

Vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui pernai teko 11,1 litro alkoholio

(atnaujinta 15:53 2020.05.29)
Pernai Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse buvo parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, arba 0,1 litro mažiau nei 2018 metais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2019 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų — 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus — 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 metais.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. — 863). 

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau — 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais 544 žmonės mirė nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 metais. 

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. — 17), kaimo — 23 (2018 m. — 20).

Padidėjo alkoholio kainos

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 metais padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės — 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė — 6,2, brendis — 4,2, Lietuvoje pagamintas alus — 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas — 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metais kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 metais, palyginti su 2018 metais, pastebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, ar įmanoma dezinfekuoti kūną alkoholiu
Pasieniečiai sulaikė nelegaliai iš Latvijos dviračiu alkoholį gabenusį zarasiškį
Kaune, pilname šiukšlių garaže, pareigūnai rado cigarečių ir alkoholio
Antrankiai ir teisėjo plaktukas, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas

(atnaujinta 15:44 2020.05.29)
Policijos duomenimis, Akmenės gyventojui už padarytus nusikalstamus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

2014 metais birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Akmenėje, Stoties gatvėje, panaudoto fizinio smurto. Būdamas svečiuose vyras smurtavo prieš kitą vyrą.

Birželio 7 dieną, apie 23:40, Akmenėje esančiame bute po išgertuvių kilo konfliktas, kurio metu vyras, gimęs 1986 metais, būdamas neblaivus, tyčia naudojo fizinį smurtą kito vyro, gimusio 1987 metais, atžvilgiu. 33 metų vyras peiliu dūrė į pilvą nukentėjusiajam, šis buvo gydomas VšĮ "Mažeikių ligoninėje" dėl sužalojimų.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado tvarkingą butą. Nei išgertuvių, nei grumtynių pėdsakų nebuvo matyti. Peilio, kuriuo buvo sužalotas vyras, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Pareigūnams nepavyko sučiupti įtariamojo. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo tą patį vakarą išvyko į užsienį ir slapstėsi.

2014 metų rugsėjo 17 dieną priimtas nutarimas 33 metų vyrą ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti įtariamuoju dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo bei paskelbti asmens paiešką.

2014 metų rugsėjo 23 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Paieškos metu buvo taikomos įvairios paieškos priemonės, tačiau nustatyti vyro buvimo vietos nepavyko.

2019 metų spalio 14 dieną gautas pranešimas, kad ieškomas vyras, galimai įvykdęs nusikalstama veiką, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 metų vasario 7 dieną buvo grąžintas į Lietuvą.

Praėjus daugiau nei 6 metams, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui. Kaltinamasis — Akmenės gyventojas, už šiuos nusikalstamus veiksmus jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Vyrui gresiančios bausmės dydis spręsis teismo posėdžių salėje.

Tegai:
policija, Lietuva, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
Sprogus petardai Vilniuje susižalojo jaunuolis
Tauragėje įkliuvęs naminės degtinės pirkėjas išdavė ir pardavėją
Sučiupti du jaunuoliai, Radviliškyje pavogę automobilį
Klaipėdos SGD terminalas

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Vysocko

(atnaujinta 15:55 2020.05.29)
Nuo praėjusio pavasario rusiškų dujų tiekimas tapo reguliarus. Laivas "Coral Fungia" turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu. Apie tai pranešė "Marinetraffic.com".

Laivas "Coral Fungia" praėjusį šeštadienį išplaukė iš Vysocko uosto ir penktadienį, 04:15, atplaukė į Klaipėdą. SGD terminalo operatoriaus "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atkeliavo penktasis per visą šalies istoriją Amerikos suskystintų gamtinių dujų krovinys. Tanklaivis į šalį pristatė 155 tūkstančius kubinių metrų dujų.

KN duomenimis, per gegužės mėnesį Lietuva turėjo gauti 320 tūkstančių kubinių metrų SGD.

Lietuva nuosavą SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pagrindė noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina brangiai: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų už jo nuomą. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusiško kuro tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusių metų pavasario. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, tai per Klaipėdos terminalo egzistavimo laiką buvo tik kelios jų partijos.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo vyriausiasis analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Lietuva niekada neturėjo ilgalaikių sutarčių su JAV, juolab, kad šalis iš pradžių nebuvo laikoma pagrindine tiekėja.

Tegai:
Lietuva, Rusija, suskystintos gamtinės dujos (SGD)
Dar šia tema
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį
PGNiG paskelbė apie Rusijos lyderystę dujų tiekime Lenkijai
Ekspertas: Lenkija tik apsimeta, kad jai nereikia rusiškų dujų