Lėktuvo salonas, archyvinė nuotrauka

Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas

(atnaujinta 12:45 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".

Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.

"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų, — teigė oro bendrovės pareigūnas. — Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."

Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.

"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.

Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.

Tegai:
išmanusis telefonas, lėktuvas, skrydžiai
Dar šia tema
Avarinio nusileidimo metu keleivė įtraukta į lėktuvo iliuminatorių
Videofaktas: kas nutinka pasenusiems lėktuvams
Dažniausiai lėktuvai vėluoja dėl oro eismo apribojimų
Vakcina nuo koronaviruso

Lietuva prašo ES suteikti leidimą Britanijos "AstraZeneca" vakcinai, iki jos patvirtinimo

(atnaujinta 10:24 2021.01.23)
Iki šiol Europos vaistų agentūra patvirtino tik dvi vakcinas — jungtinę "Pfizer" ir "BioNTech" bei "Moderna"

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuva paragino ES struktūras patvirtinti koronaviruso vakcinos, kurią gamina farmacijos įmonė "AstraZeneca", naudojimą. Apie tai savo socialiniame tinkle Twitter parašė Baltijos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

"Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai prisideda prie Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Danijos raginimo ES institucijoms patvirtinti "AstraZeneca" vakciną ir užtikrinti nedelsiamą platinimą prieš ją patvirtinant. Tiksliai laikytis procedūrų — svarbu. Tačiau taip pat svarbi sparta. Delsimas kainuoja gyvybių", — rašė ji.

Šiuo metu ES yra patvirtinusi dvi vakcinas nuo COVID-19 — "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". Europos vaistų agentūra ketina mėnesio pabaigoje, sausio 29 dieną priimti sprendimą dėl vakcinos, kurią sukūrė britų "AstraZeneca" kartu su Oksfordo universitetu.

Didžiosios Britanijos "AstraZeneca" yra pigesnė už du jau patvirtintus vaistus, be to, jo laikymo ir gabenimo sąlygos yra daug paprastesnės, palyginti su "Pfizer" ir "BioNTech" vakcina: ją galima laikyti įprastuose šaldytuvuose, o ne esant labai žemai temperatūrai, kurią reikalauja "Pfizer/"BioNTech".

Be to, praėjusios savaitės pabaigoje kilo skandalas dėl "Pfizer" ir "BioNTech" tiekiamos vakcinos COVID-19. Paaiškėjo, kad ES šalys, įskaitant Lietuvą, gaus mažiau vaisto dozių, nei buvo planuota anksčiau. Todėl pristatymų apimtis sumažėjo beveik perpus.

Tuo pačiu metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį reikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Per visą laiką Lietuvoje sirgo apie 176 tūkst. žmonių, daugiau kaip 2600 mirė.

Tegai:
vakcina, Didžioji Britanija, ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Darbuotojas

Didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas stambiose įmonėse

(atnaujinta 10:14 2021.01.23)
Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Daugiau nei trečdaliui — 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų, rašo Užimtumo spaudos tarnyba (UŽT).

Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų pernai susidūrė su sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.

Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, sąlygojančiomis sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji — nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji — motyvacijos stoka (26,3 proc.).

Šiek tiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija — 1,2 proc. Dar 0,9 proc. kliūtimi sėkmingam įdarbinimui įvardijo darbo paieškos išmokas.

Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. — gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.

Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.

Daugiausia sunkumų ieškant ir pritraukiant tinkamus darbuotojus patiria Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse veiklą vykdančios įmonės. Tuo tarpu tokių Vilniaus ir Kauno apskričių darbdavių dalis — mažesnė nei šalies vidurkis.

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Atskleista, į ką pritrūkę pinigų lietuviai kreipiasi pirmiausiai
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Koronaviruso pandemija pakeitė kai kurių gyventojų mokėjimo įpročius
Land Rover Defender

Neįtikėtinas dosnumas: kodėl Latvija perdavė 1940-ųjų metų visureigius Ukrainai

(atnaujinta 12:22 2021.01.23)
Nuolatinės NATO pratybos Baltijos šalyse, noras išplėsti Rusijos Federacijos "nulaikymo" ratą Juodosios jūros regione — karinės-politinės įtampos ir Rytų Europos destabilizavimo šaltinis

Latvija sausio 20 dieną Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms (UGP) neatlyginamai perdavė septynis 1940-aisiais sukurtus lengvai šarvuotus visureigius "Land Rover Defender", pritaikytus sanitarinei ir medicininei modifikacijai. Tokie automobiliai buvo specialiai sukurti britų kariams, kurie slopino riaušes Šiaurės Airijoje, kurias keldavo atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės šalininkai. Ikoniška dovana Kijevui, aiškiai atsižvelgiant į padėtį Donbase, gali būti vadinama tiesioginiu įsikišimu į pilietinį karą Ukrainoje. Tačiau tokio pobūdžio "Baltijos iniciatyvos" yra labiau nukreiptos prieš Rusiją.

Palaikant Ukrainą euroatlantinės integracijos kelyje, Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks iškilmingai perdavė "naudotus" visureigius Ukrainos ambasadoriui Rygoje Aleksandrui Miščenkai. Per mitingą Lielvardės mieste Pabriks pabrėžė: "Kova už Ukrainos teritorinį vientisumą tęsiasi, nepaisant COVID-19 pandemijos ir globalių ekonominių sunkumų... Pagal savo galimybes Latvija turėtų palaikyti Ukrainą, su kuria gynybos srityje esame artimi sąjungininkai".

Savo ruožtu ambasadorius Miščenko pareiškė: "Ukraina vertina nuolatinę Latvijos paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui priešinantis Rusijos agresijai". Iš tiesų Ryga šešerius metus (nuo konflikto Donbase pradžios) padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tiesa, ši pagalba glumina. Kijevas gynybai skiria daugiau nei 5% šalies BVP ir Ukrainos karinis biudžetas (9,6 mlrd. dolerių) yra 12 kartų didesnis nei Latvijos (750 mln. dolerių). Praėjusiais metais Ukraina pasirašė sutartis ir memorandumus dėl 5 korvečių, 8 raketinių, 39 patrulinių katerių ir 1 pakrančių priešlaivinių raketų diviziono įsigijimo už 3,7 mlrd.

Be katerių, Pentagonas 2020 metais Ukrainai skyrė 300 mln. dolerių, o 2021 metais — dar 250 mln. Latvijos ministrų kabinetas 2020 metais skyrė 45 tūkstančius eurų Ukrainos konflikto aukų reabilitacijai. NGP kapelionų tarnyba stiprina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikėjimą. Latvijos jaunoji gvardija organizuoja vasaros stovyklas Ukrainos karių ir karininkų vaikams. Latvijos humanitarinę pagalbą sudaro, pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė (paaukota Švedijos labdaros organizacijos "Erikshjälpen"), šešios ligoninės lovos rytų Ukrainoje, "Suited Systems" funkciniai drabužiai, rankų dezinfekavimo priemonės, namų apyvokos reikmenys, žvakės ir duona. Rygos karštas noras bent kažkaip pakenkti Maskvai akivaizdžiai dominuoja virš realios karinė pagalbos Kijevui. Pastebima labai pavojinga tendencija Latvijai.

Pavojingos iliuzijos

Pasak Artio Pabriko, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (iš viso 5 300 karių) jau nepirmus metus yra pasirengusios atremti Rusijos karių puolimą. Ir vis dėlto pasauliniame "Global Firepower" karinės galios reitinge Latvija yra tik 97 iš 138 galimų. NGP neturi nei vieno tanko ar lėktuvo, turi tik keturis "nesmogiamuosius" sraigtasparnius ir keliolika patrulinių katerių. Kokia yra didelio kovinio pasirengimo ir karinės galios paslaptis, nuslėpta net nuo Vakarų "Global Firepower" analitikų?

Sausio 22 dieną Adažai karinėje bazėje baigėsi "septintosios kovinės grupės" rotacija, vyko iškilmingas Latvijos dislokuoto NATO tarptautinio (užsienio) bataliono vadovo pasikeitimas, kurio buvo daugiau nei 1500 "durtuvų". Ar čia kyla gynybos ministro Arčio Pabriko pasitikėjimas būsimomis pergalėmis?

Kanados vadovaujamą tarptautinę kovinę grupę sudaro kariai iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Islandijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos. Gali atrodyti, kad "pusė pasaulio" Adažai aikštėje suteikia tam tikrą teisę į neatsakingus žodžius ir sprendimus, taip pat garantuoja karinę-politinę Latvijos vadovybę visišką nebaudžiamumą.

Vykdydamas naują "Baltijos šalių saugumo iniciatyvą", JAV Kongresas patvirtino, kad 2021 metais Latvijai, Lietuvai ir Estijai bus suteikta 168,7 mln. dolerių karinė pagalba. Vien Latvijoje Pentagonas per pastaruosius penkerius metus išleido šimtus milijonų dolerių karinei infrastruktūrai kurti ir papildomoms pratyboms vykdyti.

Anksčiau JAV gynybos departamento leidinys "Stars and stripes" paskelbė apie naujos Amerikos specialiųjų pajėgų bazės plėtimą Latvijoje. Įgyvendinant "Europos atgrasymo iniciatyvą" prie Rygos 2020 metų lapkričio mėnesį pasirodė JAV specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) 352-ojo šaudmenų sandėlis ir aerodromas konverteriniams CV-22. Šios konversinės mašinos nėra gynybiniai ginklai, jos skirtos karių nusileidimui puolamosiose ir diversinėse operacijose. Bazė kainavo JAV 3,7 mln. dolerių ir bus skirta "užkirsti kelią Rusijos agresijai NATO rytiniame flange". Kiti Pentagono objektai aktyviai statomi Latvijoje (Liepojoje, netoli Daugpilio, netoli Rėzeknės, netoli Rygos ir kituose taškuose).

Ant kortos nebe šimtai milijonų, o milijardai dolerių. Statymų augimas tęsiasi, atrodo, kad Baltijos šalių vadovai pirmiausia skaičiuoja pinigus, tik tada vertina strategines perspektyvas. Tokioje investicinėje aplinkoje lengva prarasti realybės jausmą, peržengti "raudonąją liniją", tačiau gynybos ministras Artis Pabriksas ir jo kolegos vyriausybėje turi suprasti, kad esant galimam kariniam konfliktui Baltijos regione Jungtinės Valstijos gali prarasti tik puse tuzino karinių bazių (kurių Pentagonas turi šimtus) ir " nusiplauti rankas". Tačiau Latvija rizikuoja gauti nepataisomą žalą.

Kitoje tikrovės pusėje

Latvijos vyriausybė nuolat skiepija gyventojams, kad "nenuspėjama" Rusija rengia puolimo planus, todėl būtina pasiruošti ir apsiginkluoti. Ši karinė-politinė "velniava" veda prie ekonomikos militarizacijos ir masinės psichozės. Apie 500 Latvijos įmonių įtrauktos į NGP aprūpinimą. Karinis biudžetas nuolat auga, kuris nuo 2018 metų sudaro daugiau nei 2% BVP.

Gynybos ministerija kasmet investuoja 50 milijonų eurų į karinės infrastruktūros plėtrą. Vien JAV mobilieji radarai TPS-77 kainavo 158 milijonus eurų. Latvija iš Švedijos užsakė naują prieštankinių granatsvaidžių "Carl-Gustaf M4" partiją, kurią gaus 2021–2024 metais. Greitai šalyje bus daugiau granatsvaidžių nei gyventojų. Ir jau atsiranda atvirai absurdiškų karinių taktinių elektrinių paspirtukų masinės gamybos projektų.

Seimo koncepcija numato, kad Latvija, kurioje gyvena 1,87 milijono žmonių, taikos metu turėtų turėti 17 500 specialistų, atsakingų už karinę tarnybą, įskaitant 6 500 profesionalus, 8000 "Nacionalinės gvardijos" apsauginius ir 3 000 atsarginius karius, kurie reguliariai šaukiami į mokymus. Tuo pačiu metu NGP stengiasi kompensuoti realios kovinės patirties stoką Ukrainos karo instruktorių ir Irako saugumo pajėgų mokymų sąskaitą, situacija yra absurdiška.

NGP manevrai peržengia poligonų ribas ir apima net Rygą, esant COVID-19 pandemijai. 2020 metų vasarą daugelis Latvijos piliečių el. paštu gavo spalvingas instrukcijas, kaip išgyventi pirmąsias 72 karo valandas. Anksčiau gynybos ministras Pabriks asmeniškai "YouTube" formatu demonstravo, kaip krizinėje situacijoje reikia surinkti kuprinę.

Jei visa tai nėra sąmoningas panikos didinimas ruošiantis karui su Rusija (apdorojant gyventojus planuojamai aljanso agresijai), tai mes esame didžiulio psichinio nukrypimo liudininkai (rusofobija — per švelnus žodis). Nepaisant to, nė vienas iš kaimynų Rygai negrasina. Karinė-politinė įtampa kuriama dirbtinai, tačiau ištikus realiam konfliktui vargu ar Amerikos ir Vakarų Europos kariai kaip nors padės Latvijai ir kitoms Baltijos šalims.

Kalbant apie "Rusijos aktyvumą prie Latvijos sienų", Rusijos Federacijos atsakas į NATO plėtrą ir pavojingus manevrus Baltijos regione — priverstinis ir neišvengiamas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Ukraina, Baltijos šalys, Latvija