Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas, archyvinė nuotrauka

Mutacijos žaidimas. Kol kuriami skiepai vienai padermei, atsiranda kitos

(atnaujinta 17:39 2020.05.18)
Dabar mokslininkai dirba su vakcina nuo COVID-19. Svarbu, kad epidemijai išnykus jie nenutrauktų darbo, kaip buvo SARS atveju 2002 metais. Tada, pneumonijos protrūkio metu, vakcina taip pat buvo kuriama, tačiau nebuvo baigta. O dabar ji būtų labai naudinga

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Dešimtys šalių prisijungė prie skiepų varžybų iškart po to, kai buvo paskelbtas koronaviruso genomo dekodavimas. PSO duomenimis, daugiau nei šimtas farmacijos kompanijų kuria skiepus, aštuoniems mėginiams jau atlikti klinikiniai tyrimai. Tuo pačiu metu norinčiųjų pasidaryti stebuklingus skiepus skaičius gali būti daug didesnis. Apie tai rašo Olga Gavrilova Sputnik radijo medžiagoje.

Pasak PSO, vakcina gali būti sukurta jau šiais metais, tačiau apie masinę gamybą dar nekalbama. Galų gale dar laukia klinikiniai tyrimai, kurie paprastai užtrunka porą metų, o epidemijos metu — pusantrų metų, nes dar reikia įsitikinti, ar saugi ir veiksminga yra nauja priemonė. Tačiau kaip tik čia ir gali būti bėdų. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis gali atskleisti kritinį šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, taip buvo vakcinos nuo pneumonijos SARS atveju, sakė interviu Sputnik radijui Rusijos mokslų akademijos narys, profesorius, Rusijos mokslų akademijos Engelhardto molekulinės biologijos instituto vyriausiasis tyrėjas Piotras Čumakovas.

"Pirmieji bandymai nepavyko. Vakcina nebuvo pakankamai imunogeniška ir neturėjo ilgalaikio poveikio. Tai viena vertus, kita vertus — infekcija buvo greitai numalšinta ir tokios vakcinos sukūrimo būtinybė išnyko".

Sukurti vakciną nuo koronaviruso, kuris šiuo metu siaučia, nebus lengva, ir mažai tikėtina, kad rezultatas bus pasiektas greitai, mano Piotras Čumakovas.

"Kuriant vaistą yra daug sunkumų, kuriuos labai sunku iš anksto numatyti. Faktas yra tas, kad bet koks antigenas, kuriam gaminami antikūnai, yra gana individualus, ir neįmanoma iš anksto numatyti, kokie bus geri antikūnai, neutralizuojantys virusą. Dažnai paaiškėja, kad vakcina yra neveiksminga. Netgi ne kiekvienas serumas gali neutralizuoti naują virusą sergantiems žmonėms. Tai rodo, kad šis virusas turi klastingą antigeninę struktūrą ir nėra gaminami visi antikūnai".

Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, vakcina pasirodys po epidemijos išnykimo, todėl jau gali būti nereikalinga. Kitas dalykas, jei šis virusas keisis taip pat, kaip ir gripo virusas, tada teks kaskart keisti vakciną. Tiesa, sergant gripu ne visada galima atspėti, kurios padermės sukels daugiausia ligų. Pavyzdžiui, 2018-aisiais mokslininkai suklydo, ir vakcina buvo neveiksminga. Taigi, dėl A grupės viruso PSO ekspertai buvo teisūs, tačiau jie blogai apskaičiavo dėl B grupės viruso, o padermė, kuri pateko tik į keturvalentę vakciną, buvo antroje vietoje pagal sergamumą.

Taip gali būti naujojo viruso ir jo mutacijų atveju, juo labiau, kad jis dar ne visai ištirtas, tačiau bet kokiu atveju pirmoji koronaviruso vakcina parodys, kur judėti, ir nebereikės ilgai dirbti dėl tinkamos vakcinos, nes ji bus padaryta remiantis esama. Pavyzdžiui, 2002 metais, įvykus SARS protrūkiui, mokslininkai pradėjo kurti skiepus nuo jo, tačiau jo nebaigė, nes plaučių uždegimas baigėsi ir darbui atlikti reikėjo kelių milijardų dolerių. Bet jei vakcina būtų paruošta, suderinti ją pagal COVID-19 būtų gana paprasta. Galų gale, SARS-CoV2 atsirado evoliucijos metu dėl laipsniško mutacijų kaupimosi, o virusologai žino jo pirmtaką, tai yra tas pats šikšnosparnių virusas.

Mokslininkai sako, kad skiepyti prasminga iš anksto. Todėl mokslas turi dirbti ne tik su esamomis infekcijomis, bet ir ruoštis ateičiai, kitaip vakcina virs vakarykščio karo ginklu.

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
© Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis

 

 

 

 

Tegai:
atvirukai, vaistai, skiepai, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1922)
Dar šia tema
JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkai patikrino vakciną nuo COVID-19 su makakomis
ES vaistų agentūra tikisi, kad koronaviruso vakcina pasirodys po metų
Gydytojas: manėme, kad koronavirusas praeis taip greitai, kaip SARS ir MERS
Автомобиль литовской полиции, архивное фото

Naujojoje Akmenėje moteris sulaikymo metu kando policijos pareigūnui į ranką

(atnaujinta 09:14 2020.06.05)
Viešosios tvarkos pažeidėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, moteris uždaryta į areštinę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Naujojoje Akmenėje neblaivi moteris kando Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną popiet. Gimusi 1979 metais moteris buvo sulaikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnams ją sulaikant neblaivi (2,44 prom.) moteris kando pareigūnui į ranką.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius — viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Tegai:
neblaivumas, sulaikymas, policija
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku
Sostinės meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą

(atnaujinta 07:29 2020.06.05)
Meras pažymėjo, kad krizė parodė, kaip pagerinti lietuvių gyvenimą, ir pažadėjo imtis naujo požiūrio į grožį sostinėje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija parodė, ko reikia išmokti visuomenei ir politikams, savo "Facebook" puslapyje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Meras pažymėjo, kad respublikos valdžia ir gyventojai dėl pandemijos turi išmokti ką nors svarbaus ir padaryti teisingas išvadas.

Šimašius išskyrė keturis "visiškai skirtingus", tačiau esminius aspektus.

Anot mero, pirmiausia reikia suvokti, kad reikia besąlygiškai pateikti teisingą informaciją apie įvairius procesus ir įvykius, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Šimašius pažymėjo, Lietuvai nepigiai kainavo tuščio valstybės rezervo duomenų užslaptinimas, galvos smėlyje laikymas kurį laiką ir nuolatinis kartojimas, kad problemos (su testavimu, apsaugos priemonėmis, nurodymų aiškumu ir pagrįstumu) nėra, kai ji buvo akivaizdi.

"Jau pirmomis kovos su pandemija savaitėmis visus Savivaldybės operacijų centro duomenis, susijusius su mobiliaisiais punktais, saviizoliacijos patalpomis, įsigytomis ir išdalintomis asmens apsaugos priemonėmis, atvėrėme ir padarėme viešai prieinamus — tokie jie tebėra ir šiandien", — sakė meras.

Antra pamoka, pasak Šimašiaus, yra tai, kad kūrybingas požiūris į darbą naujomis aplinkybėmis yra pranašesnis už nurodymų vykdymą.

"Visi geri sprendimai šiuo metu buvo drąsūs ir kūrybiški. Ar tai būtų informacinė kampanija apie ligos prevenciją, ar erdvių atvėrimas lauko kavinėms, ar kiti pavykę ir nuskambėję projektai. Neslėpsiu, malonu iš tarptautinių žiniasklaidos priemonių sulaukti klausimų "ką patartumėte kitiems" arba "kaip jums kilo ši puiki idėja", arba "kaip miestams būti kūrybiškiems", — aiškino meras.

Акция протеста против условий карантина в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot jo, problema ta, kad ne visi vertina kūrybiškumą, kai kurie tai mato kaip grėsmę saugiai, nors ir neveiksmingai, sistemai. Kaip pažymėjo Šimašius, todėl "atsiskaitymo laikas" neišvengiamai ateis, kai "tylūs, bailūs, nekūrybingi žmonės, kurie krizės akivaizdoje tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, bandys atsigriebti, bandys surasti už ką nors kaltus ir užsiundyti ant jų biurokratinę mašiną".

"Jie bandys surasti ką nors apkaltinti ir nukreipia į juos biurokratinę mašiną. Ir jie jau bando. Jie pradės aiškinti, kad krizė baigėsi, ir grįšime prie senų, biurokratinių darbo būdų", — piktinosi meras.

Trečiąja pamoka Šimašius įvardijo elektronizavimą. Anot jo, perėjimas prie interneto pandemijos metu pasirodė esąs geras sprendimas ir visavertė komunikacijos forma.

"Bent jau Vilniuje viską, ką iki šiol kartais net draudė nacionalinė valdžia, pavyko perkelti į elektroninę erdvę. Jei kur nors, tolimojoje Anglijoje gimus vaikui jis taip ir lieka neužregistruotas "nes karantinas", tai pas mus visos be išimties paslaugos toliau buvo teikiamos elektroniniu būdu", — aiškino meras.

Šimašius pažymėjo, kad daugelis protingų žmonių turi galimybę permąstyti savo stilių ir darbo būdą bei padaryti jį efektyvesnį.

"Vilnius bus geras pavyzdys, kai viskas suskaitmeninta. Viską galima išspręsti nuotoliniu būdu. Tai vėlgi padarys gyvenimą paprastesnį ir lengvesnį", — pridūrė meras.

Ketvirtoji pamoka, pasak Šimašiaus, yra tiesioginės žmogaus aplinkos svarbos suvokimas. Anot jo, labiau nei bet kada anksčiau svarbus tapo jaukumas — darbe ir aplink namus.

"Tai vystytojus ir pirkėjus paskatins rinktis patogesnius namus, labiau kreipiant dėmesį į artimiausią aplinką, o miestui leis sklandžiau orientuotis į tai, ką ir darėme pastaruoju metu — sukurti jaukumo, žalumo, patogumo atmosferą visame mieste, o ne nušlifuojant ir išpuošiant tik patį centrą", — sakė meras.

Meras pabrėžė, kad nuotolinis darbas iš namų patogesnis tada, kai viduje yra pakankamai erdvu ir patogu, kai vaizdas pro langus įkvepia, kai gali išeiti į lauką atsikvėpti ir pasidairyti į žalumą, ir — ne mažiau svarbu — kai gali patenkinti savo socialinius poreikius smagiai prasieinant iki keliolikos minučių, o ne atvažiuojant keliolika kilometrų iki ten, kur vyksta socialinis gyvenimas.

Šimašius išskyrė keturis dalykus, kaip turėtų atrodyti miestas, kurie buvo paskirti karantino metu. Pirma, būstas turėtų būti erdvus ir patogus. Antra — sukurti daugiau žaliųjų erdvių mieste. Trečia — miestas turėtų būti toks, kad visos reikalingos įstaigos (pramogoms ir poilsiui) būtų pasiekiamos pėsčiomis. Ketvirta — mažiau kelionių į darbą, kadangi daugelis darbuotojų gali dirbti iš namų.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Šimašius pažymėjo, kad Vilnius turėtų eiti tuo keliu, kuris padės padaryti miestą geresnį, nes pandemija parodė, kad svarbu visada sakyti tiesą, būti kūrybingam atliekant bet kokias užduotis, skaitmenizuoti ir optimizuoti paslaugas, taip pat poreikį sukurti piliečių aplinką, atsižvelgiant į jų socialinę sveikatą ir saugumą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos paskelbtas karantinas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, kad karantino režimas bus panaikintas nuo birželio 17 dienos. Anot jo, jį pakeisti gali kitas teisinis režimas, pavyzdžiui, ekstremalioji padėtis valstybės lygmeniu.

Šiuo metu respublikoje nustatyta daugiau nei 1685 koronaviruso atvejai, mirė daugiau kaip 70 pacientų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 378 tūkstančiai žmonių mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
karantinas, Remigijus Šimašius, Vilnius
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso