Kazino, archyvinė nuotrauka

Įvardytos sąlygos, kuriomis galės veikti kazino ir lošimo automatų salonai

(atnaujinta 22:16 2020.05.17)
Nuspręsta, kad lošimo namų (kazino), lošimo automatų salonų administracijos įpareigotos riboti lošimo vietų darbo laiką nuo 8 iki 22 valandos

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Nustatytos sąlygos, kurias įvykdžius galės veikti lošimo namai (kazino) ir lošimo automatų salonai, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Nauja tvarka siekiama užtikrinti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją.

Nuspręsta, kad lošimo namų (kazino), lošimo automatų salonų administracijos įpareigotos riboti lošimo vietų darbo laiką nuo 8 iki 22 valandos. Taip pat numatyta riboti lankytojų srautus užtikrinant, kad kiekvienam lankytojui lankytojų aptarnavimo patalpoje būtų skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m ploto ir būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų.

Kartu bus privalu užtikrinti, kad lankytojai eilėse laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 1 metro atstumo vienas nuo kito.

Lošimo namų administracijos turės užtikrinti, kad į lošimo vietos patalpą būtų įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) dėvintys lankytojai. Jas bus privalu dėvėti viso apsilankymo metu.

Rekomenduojama matuoti visų lankytojų kūno temperatūrą prie įėjimo į lošimo vietos patalpą ir neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (pvz., karščiavimas (37,3 °C ir daugiau), sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

Lošimo namų administracijos turės užtikrinti, kad prie įėjimo į lošimo vietą, lankytojams gerai matomoje vietoje, būtų pateikta informacija, kad lošimo vietoje nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims — vyresniems nei 60 m. amžiaus ir (arba) sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat privalės būti pateikta informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.).

Administracijos turės sudaryti galimybę tinkamai lankytojų rankų higienai ir dezinfekcijai. Taip pat įpareigojama užtikrinti, kad dažnai liečiami paviršiai būtų valomi ir dezinfekuojami dažniau nei įprasta. Lošimo automatų rankenos, mygtukai ir kitos lošimo įrangos paviršiai, kurie liečiami žaidėjų, turės būti dezinfekuojami po kiekvieno lankytojo panaudojimo. Kortų, žetonų ir kitų lošimo priemonių, kuriuos liečia ir (ar) kuriais dalinasi žaidėjai, dezinfekavimas turės būti atliekamas po kiekvieno žaidimo arba užtikrinama, kad žaidėjai ir personalas dėvėtų vienkartines pirštines viso žaidimo metu.

Darbuotojai turės būti informuoti, kad turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, jie neturėtų vykti į darbą, o šiems požymiams pasireiškus darbe, darbdaviai turėtų nedelsiant nušalinti darbuotoją nuo darbo. Tokiu atveju darbuotojui turės būti pasiūlyta konsultuotis Karštąja koronaviruso linija 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
kazino
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1860)
Dar šia tema
ES vaistų agentūra tikisi, kad koronaviruso vakcina pasirodys po metų
Vaistas nuo koronaviruso. Mokslininkai siūlo neįtikėtiną terapiją
Europai prognozuojama nauja koronaviruso banga
Antrankiai ir teisėjo plaktukas, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas

(atnaujinta 15:44 2020.05.29)
Policijos duomenimis, Akmenės gyventojui už padarytus nusikalstamus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

2014 metais birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Akmenėje, Stoties gatvėje, panaudoto fizinio smurto. Būdamas svečiuose vyras smurtavo prieš kitą vyrą.

Birželio 7 dieną, apie 23:40, Akmenėje esančiame bute po išgertuvių kilo konfliktas, kurio metu vyras, gimęs 1986 metais, būdamas neblaivus, tyčia naudojo fizinį smurtą kito vyro, gimusio 1987 metais, atžvilgiu. 33 metų vyras peiliu dūrė į pilvą nukentėjusiajam, šis buvo gydomas VšĮ "Mažeikių ligoninėje" dėl sužalojimų.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado tvarkingą butą. Nei išgertuvių, nei grumtynių pėdsakų nebuvo matyti. Peilio, kuriuo buvo sužalotas vyras, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Pareigūnams nepavyko sučiupti įtariamojo. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo tą patį vakarą išvyko į užsienį ir slapstėsi.

2014 metų rugsėjo 17 dieną priimtas nutarimas 33 metų vyrą ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti įtariamuoju dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo bei paskelbti asmens paiešką.

2014 metų rugsėjo 23 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Paieškos metu buvo taikomos įvairios paieškos priemonės, tačiau nustatyti vyro buvimo vietos nepavyko.

2019 metų spalio 14 dieną gautas pranešimas, kad ieškomas vyras, galimai įvykdęs nusikalstama veiką, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 metų vasario 7 dieną buvo grąžintas į Lietuvą.

Praėjus daugiau nei 6 metams, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui. Kaltinamasis — Akmenės gyventojas, už šiuos nusikalstamus veiksmus jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Vyrui gresiančios bausmės dydis spręsis teismo posėdžių salėje.

Tegai:
policija, Lietuva, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
Sprogus petardai Vilniuje susižalojo jaunuolis
Tauragėje įkliuvęs naminės degtinės pirkėjas išdavė ir pardavėją
Sučiupti du jaunuoliai, Radviliškyje pavogę automobilį
Ričardo Lugaro laboratorijos pastatas Gruzijoje, archyvinė nuotrauka

Kam amerikiečiams reikalingos biolaboratorijos Centrinėje Azijoje ir Kaukaze?

(atnaujinta 14:49 2020.05.29)
Maskvai jau seniai kelia nerimą kaimyninių šalių biologinė sauga. Kazachstane, Armėnijoje ir Tadžikistane amerikiečiai sukūrė biologinių laboratorijų tinklą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. "JAV vykdo karinę biologinę veiklą visame pasaulyje, taip pat aplink mūsų sienas", — sakė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) užsienio reikalų ministrų susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Maskvai jau seniai kelia nerimą kaimyninių šalių biologinė sauga. Kazachstane, Armėnijoje ir Tadžikistane amerikiečiai sukūrė biologinių laboratorijų tinklą. Rusijos valdžia turi ypač daug klausimų "Lugar" centrui Gruzijoje. Kam visa tai reikalinga Vašingtonui, aiškinosi RIA Novosti autorė Galia Ibrahimova.

Tyčinis nutekėjimas

Pirmoji koronaviruso infekcija Kazachstane buvo užregistruota kovo pradžioje. Valdžia uždarė sienas ir paskelbė nepaprastąją padėtį. Internete pasklido gandai, kad virusas gali būti susijęs su laboratorija, kurią amerikiečiai 2016 metais pastatė respublikos pietryčiuose.

Alma-Atos centrinė referens-laboratorija (CRL) (tai yra laboratorija, kurią atitinkamai įgaliojo vyriausiasis valstybinis sanitarijos gydytojas ir (arba) vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius, ji kaip "trečioji šalis" sprendžia ginčus, pagrįstus laboratoriniais tyrimais — Sputnik) specializuojasi virusų padermių, būdingų Kazachstanui, tyrime. Ji veikia Kazachstano karantino ir zoonozių infekcijų mokslinio centro pagrindu, yra pavaldi Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai. Laikoma Kazachstano nuosavybe, nors ji buvo pastatyta Pentagono sąskaita. JAV šiam objektui skyrė 108 milijonus dolerių.

Vašingtonas paaiškino: JAV kariuomenė yra regione, o tyrimai padės apsisaugoti nuo nežinomų virusinių infekcijų.

KSSO, NVS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimuose Maskvos atstovai ne kartą pareiškė, kad amerikiečiai gali naudoti šias laboratorijas prieš Rusijos interesus. Bet Kazachstano valdžia įtikinėjo, kad niekas nesikiša į vietos biologų darbą.

"Užsienio mokslininkų dalyvavimas leidžiamas tik tuo atveju, jei vykdomi bendri tyrimai ir vykdomi dotacijų projektai", —  aiškino CRL.

2018 metais Kazachstane pastebimai padaugėjo meningitu sergančių žmonių, o Alma-Atoje pasklido kalbos apie meningokokinės infekcijos padermių nutekėjimą iš CRL. Žurnalistai ir tinklaraštininkai rimtai rašė, kad amerikiečiai sąmoningai leido plisti virusui. Taip tariamai norėta išbandyti laboratorijoje sukurtų bakteriologinių ginklų efektyvumą.

Kazachstano sveikatos apsaugos ministerija patikino, kad epidemijos nėra. "Kazachstane yra 58 meningito atvejai, iš jų 32 — Alma-Atoje. Jei apskaičiuotume santykinius rodiklius, pagal PSO standartus jie yra žemi", — teigė ministerija.

Сотрудники автоинспекции дежурят на одной из улиц в Алма-Ате
© Sputnik / Тимур Батыршин
Kelių policijos pareigūnai budi Alma-Atos gatvėje

Koronaviruso atveju panaši istorija. Valdžia paneigė sąmokslo teorijas ir paragino nesėti panikos.

Uždaras režimas

Sovietmečiu Armėnijos TSR Mikrobiologijos institutas buvo laikomas didžiausiu mikrobiologijos centru. Devintajame dešimtmetyje JAV ir Didžioji Britanija susidomėjo instituto mokslo raida. Armėnijos specialistai buvo pakviesti į stažuotes Vakarų šalyse.

2000-aisiais amerikiečiai padėjo atidaryti keletą biologinių laboratorijų šalyje. Pinigus, kaip ir Kazachstano atveju, skyrė Pentagonas. Dešimt milijonų dolerių buvo išleista Armėnijos nacionaliniam ligų kontrolės ir prevencijos centrui modernizuoti.

Jerevane, Giurmyje, Vanadzore, Martuni ir Idževane pastatyti mokslo centrai tiria Kaukazo regionui būdingus virusus ir padermes.

Предупреждающая табличка на двери лаборатории имени Ричарда Лугара в Грузии
© Sputnik / Денис Асланов
Ženklas ant Ričardo Lugaro laboratorijos, esančios Gruzijoje, durų

Laboratorijos yra Armėnijos sveikatos priežiūros sistemos dalis, tačiau JAV Gynybos departamento Grėsmių mažinimo agentūra turi prieigą prie jos. Be vietinių specialistų, ten dirba ir amerikiečiai.

Armėnijoje biolaboratorijos uždaras pobūdis kelia Maskvos kritiką. Norėdamas išsklaidyti abejones, praėjusį rudenį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą su Rusijos specialistais. Buvo sutarta dėl detalių, tačiau paskutinę akimirką Armėnija atsisakė šio dokumento.

Pavojinga epidemiologija

2010-aisiais Amerikos biologai atkreipė dėmesį į dar vieną KSSO narį — Tadžikistaną. Jie nerimavo dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, galinčios sukelti infekcinių ligų protrūkį. Keli Vakarų fondai skyrė pinigų tyrimų centrams įkurti.

Taigi, 2013 metais Dušanbės gastroenterologijos institute buvo atidaryta biologinės saugos laboratorija. Projektą finansavo Prancūzijos "Merrier Charitable Fund", kuris panašius objektus pastatė Kinijoje, Mianmare, Bangladeše ir Afrikoje.

Prancūzams padėjo JT ir JAV tarptautinė vystymo agentūra USAID. Investicijos viršijo tris milijonus dolerių.

2019 metais įkurta laboratorija Respublikiniame tuberkuliozės kontrolės centre. Rėmėjai buvo USAID ir Pentagonas. Vietiniai biologai, dalyvaujant užsienio kolegoms, tiria Vidurinei Azijai būdingas ligas, tokias kaip tuberkuliozė, maliarija, hepatitas ir cholera.

Praėjusiais metais buvo atidarytas dar vienas objektas Isfaros mieste, Tadžikistano šiaurėje. Maža informacijos apie jį, vėl finansuojama amerikiečiais.

"Epidemiologinė padėtis Vidurinėje Azijoje ir iki koronaviruso nebuvo lengva. Regionui būdingi hepatito, choleros ir tuberkuliozės protrūkiai, todėl reikia naujų biologinių laboratorijų. Joms reikia lėšų. Neįmanoma išsiversti be užsienio pagalbos", — RIA Novosti aiškino Dušanbės politinių tyrimų centro direktorius Abdugani Mamadazimovas.

Tadžikų ekspertas nemato nieko įtartino amerikiečių veikloje. "Tiesiog visada pirmiausia reaguoja jie. Jei po koronaviruso Rusija, Kinija ar ES pradės aktyviai padėti regionui kovoje su virusais, respublikos valdžia tai palaikys", — įsitikinęs ekspertas.

Gruzijos patogenas

Gruzija nėra KSSO narė, tačiau ribojasi su Rusija ir atlieka svarbų vaidmenį Kaukaze. Maskva nerimauja dėl Ričardo Lugaro visuomenės sveikatos tyrimų centro. Rusijos valdžia mano, kad šalia Tbilisio esanti biolaboratorija veikia amerikiečių labui.

Įtarimai nekilo iš niekur. 2018 metų rugsėjį buvęs Gruzijos valstybės saugumo ministras Igoris Giorgadze pareiškė, kad galimai laboratorijoje vyko eksperimentai su žmonėmis, ir pateikė dokumentus, iš kurių buvo galima daryti išvadą, kad dešimtys žmonių, gydomi "Lugar" centre, mirė. Be to, ten dirbo trijų privačių Amerikos firmų — "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" — biologai, vykdantys Pentagono užsakymus.

Бывший министр госбезопасности Грузии Игорь Гиоргадзе
© Sputnik / Илья Питалев
Buvęs Gruzijos valstybės saugumo ministras Igoris Giorgadze

Giorgadze atkreipė dėmesį į aukštą laboratorinės bakteriologinės apsaugos lygį. Be to, centre yra "įranga kenksmingoms medžiagoms purkšti ir šaudmenys su biologiškai aktyviomis medžiagomis". "Kam įstaigai, kurios tikslas yra saugoti visuomenę, turėti tokių dalykų?" — stebėjosi buvęs ministras.

Maskva tai išgirdo. Užsienio reikalų ministerijos Ginklų neplatinimo ir kontrolės skyriaus vadovas Vladimiras Jermakovas teigė, kad Rusija netoleruos Amerikos biologinių eksperimentų prie savo sienų.

Pentagone Giorgadzės kaltinimai buvo vadinami absurdiškais. Tbilisis patikino, kad laboratorija užsiima taikiais tyrimais ir kad nėra nė kalbos apie jokius eksperimentus su žmonėmis. Gruzijos valdžia neprieštaravo, kad Rusijos specialistai lankytųsi Lugaro centre. Tačiau šie planai žlugo dėl praėjusių metų krizės abiejų šalių santykiuose.

"Gruzija niekada nesidomėjo fizinės ir cheminės biologijos tyrimais. Ir informacija, kad ši laboratorija yra aukštos klasės biologinės gynybos personalas, kelia klausimų. Kam reikia užsiimti tokiais sunkiais patogenais?" — pokalbyje su RIA Novosti teigė biologijos mokslų daktaras, Sibiro federalinio universiteto profesorius Nikolajus Setkovas.

Здание лаборатории имени Ричарда Лугара в Грузии
© Sputnik / Леван Авлабрели
Ričardo Lugaro laboratorijos pastatas Gruzijoje

Virusologijos centro "Vektor" generalinio direktoriaus pavaduotojas tyrimams Aleksandras Agafonovas pažymi, kad "tiesioginių duomenų apie biologinių ginklų ir jų gabenimo priemonių tyrimų Lugar centre nėra".

"Tačiau nereikėtų ignoruoti informacijos apie privačių bendrovių "CH2M Hill", "Battelle" ir "Metabiota" dalyvavimą, apie jų sutartinius įsipareigojimus — pavyzdžiui, juodligės, tularemijos ir Krymo-Kongo hemoraginio maro viruso pavojingų bakterijų tyrimus", — pabrėžia specialistas.

Agentūros apklausti ekspertai sutiko, kad posovietinės valstybės, tikėdamosi pagalbos iš išorės, gali prarasti epidemiologinės padėties kontrolę. Ir tai gali sukelti rimtų padarinių. Be to, pandemijos laikotarpiu laboratorijos vertinamos dar atsargiau, o tai suteikia svarią priežastį padaryti šių struktūrų veiklą skaidresnę.

Tegai:
Azija, Kazachstanas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas — vinis į ES ir europietiškų vertybių karstą
Virusinė Rugsėjo 11-oji — dar vienas Amerikos planas?
Gyvenimas po karantino: kaip šalys panaikina dėl koronaviruso nustatytus apribojimus
Kinijos valdžia: PSO neišsiuntė prašymo apsilankyti Uhano laboratorijoje
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Nejaugi mūsų šalyje viskas taip blogai?

Lietuvos prezidentas siūlo įsteigti dar vieną aukšto lygio oficialų postą

(atnaujinta 15:45 2020.05.29)
Tuo metu, kai dėl ekonominės krizės Lietuvoje auga bedarbių skaičius, o vyriausybė ieško lėšų vargšams paremti, prezidentas sumanė išplėsti valdininkų sąrašą

Gitanas Nausėda pasiūlė svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę. Ir šiai pozicijai dar reikia suformuoti specialią, šiek tiek žemesnio lygio pareigūnų grupę, kuri bus atsakinga "už mokslinius tyrimus ir inovacijas vyriausybės įstaigose".

— Vytautai, štai, tu — IT technologijų ekspertas. Paaiškink man — pasauliečiui, nejaugi mūsų valstybėje taip blogai, kad norint paspartinti jau ir taip greitą mokslo ir technologijų pažangą, reikia sukurti naują tarnybą?

— Laimonai, aš dirbau beveik 30 metų ir atvirai pasakysiu, kad tokie prezidento pasiūlymai mane tik erzina. Taip, naujovės yra modernios ir būtinos. Bet pats verslas viską koreguoja ir reguliuoja. Štai ir krizė dėl koronaviruso jau parodė, ką ir kaip daryti. Bet beatodairiškai kurti naujas tarnybas, kai šalyje auga nedarbas, tikrai neracionalu. Suprantu, kad naujieji atsakingi asmenys gaus gerus atlyginimus iš valstybės biudžeto, o atsakomybė bus praskiesta tiek, kad jų darbo kokybės kontroliuoti bus beveik neįmanoma. Jie užfiksuos verslo proveržį inovacijų srityje kaip savo pergalę, o jei kažkas nepavyks, jie prisidengs  tuo pačiu verslu.

— Ir man atrodo, kad mūsų prezidentas ragina sukurti keletą šiltų vietų žmonėms, kurie yra "artimi imperatoriui ir jo aukštybės šeimos nariams". Šių ombudsmenų ir prižiūrėtojų jau turime tiek daug, kad netrukus šalyje  neliks kam dirbti, liks vien pareigūnai.

— Aš manau, kad esi arti tiesos. Išties ne veltui Lietuva vadinama "švogerių kraštu". Įsikūrei pats — padėk savo giminaičiui įsikurti šiltoje vietelėje. Tai yra mūsų elito devizas. Naujoviškų technologijų sričiai dabar daug dėmesio skiriama Europos Sąjungos struktūrose. Ir tam bus skirta milžiniška pinigų suma. Na, o kad tokie pinigai nepraslystų pro "kišenę", matyt, pilkieji Lietuvos ekonomikos kardinolai taip pat sugalvojo pasiūlyti prezidentui tokią nuostabią idėją.

— Galbūt mudu klystame dėl prezidento nuoširdumo. Tik šioje situacijoje mane domina klausimas, kodėl prezidentas taip domisi klausimais, už kuriuos atsakinga tik vyriausybė. Galų gale, kaip žinote, gyvename parlamentinėje respublikoje ir prezidento atsakomybės sritis — užsienio politika ir gynyba. Taigi kodėl Gitanas Nausėda teikia tokius keistus pasiūlymus? Ar jis tokiu būdu nepažeidžia pagrindinio šalies įstatymo — konstitucijos?

Tegai:
prezidentas