Santaros klinikos, archyvinė nuotrauka

Veryga: jei nebūtų buvę išvengta viruso plitimo, Lietuvoje išaugtų bendras mirčių skaičius

(atnaujinta 12:19 2020.05.20)
Sveikatos apsaugos ministras, susirūpinęs dėl kalbų, kad neva koronavirusas Lietuvoje nepadarė tiek žalos, kiek neigiamai atsiliepė apribota galimybė žmonėms gauti planines paslaugas, pateikė mirtingumo rodiklių iliustracijas

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad yra duomenų, kurie įrodo, jog jei valstybė tokiomis griežtomis priemonėmis nesusidorotų su koronaviruso plitimu, šiuo metu Lietuvoje būtų fiksuojamas kur kas didesnis mirtingumas.

Tokią nuomonę jis išsakė savo Facebook puslapyje, susirūpinęs, jog pastaruoju metu pasigirsta įvairiausių svarstymų, kad koronavirusas (COVID-19) Lietuvoje nepadarė tiek daug žalos gyventojų sveikatai, kiek neigiamai atsiliepė apribota galimybė žmonėms gauti planines ir kitas būtinas sveikatos priežiūros paslaugas.

"Žinodami, kad bent teorinis pagrindas tokiam nuogąstavimui egzistuoja, itin atidžiai stebime Lietuvos gyventojų mirtingumo statistiką ir jos pokyčius. Kol kas mūsų turimi duomenys nepatvirtina tokių įtarimų. Netgi priešingai. Jie rodo, jei nebūtų buvę išvengta šio klastingo viruso plitimo, tai būtų reikšmingai išaugęs bendras mirčių skaičius, kaip tai atsitiko kitose valstybėse", — rašo Veryga.

Ministras pateikia lenteles, kuriose palyginamas Lietuvos mirčių skaičius su Prancūzijos, Švedijos, Austrijos, Nyderlandų, Ispanijos, Belgijos mirtingumo rodikliais. Raudona spalva pažymėtos mirtys nuo COVID-19, Lietuvoje šie skaičiai mažiausi.

Statistikos departamento duomenimis, 19-ąją šių metų savaitę (nuo gegužės 4 iki 10 dienos) Lietuvoje registruotos 805 mirtys. Tai yra 114 mirčių daugiau nei atitinkamą savaitę prieš metus ir 117 mirčių daugiau nei 18-ąją 2020 metų savaitę.

Nuo 2020 metų kovo 20 dienos iki gegužės 20 dienos nuo COVID-19 infekcijos Lietuvoje mirė 60 žmonių.

Trečiadienio 10:28 duomenimis, Lietuvoje užregistruota 15 naujų šios ligos atvejų. Taigi, iš viso patvirtintų atvejų skaičius siekia 1577. Iš jų 1049 žmonės pasveiko.

Lietuvoje galioja karantino režimas, kuris buvo įvestas kovo 16 dieną ir paskutinį kartą buvo pratęstas iki gegužės 31 dienos imtinai. Tačiau, kaip šią savaitę sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, valdžia neatmeta galimybės, kad karantinas bus panaikintas birželio 1 dieną, paliekant galioti tik nepaprastąją padėtį.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 316 tūkst.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
mirtingumas, COVID-19, koronavirusas, karantinas, Aurelijus Veryga, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1922)
Dar šia tema
Veryga užsiminė apie galimą karantino pratęsimą
PSO atliks nepriklausomą tarptautinio reagavimo į COVID-19 vertinimą
Karantinas Lietuvoje gali būti atšauktas nuo vasaros pradžios
Europos Sąjunga palaiko PSO pastangas kovoje su koronavirusu
Автомобиль литовской полиции, архивное фото

Naujojoje Akmenėje moteris sulaikymo metu kando policijos pareigūnui į ranką

(atnaujinta 09:14 2020.06.05)
Viešosios tvarkos pažeidėjai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, moteris uždaryta į areštinę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Naujojoje Akmenėje neblaivi moteris kando Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, rašoma policijos įvykių suvestinėje.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną popiet. Gimusi 1979 metais moteris buvo sulaikoma dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnams ją sulaikant neblaivi (2,44 prom.) moteris kando pareigūnui į ranką.

Įtariamoji uždaryta į areštinę. Pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius — viešosios tvarkos pažeidimas ir pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Tegai:
neblaivumas, sulaikymas, policija
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku
Sostinės meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą

(atnaujinta 07:29 2020.06.05)
Meras pažymėjo, kad krizė parodė, kaip pagerinti lietuvių gyvenimą, ir pažadėjo imtis naujo požiūrio į grožį sostinėje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija parodė, ko reikia išmokti visuomenei ir politikams, savo "Facebook" puslapyje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Meras pažymėjo, kad respublikos valdžia ir gyventojai dėl pandemijos turi išmokti ką nors svarbaus ir padaryti teisingas išvadas.

Šimašius išskyrė keturis "visiškai skirtingus", tačiau esminius aspektus.

Anot mero, pirmiausia reikia suvokti, kad reikia besąlygiškai pateikti teisingą informaciją apie įvairius procesus ir įvykius, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Šimašius pažymėjo, Lietuvai nepigiai kainavo tuščio valstybės rezervo duomenų užslaptinimas, galvos smėlyje laikymas kurį laiką ir nuolatinis kartojimas, kad problemos (su testavimu, apsaugos priemonėmis, nurodymų aiškumu ir pagrįstumu) nėra, kai ji buvo akivaizdi.

"Jau pirmomis kovos su pandemija savaitėmis visus Savivaldybės operacijų centro duomenis, susijusius su mobiliaisiais punktais, saviizoliacijos patalpomis, įsigytomis ir išdalintomis asmens apsaugos priemonėmis, atvėrėme ir padarėme viešai prieinamus — tokie jie tebėra ir šiandien", — sakė meras.

Antra pamoka, pasak Šimašiaus, yra tai, kad kūrybingas požiūris į darbą naujomis aplinkybėmis yra pranašesnis už nurodymų vykdymą.

"Visi geri sprendimai šiuo metu buvo drąsūs ir kūrybiški. Ar tai būtų informacinė kampanija apie ligos prevenciją, ar erdvių atvėrimas lauko kavinėms, ar kiti pavykę ir nuskambėję projektai. Neslėpsiu, malonu iš tarptautinių žiniasklaidos priemonių sulaukti klausimų "ką patartumėte kitiems" arba "kaip jums kilo ši puiki idėja", arba "kaip miestams būti kūrybiškiems", — aiškino meras.

Акция протеста против условий карантина в Вильнюсе
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Anot jo, problema ta, kad ne visi vertina kūrybiškumą, kai kurie tai mato kaip grėsmę saugiai, nors ir neveiksmingai, sistemai. Kaip pažymėjo Šimašius, todėl "atsiskaitymo laikas" neišvengiamai ateis, kai "tylūs, bailūs, nekūrybingi žmonės, kurie krizės akivaizdoje tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, bandys atsigriebti, bandys surasti už ką nors kaltus ir užsiundyti ant jų biurokratinę mašiną".

"Jie bandys surasti ką nors apkaltinti ir nukreipia į juos biurokratinę mašiną. Ir jie jau bando. Jie pradės aiškinti, kad krizė baigėsi, ir grįšime prie senų, biurokratinių darbo būdų", — piktinosi meras.

Trečiąja pamoka Šimašius įvardijo elektronizavimą. Anot jo, perėjimas prie interneto pandemijos metu pasirodė esąs geras sprendimas ir visavertė komunikacijos forma.

"Bent jau Vilniuje viską, ką iki šiol kartais net draudė nacionalinė valdžia, pavyko perkelti į elektroninę erdvę. Jei kur nors, tolimojoje Anglijoje gimus vaikui jis taip ir lieka neužregistruotas "nes karantinas", tai pas mus visos be išimties paslaugos toliau buvo teikiamos elektroniniu būdu", — aiškino meras.

Šimašius pažymėjo, kad daugelis protingų žmonių turi galimybę permąstyti savo stilių ir darbo būdą bei padaryti jį efektyvesnį.

"Vilnius bus geras pavyzdys, kai viskas suskaitmeninta. Viską galima išspręsti nuotoliniu būdu. Tai vėlgi padarys gyvenimą paprastesnį ir lengvesnį", — pridūrė meras.

Ketvirtoji pamoka, pasak Šimašiaus, yra tiesioginės žmogaus aplinkos svarbos suvokimas. Anot jo, labiau nei bet kada anksčiau svarbus tapo jaukumas — darbe ir aplink namus.

"Tai vystytojus ir pirkėjus paskatins rinktis patogesnius namus, labiau kreipiant dėmesį į artimiausią aplinką, o miestui leis sklandžiau orientuotis į tai, ką ir darėme pastaruoju metu — sukurti jaukumo, žalumo, patogumo atmosferą visame mieste, o ne nušlifuojant ir išpuošiant tik patį centrą", — sakė meras.

Meras pabrėžė, kad nuotolinis darbas iš namų patogesnis tada, kai viduje yra pakankamai erdvu ir patogu, kai vaizdas pro langus įkvepia, kai gali išeiti į lauką atsikvėpti ir pasidairyti į žalumą, ir — ne mažiau svarbu — kai gali patenkinti savo socialinius poreikius smagiai prasieinant iki keliolikos minučių, o ne atvažiuojant keliolika kilometrų iki ten, kur vyksta socialinis gyvenimas.

Šimašius išskyrė keturis dalykus, kaip turėtų atrodyti miestas, kurie buvo paskirti karantino metu. Pirma, būstas turėtų būti erdvus ir patogus. Antra — sukurti daugiau žaliųjų erdvių mieste. Trečia — miestas turėtų būti toks, kad visos reikalingos įstaigos (pramogoms ir poilsiui) būtų pasiekiamos pėsčiomis. Ketvirta — mažiau kelionių į darbą, kadangi daugelis darbuotojų gali dirbti iš namų.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Šimašius pažymėjo, kad Vilnius turėtų eiti tuo keliu, kuris padės padaryti miestą geresnį, nes pandemija parodė, kad svarbu visada sakyti tiesą, būti kūrybingam atliekant bet kokias užduotis, skaitmenizuoti ir optimizuoti paslaugas, taip pat poreikį sukurti piliečių aplinką, atsižvelgiant į jų socialinę sveikatą ir saugumą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos paskelbtas karantinas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, kad karantino režimas bus panaikintas nuo birželio 17 dienos. Anot jo, jį pakeisti gali kitas teisinis režimas, pavyzdžiui, ekstremalioji padėtis valstybės lygmeniu.

Šiuo metu respublikoje nustatyta daugiau nei 1685 koronaviruso atvejai, mirė daugiau kaip 70 pacientų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 378 tūkstančiai žmonių mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
karantinas, Remigijus Šimašius, Vilnius
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso