Policijos automobiliai, archyvinė nuotrauka

Automobiliais prekiavusi įmonė nesumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 11:38 2020.05.22)
Apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu įtariami 16 asmenų

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba, vadovaujant Kauno apygardos prokuratūrai, Marijampolės apskrityje ir Šiauliuose atliko 17 kratų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilkaviškyje įsikūrusios ir automobiliais prekiavusios įmonės atstovai galimai nesumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. eurų mokesčių. 16 fizinių asmenų įtariami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu.

FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad logistikos ir prekybos automobiliais paslaugas teikianti įmonė per 2019–2020 metus galimai pardavė apie 800 automobilių ir už tai valstybei nesumokėjo daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Už neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą įmonėms atstovams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tuo tarpu apgaulingas apskaitos tvarkymas baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 

Dar šia tema
Viename Rygos mikrorajonų policija gaudė briedį 
Šiauliuose nelegalias dragų lenktynes nutraukė policijos ekipažai
Londone policija sulaikė metus ieškotą Kamuolinių grupuotės narį
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams

(atnaujinta 13:46 2020.06.01)
Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš 24 Europos valstybių iš 31, įskaitant  Lenkiją, Italiją ir Vokietiją

VILNIUS, birželio 1 - Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė sąrašą šalių, iš kurių atvykti nuo birželio 1 dienos jau bus leidžiama, o daugeliu atveju net ir nebereikės saviizoliuotis dviems savaitėms. Sąraše skelbiamos ir valstybės, iš kurių atvykti į Lietuvą vis dar yra draudžiama.

Šis sąrašas, kas savaitę peržiūrint epidemiologinę situaciją kiekvienoje šalyje, bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. 

Kam nebereikės saviizoliuotis? 

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso (COVID-19) infekcija skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tarp tokių valstybių šią savaitę atsidūrė Malta, Airija ir Ispanija.

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. 

Jei susirgimų skaičius neviršys 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams bus ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikės ir izoliacijos. 

Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lichtenšteino.

Kam atvykti vis dar draudžiama? 

Į Lietuvą vis dar draudžiama atvykti iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos. Šiose valstybėse sergančiųjų koronavirusu skaičius yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems reikės 14 dienų izoliuotis tuo atveju, jei šalyje, iš kurios jie atvyksta, 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei 15 COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias 14 dienų.

SAM atkreipia dėmesį, kad pirmadieniais skelbiami sąrašai nebus nuolatiniai – jie galės kisti atsižvelgiant į situaciją, t. y. vieną savaitę į sąrašą įtrauktos valstybės kitą savaitę, jei jose pablogės situacija, galės būti iš jo išbraukiamos. Tai reiškia, kad iš tokių šalių užsieniečiai nebus įleidžiami į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai grįžę turės laikytis 14 dienų izoliacijos. 

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai taip pat galės būti įleidžiami į ją – bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Tačiau, tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje priimti sprendimai dar labiau sušvelnino karantino sąlygas bei palengvino vykimo per ES vidaus sienas tvarką. Nuspręsta panaikinti kontrolę prie sienos su Latvija ir išplėstas šalių, kurių piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas.

Nuo birželio 1 dienos į Latviją išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. Keliaujant reiktų nepamiršti asmens tapatybės dokumento — paso ar tapatybės kortelės, nes abiejų šalių pareigūnai turės teisę vykdyti pasirinktinius patikrinimus. ES vidaus sienos kontrolė su Lenkija išlieka.

Draudimas atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos valstybių tebegalioja, o išimtys taikomos itin retai ir tik išskirtiniais atvejais — esant numatytai skubiai operacijai, mirus artimajam ir pan. Visais šiais atvejais privaloma pateikti ir dokumentus, įrodančius minėtus faktus.

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Naujausiais duomenimis, respublikoje patvirtinti 1678 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Šiuo metu COVID-19 serga 363 žmonės. 

Dar šia tema
Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus
Jau pirmadienį turėtų atsinaujinti reguliarūs skrydžiai į Norvegiją
"AirBaltic" atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Taliną
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas
auditorija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 13:35 2020.06.01)
Stojamojo balo kartelė valstybės finansuojamoms vietoms išlaikoma tokia pat kaip pernai — minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijas — 4,3

VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Nuo pirmadienio prasideda visą vasarą truksiantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas, praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Šiemet studijų programas siūlys 17 universitetų ir 19 kolegijų. Kitaip negu įprasta, priėmimą sudarys du etapai: pagrindinis ir papildomas.

"Šie metai stojantiesiems bus išskirtinai palankūs gauti valstybės finansavimą pasirinktoms studijoms, nes valstybė pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms skyrė net 16,4 tūkst. vietų (2019 m. — 13 tūkst.) ir dar 130 studijų stipendijų, Vidaus reikalų ministerija skyrė tikslinių vietų Policijos veiklos ir kitoms studijų programoms, būsimi mokytojai gaus 300 eurų stipendijas", — sako LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Norintys dalyvauti priėmime turi teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per LAMA BPO tinklalapį. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki rugpjūčio 18 dienos 12 val. 

Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. 

Šio etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 22 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 24 iki rugpjūčio 26 dienos.

Stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas šiemet vyks nuo birželio 8 dienos. Kitaip nei anksčiau jis bus vykdomas nuotoliniu būdu ir jį sudarys viena dalis — pokalbis. Stojamųjų egzaminų sesija, pretenduojantiems stoti į menų studijas, nuo birželio 25 dienos vyks nuotoliniu būdu, o nuo liepos 20 dienos bus organizuojami egzaminai tvarkaraštyje nurodytose vietose. 

Kaip ir iki šiol, pretenduoti tiek į bet kurią ugdymo programą, kurią baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, tiek į meno krypčių studijų programas gali tik teigiamą įvertinimą gavę stojantieji.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, nuo rugpjūčio 28 dienos iki rugpjūčio 31 dienos norintieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Šiuo laikotarpiu taip pat numatytas ir motyvacijos vertinimas tiems, kurie jame nedalyvavo pagrindinio priėmimo metu. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugsėjo 4 dienos.

"Primename, kad stojamojo balo kartelė valstybės finansuojamoms vietoms išlaikoma tokia pat, kaip pernai – minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijas — 4,3", — rašoma pranešime. 

Abiturientai, pretenduojantys stoti į valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos. Visų jų minimali išlaikymo riba — 16 balų, išskyrus stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas, kuriems matematikos egzamino laikyti nereikia.

Skaičiuojamas bus ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, bus ne mažesnis negu septyni, į kolegijas — ne mažesnis negu šeši.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Mokyklų vadovams teks apsispręsti, kokiu būdu toliau dirbs mokyklos
G7 viršūnių susitikime dalyvaujančių šalių vėliavos, archyvinė nuotrauka

Kremliuje pakomentavo Trampo idėją pakviesti Rusiją į G7 aukščiausiojo lygio susitikimą

(atnaujinta 12:54 2020.06.01)
Anksčiau Trampas paskelbė, kad ketina atidėti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą iki rugsėjo ir pakviesti į jį keturias šalis, įskaitant Rusijos Federaciją

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kremlius kol kas nežino JAV prezidento Donaldo Trampo idėjos pakviesti Rusijos Federaciją į G7 viršūnių susitikimą detalių, neaišku, ar tai yra oficiali iniciatyva, sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mes nežinome šio pasiūlymo detalių, nežinome, ar tai yra oficiali iniciatyva. Kalbama apie Rusijos ir daugelio kitų šalių kvietimą į G7. Yra daugiau klausimų, kokia jų kokybė, kokia darbotvarkė, kokios visos tos pačios dalyvių sudėtys ir panašiai", — žurnalistams pasakojo Peskovas.

"Jūs žinote, kad prezidentas Putinas palaiko dialogą visomis kryptimis. Tačiau šiuo atveju, norint reaguoti į tokias iniciatyvas, reikia šiek tiek daugiau informacijos, kurios mes, deja, dar neturime", — sakė jis.

Peskovas pridūrė, kad yra ir kitų veiksmingų dialogo mechanizmų, tokių kaip G20, kurie leidžia pirmaujančioms pasaulio ekonomikoms aptarti aktualiausias problemas.

Anksčiau Trampas paskelbė, kad ketina atidėti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą iki rugsėjo ir pakviesti į jį keturias šalis, įskaitant Rusijos Federaciją (Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Australija).

Vėliau Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos direktorė Alyssa Farah teigė, kad išsiplėtusios šalių grupės viršūnių susitikime bus aptariama "Kinijos ateitis".

Tegai:
Rusija, JAV, G7
Dar šia tema
Iranas ragina JAV valdžią nutraukti smurtą prieš savo piliečius
Taikant "Europos gelbėjimo planą" uždirbs Rusija