Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Prezidentas pasveikino abiturientus paskutinio skambučio proga

(atnaujinta 14:37 2020.05.22)
Šalies vadovas padėkojo jiems už kantrybę ir gebėjimą perprasti naująsias technologijas, nes šių mokslo metų pabaiga buvo paženklinta ypatingo mokymosi būdo, ir palinkėjo kuo didžiausios sėkmės

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino visus šalies abiturientus paskutinio skambučio proga.

Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba. 

"Netrukus laikysite baigiamuosius egzaminus ir užbaigsite svarbų savo gyvenimo etapą. Etapą, kuriame sėmėtės žinių ir patirties, mokėtės bendrauti. Po mokyklos Jums atsivers jau nauji iššūkiai ir kartais teks ieškoti sprendimų užduotims, su kuriomis dar nesusidūrėte, bet tikiu, kad Jūsų laukia labai įdomi ateitis", — sveikinime abiturientams teigia šalies vadovas.

Pasak prezidento, kartais mes svarstome, ar turime užtektinai talentų sėkmingam gyvenimo keliui. "Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus jų turi — ypatingų ir išskirtinių. Jeigu Jūs savųjų dar nepastebite — drąsiai ieškokite toliau, niekada nevėlu", — sako prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai reikia abiturientų gabumų ir jaunatviško ryžto, padėkojo jiems už kantrybę ir gebėjimą perprasti naująsias technologijas, nes šių mokslo metų pabaiga buvo paženklinta ypatingo mokymosi būdo, ir palinkėjo kuo didžiausios sėkmės.

Brandos egzaminai Lietuvoje vyks nuo birželio 22 iki liepos 21 dienos. Brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 dienos.

Pirmasis priėmimo į universitetus etapas truks iki rugpjūčio 18 dienos, o papildomas priėmimas — iki rugsėjo 4 dienos.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Monkevičius: mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau nei birželio 1-oji
Klaipėdos moksleiviai mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu
Paskutinis skambutis 2020: kokios šventės laukti abiturientams
Apklausa parodė, kad pažangiausi Lietuvos abiturientai ateitį sieja su Lietuva
Abiturientų žiniai: Vilniuje vyko paroda "Išsilavinimas ir karjera"
Dviračio ratas, archyvinė nuotrauka

Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu žuvo paspirtuku važiavęs vyras

(atnaujinta 12:28 2020.06.06)
Po susidūrimo 63-ejų vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo, po dviejų valandų mirė ligoninėjе

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Panevėžyje po susidūrimo su dviračiu mirė elektrinio paspirtuko vairuotojas, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko penktadienio vakarą, apie 18.40 val. Miesto kultūros ir poilsio parke po Nemuno gatvės tiltu, nenustatytas asmuo važiuodamas dviračiu susidūrė su elektriniu paspirtuku, kuriuo važiavo 63-ejų vyras. 

Po susidūrimo vyras nugriuvo ant asfaltuotos dangos ir susižalojo. 19.45 val. Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje nuo patirtų sužalojimų vyras mirė.

Tegai:
Panevėžys
Dar šia tema
Pėsčiųjų ir dviračių takams skirta beveik 14,7 mln. eurų
Eurolines

"Eurolines" atnaujina autobusu maršrutus tarp Baltijos šalių

(atnaujinta 12:27 2020.06.06)
Keleivių pervežimo bendrovė "Eurolines" atnaujina tarptautinius autobusų maršrutus į Rygą, Taliną, Varšuvą bei Gdanską

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Eurolines" paskelbė atnaujinantis autobusų reisus iš Lietuvos į kaimynines šalis ir atgal. Tai nurodyta vežėjo tinklalapyje.

Nuo birželio 5 dienos atnaujinami "Eurolines Business Class" autobusų reisai tarp Kauno ir Rygos.

Nuo birželio 15 dienos "Eurolines" prideda dar daugiau reisų - autobusai iš Vilniaus ir Kauno važiuos į Rygą, Taliną, Varšuvą bei Gdanską. 

Autobusų tvarkaraštį galima rasti bendrovės tinklalapyje.

Vežėjas pažymėjo, kad bus laikomasi visų būtinų saugos reikalavimų. Visus autobusus dezinfekuos prieš ir po kiekvieno reiso, taip pat bus palaikomas minimalų 1 metro atstumas tarp keleivių.

Vairuotojai dėvi apsaugines kaukes ir yra aprūpinti visomis reikalingomis dezinfekcinėmis priemonėmis, įrengtas ir keleiviams skirtus dezinfekatorius.

Tegai:
Gdanskas, Varšuva, Talinas, Ryga, Baltijos šalys
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Vilnius įtrauktas į pačių saugiausių miestų Europoje sąrašą pandemijos fone
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema