Kavinių atidarymas Vilniuje

Šalyje apribojimai sušvelninti, tačiau karantinas išlieka

(atnaujinta 19:00 2020.05.18)
Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministras, nepaprastas režimas būtinas tam, kad valdžios institucijos galėtų pasipriešinti infekcijos plitimui

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje pareiškė dar negalintis įvardyti konkrečios karantino panaikinimo datos. Anot jo, situacija yra labai dinamiška, o Lietuva nuolat bendrauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų kontrolės centru.

"Jeigu kalbėtume apie šalies vidų, tai pats karantinas reikalingas norint taikyti tam tikras priemones, kurių nebūtų galima taikyti nesant paskelbtam karantinui. Kada bus priimtas toks sprendimas, galėsime pasakyti tik tada, kai Vyriausybė apsispręs. Bet šiandien nei termino, nei tikslaus vieno kriterijaus negaliu pasakyti", — sakė Veryga.

Šiuo metu karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos. Praėjusį trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad karantinas respublikoje gali būti pratęstas ir po šios datos, o tam, kad jis būtų atšauktas, reikėtų stebuklo. "Manau, kad tikrai kažkoks stebuklas nebent įvyktų, kad gegužės 31 dieną karantinas būtų pabaigtas. Manau, kad taip tikrai nebus, Vyriausybės bus ruošiama nauja nutarimo redakcija, kad būtų aiškiau ir suprantamiau viskas išdėstyta", — sakė ministras.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis savo Facebook paskyroje taip pat papasakojo, kokie sprendimai buvo priimti vyriausybės posėdyje.

Anot premjero, vyriausybė rems nevyriausybinių organizacijų bendruomenę, kuri aktyviai padėjo pažeidžiamiausiems žmonėms per COVID-19 protrūkį.

Taip pat kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų savininkams nebereikės riboti žmonių srauto ir pasirūpinti, kad kiekvienam lankytojui būtų skirta ne mažiau kaip dešimt kvadratinių metrų.

Išlieka pagrindinis reikalavimas: tarp stalų turėtų būti išlaikytas mažiausiai dviejų metrų atstumas. Jei tarp staliukų įrengtos specialios pertvaros, atstumas tarp lankytojų turi būti ne mažiau kaip metras. Prie vieno stalo gali sėdėti iki penkių žmonių. Vienos šeimos narių skaičius nėra ribojamas.

Taip pat Skvernelis papasakojo apie reikalavimus vaikų poilsio stovykloms. Pagrindinis principas ir rekomendacija — dirbti su ne daugiau kaip 15 vaikų grupėmis. Pirmenybė bus teikiama veiklai lauke. Vyriausybė ieškos būdų, kaip subsidijuoti šias stovyklas ir taip padengti bent dalį tėvų išlaidų.

Lietuvoje iš viso COVID-19 nustatyta 1 547 žmonėms, 997 žmonės pasveiko, 59 pacientai mirė.

Šalyje iki gegužės 31 dienos galioja karantinas. Vis dėlto vyriausybė panaikina vis daugiau ir anksčiau nustatytų apribojimų. Tarp jų — privalomas kaukių dėvėjimas viešose vietose, pramogų vietų ir kitų įmonių darbas.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Aurelijus Veryga, Saulius Skvernelis, koronavirusas, karantinas, maitinimas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
"AirBaltic" atnaujino skrydžius tarp Vilniaus ir Rygos
Trijose turgavietėse buvo atliktos patikros dėl karantino taisyklių laikymosi
Atidaromi saugomose teritorijose esantys lankytojų centrai ir apžvalgos bokštai
Eilė Beniakonyse (Šalčininkuose), lapkričio 25 d.

Baltarusijos į Lietuvą negali įvažiuoti beveik tūkstantis vilkikų

(atnaujinta 09:39 2020.11.25)
Tokia situacija stebima jau antrą savaitę. Taip pat eilės susidarė Latvijos ir Lenkijos kryptimis, tačiau automobilių srautas ten mažesnis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė didelės sunkvežimių eilės, tai patvirtina Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

Tokia situacija stebima jau antrą savaitę. Tuo tarpu automobilių skaičius svyruoja apie tūkstantį.

8:00 valandos duomenimis, į Lietuvą negali patekti daugiau kaip 990 sunkiasvorių sunkvežimių.

Didžiausios eilės susidarė "Kamenny Log" (Medininkų) patikros punkte, kuriame stovi daugiau nei 230 vilkikų. Beniakonyse (Šalčininkuose) eilėje laukia daugiau nei 210 krovininių automobilių, o Privalkoje (Raigarde) — daugiau nei 170. Patikros punkte "Kotlovka" ("Lavoriškės") išvykimo laukia daugiau nei 380 krovininių automobilių.

Iš Latvijos į Baltarusiją negali įvažiuoti daugiau nei 460 krovininių automobilių, o į Lenkiją — daugiau nei 110. Ukrainos kryptimi eilių nėra.

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje periodiškai kaupiasi vilkikų eilės, dažniausiai savaitgaliais ir švenčių dienomis. Paprastai į respubliką negali patekti šimtai krovininių automobilių, jiems tenka laukti labai ilgai. Panaši situacija pastebima ir link Latvijos bei Lenkijos iš Baltarusijos, tačiau eilių yra mažiau.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Pasieniečiai po tiltu aptiko beveik 2 tūkst. kontrabandinių cigarečių
Pasieniečiai Nemune aptiko vaistus ir tuščias jų pakuotes
Pasieniečiai sulaikė automobilį ir du krovinius nelegalių cigarečių
Pasieniečiai sulaikė kontrabandines cigaretes nešusius kontrabandininkus
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje griežčiausi apribojimai dėl koronaviruso tarp Baltijos šalių

(atnaujinta 08:48 2020.11.25)
Lietuvoje vyriausybės taikomų priemonių griežtumo matas yra didesnis nei 54. Tuo tarpu Estijoje jis yra daugiau nei du kartus mažesnis

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuvoje yra griežčiausi kovos su koronavirusu apribojimai tarp Baltijos šalių. Tai rodo interaktyvaus žemėlapio, kurį sukūrė Oksfordo universiteto mokslininkai, duomenys.

Lietuvoje apribojimų griežtumo lygis yra 54,17.

Apskaičiuodami mokslininkai atsižvelgė į socialinei, medicinos ir ekonominei sritims taikomų apribojimų griežtumą.

Pavyzdžiui, šalyje įvestas karantinas, kai kurios mokyklos nedirba, vieši renginiai atšaukiami ir rekomenduojama likti namuose. Taip pat yra keletas kitų apribojimų.

Tuo tarpu Latvijoje apribojimų griežtumo lygis yra 38,89, o Estijoje — 25,93. Lenkijoje šis skaičius siekia 71,3.

Rusijos apskaičiuotas indeksas yra 44,91, Kinijos - 81,94, JAV - 66,2.

Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 dienos, valdžia ketina pratęsti režimą bent iki gruodžio vidurio. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta daugiau nei 49,3 tūkstančio infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 400 pacientų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
apribojimas, karantinas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Specialistai pataria, kaip ugdyti darželinukus namuose karantino metu
Karantinas gali būti pratęstas dar trims savaitėms
Vilniuje karantino metu senjorams bus pristatytas maistas į namus
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Uosto laivybos kanalo gilinimui ES skyrė 17,3 mln. eurų

Ateinančiais metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui ES skyrė 17,3 mln. eurų, praneša spaudos tarnyba.

Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

Kaip pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, pasaulinės tendencijos logistikoje lemia tai, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais.

"Tokių laivų vis daugiau sulaukiama ir Klaipėdos uoste. Išanalizavus pastarųjų metų statistiką, į Klaipėdą atplaukiančių laivų talpa per paskutinius 6 metus padidėjo 26,6 proc. Norėdami sėkmingai prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, privalome žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą", – teigė Latakas.

Gilinimo darbai turėtų startuoti kitų metų pradžioje. Uostas iki 15 metrų gylio turėtų būti pagilintas iki 2022 metų pavasario. 

2021–2024 metais į Klaipėdos uosto plėtrą planuojama investuoti 483 mln. eurų, iš jų dalis bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Daugiausiai lėšų ketina skirti uosto krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Klaipėdos uostas pirmauja tarp Baltijos šalių uostų
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį