Amerikos tankai per pratybas REFORGER '82 Vakarų Vokietijoje, archyvinė nuotrauka

"Jie patys tai pripažino": prieš NATO blokas liko bejėgis

(atnaujinta 20:36 2020.05.14)
Lygiai prieš 65 metus, 1955 metų gegužės 14 dieną, buvo paskelbta apie Varšuvos sutarties organizacijos sukūrimą. Šis karinis aljansas 36 metus išliko vienintele jėga planetoje, galėjusia atsispirti Šiaurės Atlanto aljansui

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Aštuonios valstybės, iki septynių su puse milijono kareivių ir karininkų, dešimtys tūkstančių tankų ir lėktuvų, šimtai karo laivų — lygiai prieš 65 metus, 1955 metų gegužės 14 dieną, buvo paskelbta apie Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) sukūrimą. Šis karinis aljansas 36 metus išliko vienintele jėga planetoje, galėjusia atsispirti Šiaurės Atlanto aljansui, ir neleido JAV ir jų sąjungininkams valdyti Europoje. Apie įdomiausius ir mažai žinomus faktus apie socialistinę atsvarą NATO rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Nebranduolinė strategija

VSO nuo NATO skyrėsi tuo, kad TSRS, Lenkijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Rumunijos, Vengrijos, Rytų Vokietijos ir Albanijos (iki 1968 metų) ginkluotosios pajėgos veikė kaip vienas gerai suteptas mechanizmas. Tai buvo pasiekta vykdant reguliarias bendras pratybas.

Taigi, operatyvinėse-strateginėse pratybose "Vakarai-81", vykusiose nuo 1981 metų rugsėjo 4-osios iki rugsėjo 12 dienos, dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Užduotis — pralaužti priešo gynybą nenaudojant branduolinių ginklų. Pagrindinis vaidmuo atiteko tankams, kurie, prasidėjus III pasauliniam karui, turėjo persikelti per Šiaurės Vokietijos žemumą ir Fuldos koridorių į Vakarų Europą. Iš užfrontės palaikė artilerija.

Общевойсковые учения Братство по оружию Советского Союза и стран Варшавского договора, ГДР
© Sputnik / Семеляк
Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto šalių jungtinės pratybos Ginklo broliai", VDR

"Mes masiškai praktikavome "ugnies skėčio" taktiką, — RIA Novosti pasakojo atsargos pulkininkas Aleksejus Poliakovas, kuris tada vadovavo tankų būriui. — Technika judėjo, o ore tuo metu sprogdavo sviediniai, kurie naikino pėstininkų tankus ir lengvai šarvuotus taikinius. Griaudėjo taip net su šalmais girdėjosi! Kai kuriose vietose vienu metu šaudė net iki 300 viename kilometro fronte. Tankai judėjo tik 200 metrų atstumu už ištisinės plyšių sienos. Pajėgų pakako sumalti į dulkes bet kurią NATO sutvirtintą teritoriją. Mes buvome pasirengę žygiuoti net iki Lamanšo".

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Pratybose "Vakarai-81" buvo išbandyta strateginio valdymo kovinės kontrolės komandų sistema (KSBU), kuri tapo šiuolaikinių technologijų pagrindu. Dėl to padidėjo padalinių mobilumas, kariuomenė greičiau reagavo į operatyvinės padėties pokyčius. Kartu pradėjo plačiai naudoti aukšto tikslumo ginklus ir armijos aviaciją. Kulminacija tapo 7-osios gvardijos oro pajėgų divizijos nusileidimas treniruočių aikštelėje netoli Minsko. Tam reikėjo suderintų kelių dešimčių karinės transporto aviacijos orlaivių veiksmų.

Pratybos smogė Vakarų analitikams. Jų skaičiavimais, jei NATO grupei iš tikrųjų tektų apsiginti nuo pratybose dalyvaujančių pajėgų, nenaudodama taktinių branduolinių ginklų ji išsilaikytų ne daugiau kaip keturias dienas.

NATO sekimas

1977 metais VSO dalyvaujančios šalys pasirašė susitarimą dėl integruotos priešų duomenų apskaitos sistemos (SOUD) — sukūrimo. Ją pradėta naudoti 1979 metais. Dabar kartu veikė TSRS, Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, VDR, taip pat Vietnamo, Mongolijos ir Kubos elektroninė ir kosminė žvalgyba. Socialinė stovykla turėjo "ausis" beveik visuose pasaulio kraštuose.

Sistema automatiškai montavo galimo priešo radijo bangas ir perduodavo perimtas žinutes į du kompiuterių centrus — Maskvoje ir Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Ten informacija buvo išanalizuojama pagal raktinius žodžius, galinčius sudominti specialiąsias tarnybas. SOUD sudarė įspūdingą to meto pagrindinių žmonių: politikų, karinių lyderių ir stambių verslininkų — duomenų bazę. Tik nedaugelis turėjo prieigą prie jos — tik aukščiausi socialistinių šalių žvalgybos tarnybų pareigūnai.

Apie SOUD NATO sužinojo tik gavusi TSRS KGB pirmojo pagrindinės valdybos pulkininko Olego Gordijevskio, kurį 70-ųjų pabaigoje užverbavo Didžiosios Britanijos žvalgyba, parodymus. Vakarai nieko nė neįtarė apie tokios technologijos egzistavimą. 1989 metais — po VDR ir Vokietijos Federacinės Respublikos — susijungimo, NATO įgijo kompiuterinį centrą Rytų Vokietijoje, o SOUD prarado pusę savo pajėgumų. Informacijos apie dabartinę šios sistemos būklę nėra.

Štabo bunkeris

Pagrindinį indėlį į VSO karinę galią padarė TSRS. Vadovaujamus postus organizacijoje paprastai užimdavo Sovietų Sąjungos atstovai, oficiali bendravimo kalba buvo rusų. Būstinė, žinoma, Maskvoje. Nepaisant to, 1970-ųjų pradžioje buvo svarstoma galimybė ją priartinti prie galimo karo veiksmų teatro.

1972 metų spalio mėnesį Vakarų žiniasklaida pranešė, kad TSRS netoli Lvovo pradėjo statyti įtvirtintą požeminį centrą su ryšių sistema. Mieste ir regione buvo pastatyti betoniniai bunkeriai, galintys atlaikyti tiesioginį branduolinės galvutės smūgį. Ten buvo ketinama dislokuoti VSO kariuomenės vadovybės ir kontrolės įstaigas.

Vakarų stebėtojai rašė, kad VSO komanda nori sumažinti antžeminę laidinę komunikaciją, kad greičiau reaguotų į ekstremalias situacijas ir efektyviau valdytų kariuomenę Vidurio Europoje.

Dėl to šių planų buvo atsisakyta, tačiau Lvove vis dėlto buvo surengti vyriausiojo štabo posėdžiai.

Tankai Prahoje

Vienintelė bendra VSO šalių karinė operacija buvo invazija į Čekoslovakiją 1968 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ir antisocialistinių veiksmų nuslopinimas. Tam reikėjo apie 400 tūkst. karių, daugiau nei šešių tūkstančių tankų, šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų.

Советский танк на одной из улиц Праги в августе 1968 года
© Sputnik / Юрий Абрамочкин
Sovietų tankas Prahos gatvėje, 1968 metų rugpjūtis

Operacija vadinosi "Dunojus". TSRS įvedė 18 motorinių šautuvų, tankų ir orlaivių divizijų, 22 aviacijos ir sraigtasparnių pulkus, Lenkijoje — penkias pėstininkų divizijas, o VDR — motorizuotus šautuvų ir tankų darinius. Vengrija apsiribojo viena pėstininkų divizija, o Bulgarija — dviem pulkais.

"Tais laikais mes turėjome glaudžiai bendradarbiauti su bloko sąjungininkais, — prisimena išėjęs į pensiją sovietų motorizuotų šautuvų kuopos majoras Pavelas Škunovas. — Ypatingų problemų bendraujant nebuvo, nes dauguma sąjungininkų-šalių armijų karininkai gana gerai kalbėjo rusiškai. Bet net tada galima buvo įžvelgti skilimą. Man teko kalbėtis su Lenkijos kapitonu. Jis atsargiai parinkdamas žodžius pasakė, kad ne visi jo bendražygiai pritaria tankų įvedimui į Prahą, nors jie ir vykdo įsakymus. Paprasti kareiviai nesidomėjo politika — bendravo, dovanodavo vieni kitiems suvenyrus".

Iki 1968 metų Čekoslovakijoje — vienintelėje tarp VSO šalių — nebuvo sovietų kariuomenės. Po Prahos pavasario slopinimo TSRS čia dislokavo didelį armijos kontingentą — iki 130 tūkstančių karių ir karininkų. Susitarimas dėl to tapo vienu iš pagrindinių karinių-politinių "Dunojaus" operacijos rezultatų.

VSO vadovybė pripažino, kad bendri įvairių šalių karinio personalo veiksmai buvo veiksmingi, tačiau organizacija patyrė pirmuosius nuostolius: Albanija pasitraukė iš bloko.

Tegai:
NATO, TSRS
Dar šia tema
Vokietija nusprendė "pažaboti" istorinius Rytų Europos karus su Rusija
Vokietija neleis rusofobams iškreipti Pergalės dienos
Be senaties termino: kur slapstosi išlikę nacių nusikaltėliai
Kryme teismas atnaujino bylas dėl nacių žiaurumų II pasaulinio karo laikais
Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
Dviračio ratas, archyvinė nuotrauka

Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu žuvo paspirtuku važiavęs vyras

(atnaujinta 12:28 2020.06.06)
Po susidūrimo 63-ejų vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo, po dviejų valandų mirė ligoninėjе

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu mirė elektrinio paspirtuko vairuotojas, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą, apie 18.40 val. Miesto kultūros ir poilsio parke po Nemuno gatvės tiltu, nenustatytas asmuo važiuodamas dviračiu susidūrė su elektriniu paspirtuku, kuriuo važiavo 63-ejų vyras. 

Po susidūrimo vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo. 19.45 val. Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.

Tegai:
Panevėžys
Dar šia tema
Pėsčiųjų ir dviračių takams skirta beveik 14,7 mln. eurų
Eurolines

"Eurolines" atnaujina autobusu maršrutus tarp Baltijos šalių

(atnaujinta 12:27 2020.06.06)
Keleivių pervežimo bendrovė "Eurolines" atnaujina tarptautinius autobusų maršrutus į Rygą, Taliną, Varšuvą bei Gdanską

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Eurolines" paskelbė atnaujinantis autobusų reisus iš Lietuvos į kaimynines šalis ir atgal. Tai nurodyta vežėjo tinklalapyje.

Nuo birželio 5 dienos atnaujinami "Eurolines Business Class" autobusų reisai tarp Kauno ir Rygos.

Nuo birželio 15 dienos "Eurolines" prideda dar daugiau reisų - autobusai iš Vilniaus ir Kauno važiuos į Rygą, Taliną, Varšuvą bei Gdanską. 

Autobusų tvarkaraštį galima rasti bendrovės tinklalapyje.

Vežėjas pažymėjo, kad bus laikomasi visų būtinų saugos reikalavimų. Visus autobusus dezinfekuos prieš ir po kiekvieno reiso, taip pat bus palaikomas minimalų 1 metro atstumas tarp keleivių.

Vairuotojai dėvi apsaugines kaukes ir yra aprūpinti visomis reikalingomis dezinfekcinėmis priemonėmis, įrengtas ir keleiviams skirtus dezinfekatorius.

Tegai:
Gdanskas, Varšuva, Talinas, Ryga, Baltijos šalys
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema