Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją

(atnaujinta 13:17 2020.05.25)
Kaip pažymi VATESI, nepaisant pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, vystant Astravo AE, ir toliau išlieka

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Pirmadienį, gegužės 25 dieną, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pasirašė dvišalį tarpinstitucinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos Ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie branduolinės energetikos objektus ir branduolinės energetikos veiklą.

Apie tai pranešė VATESI spaudos tarnyba.

Pagal šį susitarimą, siekdamos apsaugoti abiejų šalių gyventojus mažinant galimus radiologinius padarinius, institucijos sutarė nedelsiant keistis svarbia informacija įvykus branduolinei avarijai arba šalies radiologinio monitoringo sistemai užregistravus jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios lygį, kuris gali būti pavojingas žmogaus sveikatai. 

Taip pat šis susitarimas svarbus tuo, kad institucijos pagal savo kompetenciją keisis informacija apie Baltarusijoje ir Lietuvoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę ir radiacinę saugą bei jai užtikrinti svarbius sprendimus.

Nuo pasirašymo momento įsigaliojantis susitarimas leis VATESI, galimos avarijos atveju gavus informaciją iš ESM, operatyviai apie tai informuoti kitas atsakingas Lietuvos institucijas.

Kaip pažymėta VATESI pranešime, nepaisant šio pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, vystant Baltarusijos branduolinės elektrinės projektą Astravo aikštelėje, ir toliau išlieka. Lietuva siekia, kad Baltarusijos branduolinė elektrinė nebūtų paleista, kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai, teigiama pranešime.

"Į Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelę Astrave atvežus nepanaudotą branduolinį kurą ir tęsiant 1-ojo energijos bloko paleidimo darbus, jau atsirado potenciali branduolinės ar radiologinės avarijos rizika", — teigiama pranešime.

Ginčai aplink Baltarusijos AE paleidimą

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam elektrinės energetiniam blokui.

Lietuva nuo pat projekto pradžios priešinasi statyboms. Valdžia nepatenkinta vietos elektrinei pasirinkimu ir tvirtina, kad BelAE kelia "grėsmę" Lietuvai. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės.

Tuo pat metu Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kreipėsi į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) dėl branduolinio kuro pristatymo į BelAE. Jis pareiškė, kad Minskas nepasirašė dvišalio susitarimo dėl išankstinio pranešimo apie branduolinę avariją, ir pavadino tai nepriimtinu.

Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas priminė, kad streso testai objekte buvo atlikti dar 2018 metais i juos patvirtino Europos reguliuotojų grupė. Jis pridūrė, kad Lietuva daro kvailus dalykus, o politikų pareiškimai ir veiksmai atrodo juokingai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAe klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos klausimo pusės ar saugos, o dėl "skriaudos" dėl Ignalinos AE praradimo.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (350)
Dar šia tema
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Lietuva pareiškė, kad jos pozicija dėl Astravo AE "yra girdima" Briuselyje ir Baltijoje
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Išmanusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kodėl būtina išmaniajame telefone išjungti geolokacijos duomenų nustatymą

(atnaujinta 15:24 2020.07.04)
Jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Geografinės padėties nustatymo tarnybų darbas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra įprasta kasdienybė, į kurią daugelis nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų, taip pat prie įrenginio operacinės sistemos, agentūrai Prime pasakojo NAFI "Digital Citizen" platformos ekspertas Vladimiras Gricenka.

"Programėlės keičiasi informacija su vartotojo reklamos nuostatomis, kurios suformuojamos remiantis informacija iš įvairių šaltinių, ir jų geografine vieta. Pavyzdžiui, jei vartotojas prisijungia prie Instagram, programėlė gali nustatyti, kad asmuo yra Raudonojoje aikštėje, ir perduoti šią informaciją kitiems partneriams", — aiškino ekspertas.

Be to, jo teigimu, tam tikros programos prieiga prie geografinės padėties gali būti apribota, tada ši informacija nebus renkama.

Visiškai išjungus geografinės padėties nustatymą telefono nustatymuose, išmaniojo telefono baterijos naudojimo laikas gali pailgėti. Tuo pačiu metu ekspertas nepataria to daryti, nes šiuolaikiniai įrenginiai, naudodamiesi fonu, naudoja algoritmus, kurie geografinę buvimo vietą renka tik tam tikrais intervalais ir tai daro teigiamą įtaką akumuliatoriaus veikimo laikui (jei, žinoma, nenaudojamas navigatorius).

Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba

(atnaujinta 18:12 2020.07.04)
Rusijos URM atstovas užsiminė apie JAV žvalgybos ryšius su narkotikų kontrabanda

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JAV žvalgyba, kuri kaltina Rusiją sąmokslu su Talibanu, yra susijusi su prekyba narkotikais, sakė televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje Rusijos prezidento specialusis įgaliotinis Afganistane, Azijos Antrojo departamento užsienio reikalų ministerijos direktorius Zamiras Kabulovas.

"Tai yra daugybė atpildų iš ten buvusių projektų, tų pačių nuostabių amerikiečių žvalgybos agentų, kurie kaltina mūsiškius, dalyvavimas narkotikų kontrabandoje. Jie turi lėktuvus iš Kandaharo, iš Bagramo, skraido bet kur be leidimo — į Vokietiją, į Rumuniją. Juk toks verslas. Kiekvienas afganas Kabule jums pasakys, net tingus žmogus yra pasirengęs kalbėti šia tema. Tai paslaptis, kuri visiems jau atsibodo. Visi mostelėjo ranka", — sakė diplomatas.

Anksčiau laikraštis "The New York Times" su nuoroda į anoniminius Amerikos žvalgybos atstovus rašė, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino netikru.

JAV prezidentas Donaldas Trampas laiko straipsnį "užsakymu".

Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad nėra jokių paskelbtų duomenų įrodymų, ir kad Trampas nebuvo apie tai informuotas.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo, kad Vašingtonas tinkamai reaguotų į grėsmes, kurias sulaukia diplomatai.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"
"Tiesioginis smūgis". Politologas apie naujus raginimus įvesti sankcijas Rusijai
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją