Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atgabenta respiratorių siunta Kinijos

(atnaujinta 11:04 2020.05.20)
Karantinas galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau vyriausybė panaikino nemažai apribojimų: pradėjo dirbti kavinės, o piliečiai gali keliauti į kai kurias kitas šalis

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Antradienį į Kauno oro uostą buvo atgabenta 230 tūkst. vnt. respiratorių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) spaudos tarnyba.

Tai konsoliduotas 8 gydymo įstaigų užsakymas iš Kinijos, prie kurio jungėsi Kauno klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Respublikinė Kauno ligoninė, Santaros klinikos, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, taip pat Kauno savivaldybė.

SAM priminė, kad siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, ministerija, bendradarbiaudama kartu su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką. Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.

Dėl koronaviruso plitimo rizikos kovo 16 dieną Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Tuomet vyriausybė kelis kartus jį pratęsė. Dabar šis režimas galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau valdžia panaikino nemažai apribojimų: pradėjo dirbti kavinės, o piliečiai gali keliauti į kai kurias kitas šalis.

Šalyje užregistruota daugiau nei 1570 atvejų, 60 žmonių mirė nuo infekcijos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 316 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, apsaugos priemonės, Kinija, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1924)
Dar šia tema
Lietuvoje dėl techninių nesklandumų nepasiekiami atnaujinti duomenys apie COVID-19
Veryga pabrėžė solidarumo ir lyderystės svarbą Pasaulio sveikatos asamblėjoje
Lietuva pateko tarp Rytų Europos ekonomikų, kurioms prognozuojamas stiprus nuosmukis
Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone

(atnaujinta 09:58 2020.06.05)
Lietuvos sostinė užėmė 18 vietą. Reitingo rengėjai pareiškė, kad krizės metu Lietuvos ligoninės nebuvo perkrautos ir prireikus galės priimti sveikatos problemų turinčius keliautojus

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vilnius įtrauktas į saugiausių Europos miestų keliavimui pandemijos metu sąrašą. Reitingą paskelbė "European Best Destinantions" svetainė.

Sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į dabartinę epideminę situaciją ir užsikrėtusių žmonių skaičių šalyse, asmeninių apsaugos priemonių prieinamumą ir ligoninės lovų skaičių asmeniui. Iš viso sąraše 20 šalių.

Lyderių trejetuką sudarė Tbilisis (Gruzija), Kerkyra (Graikija) ir Kavtatas (Kroatija). Taip pat į sąrašą įtraukti miestai tokių šalių kaip Portugalija, Rumunija, Juodkalnija, Austrija, Slovėnija, Malta, Latvija, Lenkija, Suomija.

Vilnius užėmė 18 vietą. Kaip pažymi reitingo sudarytojai, krizės metu Lietuvos ligoninės nebuvo perkrautos ir prireikus gali priimti sveikatos problemų turinčius keliautojus. Be to, Lietuvos sostinėje 20 kartų mažiau koronavirusu užsikrėtusių žmonių nei labiausiai nukentėjusiose Europos šalyse.

Ryga taip pat buvo įtraukta į reitingą, šis miestas sąraše užėmė 19 vietą.

"50 kartų mažiau užsikrėtusių žmonių nei kai kuriose Europos šalyse — Latvija yra viena iš krypčių, kurią ši pandemija palietė mažiausiai. Jų ligoninėse niekada nebuvo problemų dėl gyventojų per koronaviruso pandemiją", — rašoma aprašyme.

Kovo 16 dieną įvestas karantinas vis dar galioja Lietuvoje. Kol kas jis pratęstas iki birželio 16 dienos, tačiau valdžia nuolat įveda sušvelninimus. Naujausiais duomenimis, šalyje beveik 1690 užsikrėtimo atvejų, daugiau nei 70 pacientų mirė.

Anksčiau Vyriausybė atnaujino skrydžius į Latviją, Estiją, Vokietiją, Prancūziją, Daniją, Suomiją ir Nyderlandus.

 

Tegai:
koronavirusas, Europa, Vilnius
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1924)
Dar šia tema
Septynios iš dešimties ligoninių Lietuvoje atnaujino darbą
Rusijos URM tikisi, kad tarp Vašingtono ir PSO nugalės sveikas protas
Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų
Автомобиль литовской полиции, архивное фото

Naujojoje Akmenėje moteris sulaikymo metu kando policijos pareigūnui į ranką

(atnaujinta 09:14 2020.06.05)
Viešosios tvarkos pažeidėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, moteris uždaryta į areštinę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Naujojoje Akmenėje neblaivi moteris kando Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną popiet. Gimusi 1979 metais moteris buvo sulaikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnams ją sulaikant neblaivi (2,44 prom.) moteris kando pareigūnui į ranką.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius — viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Tegai:
neblaivumas, sulaikymas, policija
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:25 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su  specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė eVaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą.  Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL