Viešbučio kambarys

Turistų skaičius šalies apgyvendinimo įstaigose sumažėjo 21 %

(atnaujinta 12:40 2020.05.22)
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigose buvo iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos viešbučių sektorius aptarnavo 527,9 tūkst. turistų — 21 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pranešė Statistikos departamentas.

Užsienio turistų skaičius sumažėjo 23,8 proc. iki 219,7 tūkst., šalies gyventojų — 308,3 tūkst., arba 18,8 proc. mažiau.

Šių metų sausį buvo apgyvendinta 1,2 proc. mažiau turistų, vasarį — 2,3 proc. daugiau, tuo tarpu kovo mėnesį dėl karantino — 58,1 % mažiau, palyginus su 2019 metų atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius pirmąjį ketvirtį sudarė 1,1 mln. — 20,2 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,2 nakvynės.

Viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose daugiausia turistų buvo iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, turistai, viešbutis
Dar šia tema
Turistai pasakojo apie pagrindines baimes keliaujant pandemijos metu
Ekspertai papasakojo, kaip pandemija pakeis turistų kelionių reikalavimus
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos

Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos

(atnaujinta 14:21 2020.05.28)
Artėjant vasarai į Kauno miesto paplūdimius jau ketvirtą kartą grįžta bibliotekos po atviru dangumi

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos įkurtose lauko skaityklose Lampėdžiuose ir Panemunėje kauniečiai ir miesto svečiai vėl galės skolintis knygas ir vartyti spaudą, laiką gryname ore leisti skaitydami, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Paplūdimiuose įrengtos skaityklos suteikia galimybę knygas pasiimti vietoje, tad jų į pliažą nereikės neštis patiems. Šių lauko bibliotekų lentynose galima rasti kelis šimtus lietuvių ir užsienio autorių knygų tiek suaugusiems, tiek vaikams ar paaugliams, įvairių žurnalų. Knygų tematika įvairi, daugiausia čia neįpareigojančios, pramoginės literatūros, tačiau galima rasti ir filosofinių kūrinių, programinės literatūros moksleiviams. Biblioteka taip pat rūpinasi, kad lentynose visad būtų knygų užsienio kalbomis.

Пляжные библиотеки в Каунасе
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos.

Šiemet kauniečius ir miesto svečius vėl džiugins dvi vasaros skaityklos po atviru dangumi — Lampėdžiuose ir Panemunėje. Abi bibliotekos įrengtos bendradarbiaujant su privačiu verslu — paplūdimiuose veikiančiomis kavinėmis ir yra puikus pavyzdys, kaip verslas gali prisidėti prie kultūros iniciatyvų įgyvendinimo.

Paplūdimio bibliotekose perskaitytas knygas ir žurnalus žmonės kviečiami grąžinti atgal į lentynas, tačiau knygas galima ir mainyti — patikusią knygą galima pasiimti namo vietoje jos palikus kitą.

 Пляжные библиотеки в Каунасе
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos.

Šis Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaitymo skatinimo projektas sulaukė ir teigiamų miestiečių įvertinimų — Kauno menininkų namų organizuotuose Įsimintiniausios 2019 metų Kauno kultūros iniciatyvos rinkimuose Paplūdimio biblioteka pateko į finalinį šešetą.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia Lampėdžių ir Panemunės paplūdimiuose poilsiaujančius žmones laiką leisti su knyga ir tikisi, kad ši iniciatyva biblioteką dar labiau priartins prie skaitytojų, suteikdama jiems kokybiško laisvalaikio galimybę ne tik pačioje bibliotekoje, tačiau ir viešose miesto erdvėse.

Tegai:
biblioteka, paplūdimys, Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Į Lukiškių aikštę sugrįžta skaitykla po atviru dangumi
Sporto varžybos

Lietuvoje nuo birželio 1-osios į sporto renginius bus įleidžiami žiūrovai

(atnaujinta 14:19 2020.05.28)
Lietuvoje lengvinamos karantino sąlygos, todėl vėl galės vykti tarptautinės varžybos, sporto renginiuose galės dalyvauti žiūrovai, jų skaičių numatoma didinti etapais

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Nuo birželio 1 dienos lengvinant karantino sąlygas Lietuvoje vėl bus galima rengti tarptautines varžybas su užsienio sportininkais, o visuose sporto renginiuose bus leidžiama dalyvauti žiūrovams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, į Lietuvą dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose galės atvykti užsienio sportininkai ir juos aptarnaujantis personalas, jiems nebus taikomas 14 dienų saviizoliacijos terminas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pažymėjo, jog Lietuvos sportininkams yra labai svarbu galėti ruoštis didžiausioms tarptautinėms sporto varžyboms: pasaulio ir Europos čempionatams, olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, kurios buvo nukeltos į šių metų pabaigą arba perkeltos į kitus metus.

"Norint išlaikyti aukštus meistriškumo standartus sportininkams būtina varžytis ne tik su savo šalies atletais, bet ir sportininkais iš užsienio šalių. Švelnėjant karantino sąlygoms, tai bus galima daryti mūsų šalyje", — pasakė ministras.

Sporto, kaip ir kitų sričių, renginių dalyvių skaičių numatoma didinti etapais. Nuo birželio 1 d. iki 15 d. atvirose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų užtikrinant ne mažesnį nei 1 metro atstumą. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų turės būti užtikrintas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų.

Atstumo reikalavimas nebus taikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Nuo birželio 16 dienos organizuojamiems renginiams atvirose erdvėse žiūrovų ir dalyvių skaičius bus didinamas iki 500, o uždarose — iki 150.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, karantinas, sportas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės atidaromas Fabijoniškių baseinas 
"Padariau klaidą". Rapšys neteko vairuotojo pažymėjimo už dalyvavimą dragų lenktynėse
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos