Vilnius

Paaiškėjo kovos su COVID-19 Lietuvoje pesimistinis scenarijus

(atnaujinta 12:23 2020.05.28)
Padėtis dėl koronaviruso šalyje gerėja, protrūkiai yra lokalizuoti, tačiau jų skaičius nemažėja. Pandemija gali baigtis liepą–rugpjūtį

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.

Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.

Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.

"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.

Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla, nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.

Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos atviros. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.

Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą. 

"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.

Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.

"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.

Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2124)
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Penkiose laboratorijose galima mokamai išsitirti dėl COVID-19
Dar dvi mirtys nuo koronaviruso: viena Vilniuje, kita — Marijampolėje
Koronaviruso testas

Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai

(atnaujinta 11:50 2020.07.05)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvoje bendras užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius išaugo iki 1836, pranešė Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Šiuo metu nuo koronaviruso jau pasveiko 1545 žmonės.

Iš viso nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Per praėjusią parą ištirti 1789 ėminiai, iš viso — 442242.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2124)
Dar šia tema
SAM uždraudė atvykti į Lietuvą Liuksemburgo piliečiams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją
Koronaviruso testai

Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją

(atnaujinta 11:34 2020.07.05)
Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas "Spartan" šeštadienį nusileido Lietuvoje

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos medikų ir ekspertų komanda šeštadienį grįžo į šalį po to, kai baigė dvi savaites trukusią humanitarinę misiją Armėnijoje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pranešama, kad respublikos medikų ir ekspertų pateiktos rekomendacijos taps vertinga paspirtimi šaliai kovojant su COVID-19.

Aštuonis medikus ir tris ekspertus parskraidinęs Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas "Spartan" šeštadienį nusileido Lietuvoje.

Pabrėžiama, kad grįžę komandos nariai turės įzoliuotis 14 dienų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga padėkojo darbą Armėnijoje baigusiems misijos dalyviams už ryžtą bei atsidavimą.

"Tokio aukšto lygio specialistai yra nepamainomi kovoje prieš koronavirusą. Tikiu, kad jūsų pastangos ir rekomendacijos padės Armėnijai greičiau įveikti šią krizę. Lietuva ir jos žmonės, esant reikalui, visuomet yra pasirengę padėti savo partneriams. Tikimės, kad ši sėkminga humanitarinė misija atvers galimybes naujoms partnerystėms ir projektams ateityje", — teigė Veryga.

Dviejose Jerevano ligoninėse dirbę Lietuvos medikai dalinosi patirtimi su Armėnijos kolegomis, o su šios šalies specialistais bendravę Lietuvos ekspertai pasakojo, kokių priemonių imantis pavyko suvaldyti pandemiją Lietuvoje, taip apt, kokios buvo karantino sąlygos ir atlaisvinimo etapai, kaip buvo organizuojama operacijų štabo veikla ir logistika.

"Armėnijos kolegoms pasiūlėme steigti atskirą asmens apsaugos priemonių paskirstymo centrą, iš kurio apsaugos priemonės būtų tiekiamos tiesiai į gydymo įstaigas, taip pat kaupti rezervą humanitarinės pagalbos sandėliuose. Rekomendavome transportavimo funkcija patikėti logistikos kompanijoms. Taip pat pasiūlyta gydymo įstaigas aprūpinti kuo didesniais kiekiais priemonių, kad medicinos personalas nejaustų jų stygiaus", — pasakojo SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Aurimas Gusčius.

Apibendrindamas dvi savaites trukusią humanitarinę misiją, jos vadovas Marius Čiurlionis teigė, jog Armėnija žengia teisingu keliu, o jos žmonių atsidavimas bei pasiaukojimas gali būti reikšmingas faktorius, leisiantis įveikti pandemiją.

"Ekspertų pateiktos rekomendacijos jau duoda pirmuosius rezultatus. Didinami laboratorijų pajėgumai, siekiant padidinti testavimo apimtis", — sakė Čiurlionis.

Jo teigimu, medikų ir ekspertų komanda visada bus pasiruošusi padėti kolegoms plėtojant partnerystę, įgyvendinant gerųjų mainų ir švietimo programas. Labai tikimės tolimesnio ir glaudaus dvišalio bendradarbiavimo.

Šiuo metu koronavirusu šalyje serga 196 asmenys, 1545 žmonės jau pasveiko, 72 yra izoliacijoje.

Iš viso nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11,0 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Lietuva, koronavirusas, Armėnija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2124)
Dar šia tema
Diana Nausėdienė perdavė dovanas koronavirusu sergantiems Armėnijos vaikams
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją