Vilnius, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pranešė apie galimą karantino pratęsimą

(atnaujinta 18:00 2020.05.20)
Pasak ministro pirmininko, tikėtina, kad karantinas bus pratęstas, o visi palengvinimai, kurie galioja dabar, galios ir toliau

VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Karantino režimas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas ir vasarą, po gegužės 31 dienos, trečiadienį po Vyriausybės nuotolinio posėdžio papasakojo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. 

"Buvo svarstoma ir neformaliame ministrų pasitarime, ir šiandien COVID-19 valdymo komitete. Nuo birželio 1–osios dienos, tikėtina, bus nutarimas išdėstomas nauja redakcija. Tikėtina, kad karantinas bus pratęstas. Visi tie palengvinimai, kurie galioja dabar, galios ir toliau, nauji atsiras ir po dviejų savaičių, jei bus reikalinga, gal ir kitą savaitę bus priimti", — informavo Skvernelis.

Premjeras paaiškino, kad dėl pačios karantino formos dar yra tariamasi, o karantino režimas reikalingas kaip tam tikra teisinė forma. 

Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Reikalinga teisinio režimo — ar karantinas, ar ekstremali situacija — aiškiai ribą apibrėžti. (Karantino — Sputnik) tikslas yra valdyti epidemiją, užkirsti kelią ne tik jos pasekmėms, bet ir plitimui. Kalbant apie ekstremalią situaciją — tai teisinis režimas, kai kalbama jau apie padarinių likvidavimą. Kol kas mes tikrai galutinio sprendimo neturime, bet panašu tai, kad jeigu norime mes riboti, o kurį laiką reikės riboti žmonių patekimą į Lietuvos teritoriją, kalbant apie tam tikrus ūkinės veiklos suvaržymus, panašu, kad kito teisinio režimo, kaip karantinas, nėra", — kalbėjo premjeras.

Dėl to sprendimas bus priimtas, ir nuo birželio 1 dienos gali būti, kad karantino laikotarpis bus pratęstas, pažymėjo premjeras.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime buvo pritarta daliai karantino sąlygų švelninimų. 

Nuspręsta, kad nuo birželio 1 d. atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose galės dalyvauti 300 dalyvių, numatytas ir dalyvių skaičius renginiuose, kurie vyks atvirose erdvėse. Dalyvių skaičius bus didinamas palaipsniui. 

Užsienio reikalų ministerijos teikimu buvo priimtas ir sprendimas dėl reguliarių skrydžių maršrutų išplėtimo. Nuo pirmadienio atnaujintas nuolatinių skrydžių maršrutas Lietuva–Norvegija.

Trečiadienio duomenimis, bendras nustatytų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1577. Pasveiko 1049 žmonės, 60 mirė. Dėl koronaviruso pandemijos karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos.

Tegai:
karantinas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
JAV patvirtintas COVID-19 ir vaikų uždegiminio sindromo ryšys
ULAC vadovas: COVID-19 aiškiai parodė neatliktus infekcijų kontrolės namų darbus
Baltarusija negaus ES paramos kovai su COVID-19
Kasiulevičius paaiškino, kodėl svarbu donuoti kraują persirgus COVID-19 infekcija
Lėktuvo  salonas, archyvinė nuotrauka

Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas

(atnaujinta 10:11 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".

Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.

"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų", — teigė oro bendrovės pareigūnas. "Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."

Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.

"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.

Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.

Tegai:
išmanusis telefonas, lėktuvas, skrydžiai
Dar šia tema
Avarinio nusileidimo metu keleivė įtraukta į lėktuvo iliuminatorių
Videofaktas: kas nutinka pasenusiems lėktuvams
Dažniausiai lėktuvai vėluoja dėl oro eismo apribojimų
Vilnius

Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus

(atnaujinta 09:44 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą – rugpjūtį

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.

Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.

"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.

Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla ir nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.

Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.

"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.

Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į  nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.

"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.

Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1844)
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Penkiose laboratorijose galima mokamai išsitirti dėl COVID-19
Dar dvi mirtys nuo koronaviruso: viena Vilniuje, kita — Marijampolėje