auditorija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

(atnaujinta 13:35 2020.06.01)
Stojamojo balo kartelė valstybės finansuojamoms vietoms išlaikoma tokia pat kaip pernai — minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijas — 4,3

VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Nuo pirmadienio prasideda visą vasarą truksiantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas, praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Šiemet studijų programas siūlys 17 universitetų ir 19 kolegijų. Kitaip negu įprasta, priėmimą sudarys du etapai: pagrindinis ir papildomas.

"Šie metai stojantiesiems bus išskirtinai palankūs gauti valstybės finansavimą pasirinktoms studijoms, nes valstybė pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms skyrė net 16,4 tūkst. vietų (2019 m. — 13 tūkst.) ir dar 130 studijų stipendijų, Vidaus reikalų ministerija skyrė tikslinių vietų Policijos veiklos ir kitoms studijų programoms, būsimi mokytojai gaus 300 eurų stipendijas", — sako LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Norintys dalyvauti priėmime turi teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per LAMA BPO tinklalapį. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki rugpjūčio 18 dienos 12 val. 

Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. 

Šio etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 22 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 24 iki rugpjūčio 26 dienos.

Stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas šiemet vyks nuo birželio 8 dienos. Kitaip nei anksčiau jis bus vykdomas nuotoliniu būdu ir jį sudarys viena dalis — pokalbis. Stojamųjų egzaminų sesija, pretenduojantiems stoti į menų studijas, nuo birželio 25 dienos vyks nuotoliniu būdu, o nuo liepos 20 dienos bus organizuojami egzaminai tvarkaraštyje nurodytose vietose. 

Kaip ir iki šiol, pretenduoti tiek į bet kurią ugdymo programą, kurią baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, tiek į meno krypčių studijų programas gali tik teigiamą įvertinimą gavę stojantieji.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, nuo rugpjūčio 28 dienos iki rugpjūčio 31 dienos norintieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Šiuo laikotarpiu taip pat numatytas ir motyvacijos vertinimas tiems, kurie jame nedalyvavo pagrindinio priėmimo metu. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugsėjo 4 dienos.

"Primename, kad stojamojo balo kartelė valstybės finansuojamoms vietoms išlaikoma tokia pat, kaip pernai – minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijas — 4,3", — rašoma pranešime. 

Abiturientai, pretenduojantys stoti į valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos. Visų jų minimali išlaikymo riba — 16 balų, išskyrus stojantiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas, kuriems matematikos egzamino laikyti nereikia.

Skaičiuojamas bus ir mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, bus ne mažesnis negu septyni, į kolegijas — ne mažesnis negu šeši.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Mokyklų vadovams teks apsispręsti, kokiu būdu toliau dirbs mokyklos
Žmonės važinėja dviračiais Vilniuje

Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms sunaikintą taršų automobilį

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Šiuo tikslu iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Į Aplinkos projektų valdymo agentūrą jau kreipėsi daugiau kaip 1000 gyventojų, kurie nori gauti kompensacijas už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigyti elektrinę transporto priemonę, praneša Aplinkos ministerija.

Tokiam tikslui iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos.

Pranešama, kad kompensacinių išmokų daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams bei paprastiems dviračiams. Dėl to, kad galima įsigyti ne vieną priemonę, dažnai kreipiamasi dėl kelių dviračių ar paspirtukų.

"Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų — už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų — už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų — už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, kompensacija
Dar šia tema
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Neblaivus vairuotojas, archyvinė nuotrauka

Šiauliuose sučiuptas prie vairo sėdėjęs neblaivus kariškis

(atnaujinta 09:31 2020.07.07)
Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Šiaulių policija sulaikė automobilį "Audi A4", kurį vairavo neblaivus Lietuvos kariuomenės karys. Apie tai pranešė respublikos Policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Cvirkos gatvėje. Anot teisėsaugos pareigūnų, kareivio kraujyje rasta 1,54 promilės alkoholio.

Vyras areštuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad iš ligoninės buvo išleistas vyras, kuris teigė, kad jį sumušė policijos pareigūnai.

Pasak vyro, gimusio 1965 metais, jis buvo sumuštas Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo miestelyje.

Incidentas įvyko liepos 5 dieną.

Tegai:
karys, Šiauliai, neblaivumas, alkoholis
Dar šia tema
Iš Londono į Lietuvą atskraidinti kaliniai
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos
JAV žvalgybos lėktuvas Boeing OC-135B Open Sky, archyvinė nuotrauka

Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties

(atnaujinta 09:48 2020.07.07)
Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų. Vašingtonas greičiausiai nekeis savo sprendimo pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, po virtualios valstybių narių konferencijos RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Riabkovas.

Pirmadienį, po to, kai JAV nusprendė pasitraukti iš sutarties, buvo sušaukta virtuali šalių, dalyvaujančių Atviro dangaus sutartyje, konferencija.

"Galime teigti, kad požiūrių suartėjimas neįvyko — viskas liko taip, kaip buvo. Bet tai iš tikrųjų buvo gana nuspėjama", — teigė jis.

Ministras pabrėžė susitikimo fakto svarbą, nes "gavome galimybę išsamiau pateikti savo vertinimus apie tai, kas vyksta, įskaitant, visų pirma, JAV pasitraukimo iš sutarties pasekmes".

"Nemanau, kad šios dienos įvykio rezultatas padidino tikimybę, jog JAV persvarstys savo jau paskelbtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo. Deja", — pabrėžė Riabkovas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau paskelbė, kad šalis traukiasi iš Atviro dangaus sutarties. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino apgailėtinu žingsniu.

Diplomatai priminė, kad vienu metu susitarimas buvo sudarytas JAV iniciatyva, tai yra svarbiausia grandis Europos saugumo sistemoje.

JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nepažeidė sutarties. Visų pirma, užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška anksčiau pažymėjo, kad šalis planuoja toliau laikytis visų susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų, kol jis galioja.

Europos Sąjunga taip pat nepalaikė Vašingtono pasitraukimo iš sutarties ir paragino jį grįžti prie jos įgyvendinimo. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikos klausimais Žozepas Borelis (Josep Borrell) anksčiau pabrėžė, kad susitarimas yra pagrindinis ginklų kontrolės elementas ir yra svarbi pasitikėjimo ir saugumo priemonė. Jis pridūrė, kad Briuselis planuoja įvertinti galimas JAV sprendimo pasekmes Europos saugumui.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Susitarimą pasirašė 34 valstybės.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją
Trampas vėl pažadėjo nubausti Kiniją už koronaviruso pandemiją