Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui

(atnaujinta 17:36 2020.05.27)
Prieš įvedant karantino režimą, dauguma besikreipusiųjų pagalbos į "Maisto banką" buvo pagyvenę žmonės, žmonės su negalia ar daugiavaikės šeimos. Tačiau dabar prašymus teikia žmonės, netekę darbo per pandemiją

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Per karantino laikotarpį pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, teigiama "Spinter tyrimai" atliktos apklausos apžvalgoje.

Tačiau "Maisto banko" remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja — skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems katastrofiškai trūksta.

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino Lietuvoje neįvyko kasmetinė "Maisto banko" akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis — "Maisto bankas" neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

"Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa — sparčiai auga", — sako "Maisto banko" vadovas Simonas Gurevičius.

Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje "Malsena" vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.

"Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. — įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. — pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie 40 tūkstančių. Pasekmės negailestingos — žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų ir maistui.

"Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis — ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla", — teigia "Maisto banko" atstovas.

Reaguodama į situaciją šalyje, grūdų perdirbimo pramonės įmonė Lietuvoje "Malsena" paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir ragina visus verslus bei fizinius asmenis pasielgti taip pat.

"Maisto bankas" visą mėnesį važinės po Lietuvos miestus, norintieji paaukoti gali tai padaryti specialiose vietose, iš anksto pasitikrinę organizacijos svetainėje.

Lietuvoje karantinas galioja iki birželio 16 dienos. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1647 užsikrėtimo atvejai, 1184 žmonės pasveiko, mirė 66 žmonės, tačiau trečiadienį pranešta apie dar dvi mirtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, daugiau nei 345 tūkstančiai žmonių mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
maistas, nepasiturintieji, Maisto bankas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
"Maxima" padarė nuolaidą populiariausioms prekėms Lietuvoje
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Mažmeninė prekyba Lietuvoje sumažėjo dėl COVID-19
Smurtas šeimoje

Klaipėdos apygardos prokuroras įtariamas smurtavęs prieš žmoną

(atnaujinta 13:58 2021.01.23)
Moteris buvo nuvežta į Klaipėdos ligoninę pristatyta dėl galvos sumušimo, jį paaiškino, kad ją sumušė vyras. Įtariamasis - Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuroras įtariamas smurtavęs prieš žmoną, pranešė Lietuvos policija.

Šeštadienį apie 00:01 į Klaipėdos ligoninę iš namų Klaipėdos rajone, Klipščių kaime, pristatyta 1986 metais gimusi moteris dėl galvos sumušimo. Ji gavo medicininę pagalbą ir buvo išleista gydytis ambulatoriškai.

Anot jos, penktadienį apie 23.09 namuose ją sumušė 1978 metais gimęs vyras. Įtariamasis — Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Dėl šio įvykio taip pat bus atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Nurodoma, kad prokuroro asmens duomenys neskelbiami siekiant apsaugoti teisėtus mažamečių šeimos narių interesus. Apie baigto ikiteisminio tyrimo, tarnybinio patikrinimo rezultatus bei priimtus sprendimus informacija bus pateikta viešai.

Tegai:
smurtas, Klaipėda, policija
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste sulaikyti du vyrai, ieškomi dėl padarytų nusikaltimų
Per avariją Lietuvoje žuvo Rusijos ir Latvijos piliečiai 
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuva prašo ES suteikti leidimą Britanijos "AstraZeneca" vakcinai, iki jos patvirtinimo

(atnaujinta 10:24 2021.01.23)
Iki šiol Europos vaistų agentūra patvirtino tik dvi vakcinas — jungtinę "Pfizer" ir "BioNTech" bei "Moderna"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuva paragino ES struktūras patvirtinti koronaviruso vakcinos, kurią gamina farmacijos įmonė "AstraZeneca", naudojimą. Apie tai savo socialiniame tinkle Twitter parašė Baltijos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

"Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai prisideda prie Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Danijos raginimo ES institucijoms patvirtinti "AstraZeneca" vakciną ir užtikrinti nedelsiamą platinimą prieš ją patvirtinant. Tiksliai laikytis procedūrų — svarbu. Tačiau taip pat svarbi sparta. Delsimas kainuoja gyvybių", — rašė ji.

Šiuo metu ES yra patvirtinusi dvi vakcinas nuo COVID-19 — "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". Europos vaistų agentūra ketina mėnesio pabaigoje, sausio 29 dieną priimti sprendimą dėl vakcinos, kurią sukūrė britų "AstraZeneca" kartu su Oksfordo universitetu.

Didžiosios Britanijos "AstraZeneca" yra pigesnė už du jau patvirtintus vaistus, be to, jo laikymo ir gabenimo sąlygos yra daug paprastesnės, palyginti su "Pfizer" ir "BioNTech" vakcina: ją galima laikyti įprastuose šaldytuvuose, o ne esant labai žemai temperatūrai, kurią reikalauja "Pfizer/"BioNTech".

Be to, praėjusios savaitės pabaigoje kilo skandalas dėl "Pfizer" ir "BioNTech" tiekiamos vakcinos COVID-19. Paaiškėjo, kad ES šalys, įskaitant Lietuvą, gaus mažiau vaisto dozių, nei buvo planuota anksčiau. Todėl pristatymų apimtis sumažėjo beveik perpus.

Tuo pačiu metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį reikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Per visą laiką Lietuvoje sirgo apie 176 tūkst. žmonių, daugiau kaip 2600 mirė.

Tegai:
vakcina, Didžioji Britanija, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje