Sporto varžybos

Lietuvoje nuo birželio 1-osios į sporto renginius bus įleidžiami žiūrovai

(atnaujinta 14:19 2020.05.28)
Lietuvoje lengvinamos karantino sąlygos, todėl vėl galės vykti tarptautinės varžybos, sporto renginiuose galės dalyvauti žiūrovai, jų skaičių numatoma didinti etapais

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Nuo birželio 1 dienos lengvinant karantino sąlygas Lietuvoje vėl bus galima rengti tarptautines varžybas su užsienio sportininkais, o visuose sporto renginiuose bus leidžiama dalyvauti žiūrovams, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, į Lietuvą dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose galės atvykti užsienio sportininkai ir juos aptarnaujantis personalas, jiems nebus taikomas 14 dienų saviizoliacijos terminas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pažymėjo, jog Lietuvos sportininkams yra labai svarbu galėti ruoštis didžiausioms tarptautinėms sporto varžyboms: pasaulio ir Europos čempionatams, olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, kurios buvo nukeltos į šių metų pabaigą arba perkeltos į kitus metus.

"Norint išlaikyti aukštus meistriškumo standartus sportininkams būtina varžytis ne tik su savo šalies atletais, bet ir sportininkais iš užsienio šalių. Švelnėjant karantino sąlygoms, tai bus galima daryti mūsų šalyje", — pasakė ministras.

Sporto, kaip ir kitų sričių, renginių dalyvių skaičių numatoma didinti etapais. Nuo birželio 1 d. iki 15 d. atvirose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų užtikrinant ne mažesnį nei 1 metro atstumą. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose galės dalyvauti ne daugiau kaip 100 žiūrovų ir dalyvių, tarp žiūrovų turės būti užtikrintas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, o erdvė, skirta žiūrovams, užpildoma ne daugiau kaip 30 procentų.

Atstumo reikalavimas nebus taikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Nuo birželio 16 dienos organizuojamiems renginiams atvirose erdvėse žiūrovų ir dalyvių skaičius bus didinamas iki 500, o uždarose — iki 150.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, karantinas, sportas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2121)
Dar šia tema
Nuo kitos savaitės atidaromas Fabijoniškių baseinas 
"Padariau klaidą". Rapšys neteko vairuotojo pažymėjimo už dalyvavimą dragų lenktynėse
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Išmanusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kodėl būtina išmaniajame telefone išjungti geolokacijos duomenų nustatymą

(atnaujinta 15:24 2020.07.04)
Jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Geografinės padėties nustatymo tarnybų darbas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra įprasta kasdienybė, į kurią daugelis nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų, taip pat prie įrenginio operacinės sistemos, agentūrai Prime pasakojo NAFI "Digital Citizen" platformos ekspertas Vladimiras Gricenka.

"Programėlės keičiasi informacija su vartotojo reklamos nuostatomis, kurios suformuojamos remiantis informacija iš įvairių šaltinių, ir jų geografine vieta. Pavyzdžiui, jei vartotojas prisijungia prie Instagram, programėlė gali nustatyti, kad asmuo yra Raudonojoje aikštėje, ir perduoti šią informaciją kitiems partneriams", — aiškino ekspertas.

Be to, jo teigimu, tam tikros programos prieiga prie geografinės padėties gali būti apribota, tada ši informacija nebus renkama.

Visiškai išjungus geografinės padėties nustatymą telefono nustatymuose, išmaniojo telefono baterijos naudojimo laikas gali pailgėti. Tuo pačiu metu ekspertas nepataria to daryti, nes šiuolaikiniai įrenginiai, naudodamiesi fonu, naudoja algoritmus, kurie geografinę buvimo vietą renka tik tam tikrais intervalais ir tai daro teigiamą įtaką akumuliatoriaus veikimo laikui (jei, žinoma, nenaudojamas navigatorius).

Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba

(atnaujinta 18:12 2020.07.04)
Rusijos URM atstovas užsiminė apie JAV žvalgybos ryšius su narkotikų kontrabanda

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JAV žvalgyba, kuri kaltina Rusiją sąmokslu su Talibanu, yra susijusi su prekyba narkotikais, sakė televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje Rusijos prezidento specialusis įgaliotinis Afganistane, Azijos Antrojo departamento užsienio reikalų ministerijos direktorius Zamiras Kabulovas.

"Tai yra daugybė atpildų iš ten buvusių projektų, tų pačių nuostabių amerikiečių žvalgybos agentų, kurie kaltina mūsiškius, dalyvavimas narkotikų kontrabandoje. Jie turi lėktuvus iš Kandaharo, iš Bagramo, skraido bet kur be leidimo — į Vokietiją, į Rumuniją. Juk toks verslas. Kiekvienas afganas Kabule jums pasakys, net tingus žmogus yra pasirengęs kalbėti šia tema. Tai paslaptis, kuri visiems jau atsibodo. Visi mostelėjo ranka", — sakė diplomatas.

Anksčiau laikraštis "The New York Times" su nuoroda į anoniminius Amerikos žvalgybos atstovus rašė, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino netikru.

JAV prezidentas Donaldas Trampas laiko straipsnį "užsakymu".

Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad nėra jokių paskelbtų duomenų įrodymų, ir kad Trampas nebuvo apie tai informuotas.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo, kad Vašingtonas tinkamai reaguotų į grėsmes, kurias sulaukia diplomatai.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"
"Tiesioginis smūgis". Politologas apie naujus raginimus įvesti sankcijas Rusijai
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją