Meškiukas ant sofos, archyvinė nuotrauka

Tyrimas parodė, kaip lietuviai izoliavosi per karantiną

(atnaujinta 21:54 2020.05.17)
Gyvų susitikimų su draugais per karantiną visiškai atsisakė beveik pusė Lietuvos gyventojų, o 72 procentai visiškai atsisakė ir lankytis restoranuose ar kavinėse

VILNIUS, gegužės 16 — Sputnik. Iš Šiaurės Europos šalių, Lietuvoje per karantiną daugiausiai žmonių nustojo susitikinėti su draugais ir vaikščioti į restoranus ar kavines, tačiau gyvą bendravimą pakeitė skambučiai, susirašinėjimo ir vaizdo pokalbių programėlės, rodo "Telia" užsakymu atliktas tyrimas.

Remiantis tyrimu, gyvų susitikimų su draugais per karantiną visiškai atsisakė beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų, dar keturi iš dešimties jų skaičių gerokai sumažino ir tik kas dešimto įpročiai šiuo klausimu nesikeitė. 

Pagal šiuos rodiklius arčiausiai Lietuvos yra Estija, o štai Suomijoje su draugais kaip ir anksčiau susitinka kas penktas, Švedijoje — net kas ketvirtas gyventojas.

Daugiausiai lietuvių, net 72 procentai, visiškai atsisakė ir apsilankymų restoranuose ar kavinėse. Panašus skaičius žmonių per karantiną tokiose įstaigose nesilanko ir Danijoje bei Estijoje, tuo metu Švedijoje į restoranus ir kavines nustojo eiti perpus mažiau — 37 procentai — žmonių, o ketvirtadalis apklaustų švedų restoranuose ir kavinėse lankosi taip pat dažnai, kaip ir anksčiau.

Virtualus bendravimas

Karantino metu keturi iš dešimties tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų draugams dažniau skambina, tiek pat žmonių dažniau naudojasi susirašinėjimų programėlėmis ir socialiniais tinklais. Daugiau nei 90 proc. tam naudoja "Facebook" socialinį tinklą ir jo susirašinėjimo programėlę "Messenger", taip pat Lietuvoje populiarios "WhatsApp", "Instagram", "Snapchat" bei "TikTok" programėlės.

Be to, kas trečias Lietuvos gyventojas pradėjo dažniau bendrauti vaizdo pokalbiais, o paprašius įvardinti tam naudojamas programėles 84 proc. minėjo tą patį "Messenger", 34 proc. — "Skype", 8 proc. — "FaceTime". 

Beje, palyginti su kitomis Šiaurės Europos šalimis, Lietuvoje vaizdo pokalbių naudojimas ūgtelėjo kukliausiai. Antai Estijoje, Danijoje ir Norvegijoje jomis dažniau pradėjo naudotis apie 40 proc. žmonių.

Mažiausiai augo susirašinėjimas SMS ir "iMessage" žinutėmis — tai dažniau daro vienas iš keturių žmonių Lietuvoje, kitose šalyse skaičiai panašūs ar dar mažesni.

Žiūrėjo filmus ir serialus

Turėdami likti tarp keturių sienų, žmonės ne tik ieško naujų pramogų, bet ir yra pasiruošę už gerą turinį susimokėti papildomai. Maždaug vienas iš dešimties tyrimo dalyvių nurodė per karantiną užsisakęs naują filmų ir serialų transliavimo paslaugą, taip pat iki 10 proc. ūgtelėjo naujų TV kanalų ar paketų užsakymai, muzikos ir įgarsintų knygų bei internetinių žaidimų platformų paklausa.

Šiuo klausimu tendencijos panašios visose Šiaurės Europos šalyse, o mažiausiai į turinį investuoja estai.

Nerimas ir suprastėjusi gyvenimo kokybė

Apskritai koronaviruso pandemija šiuo metu didžiausią nerimą kelia Suomijoje ir Švedijoje — šiose šalyse net 7 iš 10 gyventojų yra labai sunerimę. 

Moteris Milano centre
© Sputnik / Алессандро Рота

Lietuva patenka į vidurį kartu su Danija ir Norvegija, kur didelį nerimą jaučia apie pusė apklaustųjų. Ramiausi jaučiasi estai: tik kas trečias apklaustasis šioje šalyje nurodė jaučiantis didelį nerimą dėl pandemijos.

Beje, Lietuvos gyventojai labiausiai iš visų šalių pajuto suprastėjusią gyvenimo kokybę — tai nurodė net 53 proc. lietuvių. Palyginimui, Švedijoje prastesne gyvenimo kokybe skundžiasi 47 proc. žmonių, Suomijoje ir Danijoje — apie 40 proc., o Norvegijoje ir Estijoje — po 36 proc.

Internetinę Danijos, Estijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos gyventojų apklausą balandžio 6–gegužės 31 dienomis "Telia Company" užsakymu atlieka tyrimų agentūra NEPA. Straipsnyje pateikiami pirmųjų keturių savaičių rezultatai, kiekvienoje šalyje apklausus po daugiau nei tūkstantį gyventojų (Lietuvoje — 1068 gyventojai).

Lietuvoje dėl koronaviruso nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas, jis pratęstas iki gegužės 31 dienos, tačiau sąlygos sušvelnintos.

Šeštadienio ryto duomenimis, respublikoje užregistruoti 1534 ligos atvejai, 988 žmonės pasveiko, 55 žmonės mirė.

Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1885)
Dar šia tema
Karantinas atslūgsta. Atveriamos sienos. Ekonomika atgyja
Policija papasakojo, kaip karantino metu keičiasi nusikalstamumo statistika
Lietuvoje karantino metu nereikalaus galiojančio Mokinio sveikatos pažymėjimo
VSAT

Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairtuotojo pažymėjimu

(atnaujinta 12:54 2020.06.01)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Ukrainos pilietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Medininkų punkte pasieniečiai sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą vykusią ukrainietę, kuri turėjo, galimai, padirbtą savo šalies vairuotojo pažymėjimą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sekmadienio naktį VSAT pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino 33-ejų Ukrainos pilietės pateiktus dokumentus. Užsienietė automobiliu "BMW X3" vyko iš Baltarusijos į Lietuvą. Be kitų dokumentų, moteris turėjo savo šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Jis VSAT pareigūnams iškart pasirodė įtartinas. Įdėmiau ištyrus dokumentą nustatyta, kad tai, galimai, yra klastotė.

Ukrainietė buvo sulaikyta, apklausta ir uždaryta į areštinę. Jai teks atsakyti už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Vilniaus pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ukrainietei gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
Lietuva, Ukraina, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams

(atnaujinta 15:31 2020.06.01)
Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš 24 Europos valstybių iš 31, įskaitant Lenkiją, Italiją ir Vokietiją

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė sąrašą šalių, iš kurių atvykti nuo birželio 1 dienos jau bus leidžiama, o daugeliu atveju net ir nebereikės saviizoliuotis dviems savaitėms. Sąraše skelbiamos ir valstybės, iš kurių atvykti į Lietuvą vis dar yra draudžiama.

Šis sąrašas, kas savaitę peržiūrint epidemiologinę situaciją kiekvienoje šalyje, bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. 

Kam nebereikės saviizoliuotis? 

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso (COVID-19) infekcija skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tarp tokių valstybių šią savaitę atsidūrė Malta, Airija ir Ispanija.

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. 

Jei susirgimų skaičius neviršys 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams bus ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikės ir izoliacijos. 

Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lichtenšteino.

Kam atvykti vis dar draudžiama? 

Į Lietuvą vis dar draudžiama atvykti iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos. Šiose valstybėse sergančiųjų koronavirusu skaičius yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems reikės 14 dienų izoliuotis tuo atveju, jei šalyje, iš kurios jie atvyksta, 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei 15 COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias 14 dienų.

SAM atkreipia dėmesį, kad pirmadieniais skelbiami sąrašai nebus nuolatiniai — jie galės kisti atsižvelgiant į situaciją, t. y. vieną savaitę į sąrašą įtrauktos valstybės kitą savaitę, jei jose pablogės situacija, galės būti iš jo išbraukiamos. Tai reiškia, kad iš tokių šalių užsieniečiai nebus įleidžiami į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai grįžę turės laikytis 14 dienų izoliacijos. 

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai taip pat galės būti įleidžiami į ją — bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Tačiau, tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse — Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje priimti sprendimai dar labiau sušvelnino karantino sąlygas bei palengvino vykimo per ES vidaus sienas tvarką. Nuspręsta panaikinti kontrolę prie sienos su Latvija ir išplėstas šalių, kurių piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas.

Nuo birželio 1 dienos į Latviją išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. Keliaujant reiktų nepamiršti asmens tapatybės dokumento — paso ar tapatybės kortelės, nes abiejų šalių pareigūnai turės teisę vykdyti pasirinktinius patikrinimus. ES vidaus sienos kontrolė su Lenkija išlieka.

Draudimas atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos valstybių tebegalioja, o išimtys taikomos itin retai ir tik išskirtiniais atvejais — esant numatytai skubiai operacijai, mirus artimajam ir pan. Visais šiais atvejais privaloma pateikti ir dokumentus, įrodančius minėtus faktus.

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Naujausiais duomenimis, respublikoje patvirtinti 1678 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Šiuo metu COVID-19 serga 363 žmonės. 

Dar šia tema
Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus
Jau pirmadienį turėtų atsinaujinti reguliarūs skrydžiai į Norvegiją
"AirBaltic" atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Taliną
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas
Kanalo per Aistmarių neriją projektas, archyvinė nuotrauka

Kanalo NATO laivams statyba lenkus paverčia "Kremliaus agentais"

(atnaujinta 13:06 2020.06.01)
Priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblągą, apeidami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kanalo tiesimas per Aistmarių neriją buvo Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos epicentre. Pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus pažadėjo rinkėjams atsisakyti šio projekto, dėl ko valdžios atstovas tuoj pat jį paskelbė "Kremliaus agentu". Dėl užsispyrimo nepaisant visko, perkasti Aistmarių neriją, valdančioji Įstatymo ir teisingumo partija netiesiogiai patvirtina spėliones, kad kanalas yra būtinas norint sukurti NATO jūrų bazę šalia Kaliningrado ir Baltijos laivyno, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Aistmarių nerija yra unikalus gamtos objektas, padalytas į dvi maždaug lygias dalis tarp Rusijos ir Lenkijos. Nerija nuo Baltijos jūros yra atskirta Lenkijos uostamiesčio Elblago. Kad lenkų laivai galėtų patekti į Aistmarių įlanką, ant kurios stovi Elblagas, jie turi patekti į Rusijos teritorinius vandenis ir paprašyti Rusijos Federacijos leidimo praplaukti per Kaliningrado jūros kanalą.

Per visą naujausią Lenkijos ir Rusijos santykių istoriją nebuvo nė vieno atvejo, kad lenkų jūreiviai nebūtų gavę šio leidimo. Jų teigimu, niekada nebuvo gauta skundų dėl laivybos problemų Aistmarių įlankoje.

Tai yra, esamas eismo modelis nesukelia jokių problemų Lenkijai.

Nepaisant to, Varšuvoje šią situaciją traktuoja kaip priklausomybės nuo Rusijos grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblągą, apeidami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.

Tokio kanalo projektai Lenkijoje buvo svarstomi nuo socializmo laikų, tačiau jie kiekvieną kartą buvo atmetami. Visų pirma, nepraktiška leisti pinigus, nes maršrutas per Rusijos Baltijską veikė be trikdžių. Antra, daugiausia dėl aplinkosaugos sumetimų.

Dėl nerijos, skiriančios ją nuo jūros, Kaliningrado įlanka yra beveik gėlo vandens lagūna. Dėl šio veiksnio buvo suformuota Kuršių nerijos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pakrančių ekosistema.

Laivybos kanalas sukels invaziją į Baltijos jūros druskingų vandenų gėlo vandens įlanką, o vandens telkinio druskingumas kelia pavojų tiek Lenkijai, tiek Rusijai dėl vietinės ekologinės katastrofos.

Pirmiausia bus sukelta nepataisoma žala nerijos gamtai. Antra, įlankoje neliks gėlavandenių žuvų rūšių. Galiausiai kils problemų dėl vandens tiekimo abiejų šalių pakrančių gyvenvietėms. Tame tarpe didelių miestų: Lenkijos Elblоgo ir Rusijos Kaliningrado.

Dėl šių priežasčių kanalo per neriją projektavimas iki šiol gyveno tik schemose ir brėžiniuose. Todėl 2017 metais partijos "Įstatymas ir teisingumas" sprendimas vis dėlto iškasti šį kanalą sukelia pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek tarp daugelio lenkų.

Pagrindinis opozicijos kandidatas į Lenkijos prezidentus, Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis pažadėjo atsisakyti kanalo statybos ir buvo tuoj paskelbtas "Kremliaus agentu".

Tšaskovskis surengė susitikimą su Lenkijos "žaliųjų" partijos nacionaline taryba kuri palaikė jo kandidatūrą per prezidento rinkimus. Savo ruožtu Varšuvos meras sutiko su daugeliu ekologinio aktyvisto reikalavimų.

"Rafalas Tšaskovskis, būdamas prezidentu, stengsis sustabdyti Aistmarių nerijos perkasimą — teigė žaliųjų lyderė Malgožata Trač ir paskelbė, kad partija prisijungsianti prie pagrindinės šalies opozicijos jėgos — liberaliosios pilietinės koalicijos — kandidato.

Valdančiosios "PiS" partijos reakcijos ilgai laukti neteko.

Aistmarių nerijos jungtis su Baltijos jūra sustiprins Lenkijos nepriklausomybę. Bet kokia projekto kritika gina Maskvos interesus.

"Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad ją blokuotų. Blogiausia, kad ji tai daro pasinaudodama vienu iš kandidatų į Lenkijos prezidentus. Čia viskas susidėlioja", —sakė Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministras Marekas Gubarčikas.

Vienas pagrindinių kanalo statybos lobistų padarė prielaidą, kad Varšuvos meras dirba Kremliui.
Paranojaus laipsnis, be abejo, yra įspūdingas, net atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie niekada nepasižymėjusią adekvatumu Jaroslavo Kačynskio komandą. Kaltinimas Aistmarių nerijos kasimo kritiką išdavyste yra per stiprus net jos atstovui.

Belieka manyti, kad partijos "Įstatymas ir teisingumas" koziriai yra kur kas aukštesni, nei gali atrodyti iš  pirmo žvilgsnio.

Visus metus dėl kanalo kilusių ginčų buvo spėliojama, kad norint laisvai pereiti karo laivus į marias ir Elblagą paversti NATO jūrų baze, esančiame netoliese Kaliningrado, ir Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno bazę, reikalingas tiesioginis vandens kelias per Aistmarių  neriją.

Straipsnio autoriaus teigimu, pati Lenkijos vadovybė sudaro pretekstą tokioms spekuliacijoms. Varšuva, kalbėdama apie kanalą, kalba daugiau apie saugumą nei apie ekonomiką, sakydama, jog nepriimtina tai, jog NATO ir Europos Sąjungos vandens sienas 100% kontroliuoja Rusija.

Lenkijos vyriausybės ekonominės priežastys yra atvirai abejotinos. Lenkijai nėra prasmės plėtoti prekybos uostą Elblloge, nes didelis Gdansko uostas yra visai šalia.

Pakanka pažvelgti į žemėlapį ir įvertinti geografinį artumą iki Kaliningrado ir Baltijsko, kad paaiškėtų karinė strateginė Elblago vertė NATO jūrų pajėgoms.

Tačiau judėjimas link puoselėjamo tikslo  — NATO jūrų bazės prie šiaurės rytų Lenkijos sienos  — sukels grandiozinį tarptautinį ir vidaus politinį konfliktą.

Šiame konflikte Lenkijos vyriausybė susidurs tiek su Rusija, Europos Sąjunga, tarptautinėmis organizacijomis, tiek su savo pačios piliečiais.

Lenkijos ekologai jau seniai pasisako prieš kanalo kasimą. Norėdami sustabdyti statybas, Krynica Morska kurorto ir kitų nerijos Lenkijos dalies gyvenviečių gyventojai baiminasi, kad liks be turistų, be pinigų ir be geriamojo vandens.

Europos Komisija nepritarė kanalo projektui ir ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti papildomą ekspertizę aplinkosaugos srityje. Aistmarių nerijos kasimas kelia JT, UNESCO, "Greenpeace" ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų susirūpinimą.

Kaliningrado sritis kalba apie grėsmę savo aplinkos saugumui, ir galima įsivaizduoti Rusijos reakciją, jei kils grėsmė Kaliningrado srities kariniam saugumui.

Tačiau Lenkijos vadovybė didvyriškai ignoruoja šias aplinkybes ir žengia ryžtingą žingsnį tiesiai ant grėblio. Žinoma, užmynus ant šio grėblio bus kalti  "Kremliaus agentai ",  — apibendrina Aleksandras Nosovičius.

Kanalas per Aistmarių neriją
Kanalas per Aistmarių neriją

 

Tegai:
Lenkija, Aistmarių nerija, NATO