Vasara, archyvinė nuotrauka

Meteorologai šią vasarą žada Baltijos šalių gyventojams keletą karščio bangų

(atnaujinta 19:33 2020.05.22)
Pasak ekspertų, greičiausiai šią vasarą Baltijos šalių regiono gyventojų neištiks ilgalaikės ekstremalios temperatūros

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Hidrometeorologai prognozuoja, kad vasarą Baltijos šalis pasieks tik keletas karštų atmosferos frontų, rašoma Facebook puslapyje "Orai ir klimatas Lietuvoje".

Meteorologai pažymi, kad Skandinavijos ir Baltijos šalių gyventojų laukia palyginti rami vasara.

Anot jų, kritulių bus šiek tiek mažiau nei įprastai, o šiuos regionus pasieks tik kelios karščio bangos. Bet, remiantis orų prognozėmis, vasara vis tiek bus šilta.

"Taigi galima manyti, kad mums piešiama artima daugiamečiui vidurkiui vasara. Neišskirtinė vasara — bloga žinia čeiseriams", — rašoma žinutėje.

Anksčiau orų prognozuotojai pažadėjo, kad orai pagerės tik gegužės pabaigoje. Antroje pusėje daugiausia prognozuojami trumpalaikiai krituliai ir 12–15 laipsnių šiluma.

Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Gegužės orai Lietuvoje ir Vilniuje

 

Tegai:
karštis, vasara, oras
Dar šia tema
Sinoptikai pranešė apie anomaliai vėsų gegužės mėnesį
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Prezidentas siūlo įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę

(atnaujinta 14:59 2020.05.28)
Šalies vadovas taip pat pasiūlė sukurti už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklą

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, praneša prezidentūros spaudos tarnyba. 

Ketvirtadienį Gitanas Nausėda dalyvavo vaizdo konferencijoje "Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos stiprinimas rengiantis dalyvavimui "Europos horizonto" programoje". Renginyje aptartos ES ir Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kryptys, Lietuvos mokslo ir verslo dalyvavimo ES programose patirtis, taip pat Lietuvos ekspertų įžvalgų pagrindu parengtos rekomendacijos galimiems politiniams sprendimams keisti. Aukšto lygio vaizdo konferencijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos komisarė, atsakinga už inovacijų ir mokslo politikas, Mariya Gabriel.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Prezidentas pasiūlė svarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, sukurti už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklą.

Be to,  įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, inicijuoti už mokslo ir inovacijų politikos įgyvendinimą atsakingų institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą.

Akcentuota, kad Lietuva didžiuojasi gyvybės mokslų ir informacinių technologijų plėtra, lyderiaujančiomis pozicijomis mokslinių lazerių eksporto, kibernetinio saugumo, žaliosios energetikos srityse. Pasak prezidento, dar labiau sustiprindami dėmesį šiems sektoriams, ne tik greičiau Lietuva grįš į tvaraus augimo kelią, bet ir įgaus konkurencinio pranašumo kitų šalių atžvilgiu.

"Esu tikras, kad ši diskusija ir parengtos rekomendacijos bus geras pagrindas mūsų politikams, valstybės tarnautojams, verslo ir mokslo atstovams priimti reikalingus sprendimus, siekiant proveržio mokslo ir inovacijų politikoje bei spartesnės Lietuvos ekonomikos transformacijos", – sakė šalies vadovas.
Tegai:
prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
EK nori suteikti ES šalims dotacijas iš naujojo atkūrimo fondo
Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas
ES vyriausiasis diplomatas paskelbė Amerikos epochos pabaigą
Oro uostas, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kokios procedūros laukia keliaujančiųjų

(atnaujinta 14:42 2020.05.28)
Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvoje vėl atnaujinus kai kuriuos skrydžius bei atsiradus galimybei išvykti į kaimynines šalis, sugrįžtant į šalį bus privaloma laikytis nustatytų procedūrų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, būtina užsiregistruoti užpildant anketą NVSC interneto svetainėje, privaloma izoliuotis 14 dienų nuo grįžimo į Lietuvą dienos, taip pat pasitikrinti dėl COVID-19 infekcijos.

Per pasienio punktus atvykstantys žmonės bus tikrinami VSAT pareigūnų, užpildę elektronines formas patikrą galės pereiti greičiau, tuo tarpu, neužpildę elektroninių formų turės galimybę užpildyti jas vietoje.

Lietuvos piliečiams ar teisę šalyje gyventi turintiems asmenims, patikros metus nustačius COVID-19 simptomus bus kviečiama greitoji medicinos pagalba ir jie bus vežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

"Tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantiems krovinių vežėjams nustačius COVID-19 ligos simptomų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo į Lietuvos Respublikos teritoriją šių asmenų neįleisti, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečius ir asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje", — rašoma pranešime.

Esant tam tikroms aplinkybėms, bus galima kreiptis į NVSC ir prašyti leidimo palikti izoliavimosi vietą.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje aptiktų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 1656, pasveiko 1 193 žmonės, 68 mirė

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo, kokiomis sąlygomis baltarusiams gali atidaryti įvažiavimą
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 15:53 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook pranešė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną  prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charlesui Micheliui iškėlė tik streso testų reikalavimą  kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", - parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką”, kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai, bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", - sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės\ elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuvoje aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE