Донорство крови

Kasiulevičius paaiškino, kodėl svarbu donuoti kraują persirgus COVID-19 infekcija

(atnaujinta 13:21 2020.05.20)
Kaip pažymėjo Santaros klinikų gydytojas, perpylus kraują pasveikusiojo žmogaus plazmoje esantys antikūnai padeda greičiau pašalinti virusą ir taip palengvina COVID-19 ligos eigą sunkesnės būklės pacientams

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius paragino persirgusius COVID-19 infekcija donuoti kraują. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

"Suprantu, kad tai didelis asmeninis iššūkis donuoti kraują persirgus tokia infekcija, kai norisi viską greičiau pamiršti. Todėl esame dėkingi tiems, kurie tai jau padarė", — parašė gydytojas. 

Kasiulevičius paaiškino, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai sergantiems COVID-19 pacientams, kuriems nustatoma sunkesnė šios ligos eiga, jau taiko gydymą imunine kraujo plazma.

Pasak jo, perpylus kraują pasveikusiojo žmogaus plazmoje esantys antikūnai (baltymai) besijungdami su virusu sergančiojo organizme, padeda greičiau jį pašalinti ir taip palengvina ligos eigą bei sutrumpina sirgimo laiką. 

Labai svarbu tokios plazmos perpylimą atlikti kuo anksčiau, geriausia iki 10 paros nuo susirgimo pradžios. Sergantiems pacientams perpilama jų kraujo grupės imuninė plazma, todėl mūsų kraujo centrui yra būtina sukaupti įvairių kraujo grupių plazmos atsargų.

Kasiulevičius pažymėjo, kad šiuo labai reikalinga AB (IV) ir O (I) kraujo grupės imuninė plazma.

Pažymėta, kad Santaros klinikų Kraujo centre kviečiame registruotis plazmos donacijai COVID 19 infekciją persirgusius asmenis, kuriems praėjo daugiau nei 14 dienų nuo simptomų pabaigos t.y. jaučiatės sveiki jau dvi savaites, o du iš eilės, kas 24 valandas atlikti, PGR testai rodo statusą "sveikas".

Dėl koronaviruso pandemijos karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus. Naujaisiais duomenimis, bendras nustatytų atvejų skaičius siekė 1577. Pasveiko 1049 žmonės, 60 mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 4,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 316 tūkst. žmonių mirė.

Tegai:
Santaros klinikos, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1861)
Dar šia tema
COVID-19 situacijai normalizuojantis, su virusu susijusi dezinformacija neslūgsta
Pompėjas: JAV nepadarė pažangos tiriant COVID-19 kilmę
Kinijos gydytojas kaltina Uhano valdžios institucijas slepiant informaciją apie COVID-19
JK uoslės ir skonio praradimas buvo įtrauktas į COVID-19 simptomų sąrašą
PSO atliks nepriklausomą tarptautinio reagavimo į COVID-19 vertinimą
Butelis su alkoholiu, archyvinė nuotrauka

Vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui pernai teko 11,1 litro alkoholio

(atnaujinta 15:53 2020.05.29)
Pernai Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse buvo parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,1 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, arba 0,1 litro mažiau nei 2018 metais, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.

2019 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4 tūkst. dekalitrų (0,1 proc.) mažiau nei 2018 m., vyno ir fermentuotų gėrimų — 3,4 mln. dekalitrų, arba 6 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) daugiau. 

Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus — 21,6 mln. dekalitrų, arba 262 tūkst. dekalitrų (1,2 proc.) mažiau nei 2018 metais.

Alkoholio vartojimo pasekmės

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018 m. — 863). 

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (93,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 

Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau — 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2019 metais 544 žmonės mirė nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 metais. 

Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. Pernai 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. — 17), kaimo — 23 (2018 m. — 20).

Padidėjo alkoholio kainos

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 metais padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės — 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė — 6,2, brendis — 4,2, Lietuvoje pagamintas alus — 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas — 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. 

Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 metais kovo 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2019 metais, palyginti su 2018 metais, pastebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų alkoholį, gamybos, importo, eksporto augimas, o pardavimo mažėjimas.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo, ar įmanoma dezinfekuoti kūną alkoholiu
Pasieniečiai sulaikė nelegaliai iš Latvijos dviračiu alkoholį gabenusį zarasiškį
Kaune, pilname šiukšlių garaže, pareigūnai rado cigarečių ir alkoholio
Antrankiai ir teisėjo plaktukas, archyvinė nuotrauka

Daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras sulaikytas

(atnaujinta 15:44 2020.05.29)
Policijos duomenimis, Akmenės gyventojui už padarytus nusikalstamus veiksmus gresia laisvės atėmimas iki 10 metų

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas daugiau nei šešerius metus nuo teisėsaugos slapstęsis vyras, pranešė Lietuvos policijos departamentas.

2014 metais birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Akmenėje, Stoties gatvėje, panaudoto fizinio smurto. Būdamas svečiuose vyras smurtavo prieš kitą vyrą.

Birželio 7 dieną, apie 23:40, Akmenėje esančiame bute po išgertuvių kilo konfliktas, kurio metu vyras, gimęs 1986 metais, būdamas neblaivus, tyčia naudojo fizinį smurtą kito vyro, gimusio 1987 metais, atžvilgiu. 33 metų vyras peiliu dūrė į pilvą nukentėjusiajam, šis buvo gydomas VšĮ "Mažeikių ligoninėje" dėl sužalojimų.

Pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, rado tvarkingą butą. Nei išgertuvių, nei grumtynių pėdsakų nebuvo matyti. Peilio, kuriuo buvo sužalotas vyras, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Pareigūnams nepavyko sučiupti įtariamojo. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo tą patį vakarą išvyko į užsienį ir slapstėsi.

2014 metų rugsėjo 17 dieną priimtas nutarimas 33 metų vyrą ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti įtariamuoju dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nusikaltimo bei paskelbti asmens paiešką.

2014 metų rugsėjo 23 dieną buvo išduotas Europos arešto orderis. Paieškos metu buvo taikomos įvairios paieškos priemonės, tačiau nustatyti vyro buvimo vietos nepavyko.

2019 metų spalio 14 dieną gautas pranešimas, kad ieškomas vyras, galimai įvykdęs nusikalstama veiką, buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2020 metų vasario 7 dieną buvo grąžintas į Lietuvą.

Praėjus daugiau nei 6 metams, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla perduota teismui. Kaltinamasis — Akmenės gyventojas, už šiuos nusikalstamus veiksmus jam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Vyrui gresiančios bausmės dydis spręsis teismo posėdžių salėje.

Tegai:
policija, Lietuva, Jungtinė Karalystė
Dar šia tema
Sprogus petardai Vilniuje susižalojo jaunuolis
Tauragėje įkliuvęs naminės degtinės pirkėjas išdavė ir pardavėją
Sučiupti du jaunuoliai, Radviliškyje pavogę automobilį
Turistai Černobylyje, archyvinė nuotrauka

Černobylio zona atidaryta lankytojams

(atnaujinta 16:00 2020.05.29)
Liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis šioje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinis atstumas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Černobylio zona Ukrainoje yra atidaryta lankytojams, tačiau su tam tikrais apribojimais dėl koronaviruso, penktadienį pranešė Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros spaudos tarnyba.

Černobylio atominės elektrinės zona lankytojams buvo uždaryta kovo 18 d. dėl karantino priemonių, įvestų dėl koronaviruso.

"Pagal valstybinės agentūros nurodymą išskirtinės zonos teritorijoje leidžiama rengti masinius (kultūrinius, pramoginius, sporto, socialinius, religinius ir kitus) renginius, pažintines ekskursijas", — spaudos tarnyba pranešė "Facebook".

Tačiau kartu liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis išskirtinėje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinio atstumo išlaikymas. Karščiuojantys ir turintys kvėpavimo takų ligų simptomų asmenys nebus įleidžiami.

Taip pat bus taikomi apribojimai aplankyti keletą objektų draudžiamojoje zonoje ir bus ribojamas žmonių skaičius grupėje. Pažymima, kad visi apribojimai bus panaikinti pasibaigus karantinui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,6 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 350 tūkst.

Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, sprogo ketvirtasis energijos blokas. Bendras radiacinės taršos plotas Baltarusijoje sudarė apie 46,5 tūkst. kvadratinių kilometrų (23 % viso ploto). Ukrainoje užteršta 50 tūkstančių kvadratinių kilometrų 12 regionų. Be to, radiacinė tarša paveikė 19 Rusijos regionų, kurių plotas beveik 60 tūkst. kvadratinių kilometrų, ir 2,6 mln. žmonių.

Tegai:
karantinas, Černobylis
Dar šia tema
Gyvenimas po Černobylio: Pripetė paminėjo įkūrimo 50-metį
Ukrainos branduolinės energetikos veteranai paskelbė apie "dar vieno Černobylio" grėsmę
Ekspertai įvertino, ar Černobylio gaisrų dūmai gali pasiekti Lietuvą