Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams

(atnaujinta 15:31 2020.06.01)
Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš 24 Europos valstybių iš 31, įskaitant Lenkiją, Italiją ir Vokietiją

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė sąrašą šalių, iš kurių atvykti nuo birželio 1 dienos jau bus leidžiama, o daugeliu atveju net ir nebereikės saviizoliuotis dviems savaitėms. Sąraše skelbiamos ir valstybės, iš kurių atvykti į Lietuvą vis dar yra draudžiama.

Šis sąrašas, kas savaitę peržiūrint epidemiologinę situaciją kiekvienoje šalyje, bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. 

Kam nebereikės saviizoliuotis? 

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso (COVID-19) infekcija skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. Tarp tokių valstybių šią savaitę atsidūrė Malta, Airija ir Ispanija.

Jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų koronaviruso infekcija (COVID-19) skaičius 100 tūkst. gyventojų bus nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams bus leista atvykti į Lietuvą, tačiau jiems bus privaloma 14 dienų izoliacija. 

Jei susirgimų skaičius neviršys 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams bus ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikės ir izoliacijos. 

Saviizoliuotis nebereikės atvykus iš: Liuksemburgo, Nyderlandų, Italijos, Danijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Čekijos, Estijos, Austrijos, Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos, Norvegijos, Šveicarijos, Kipro, Graikijos, Islandijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lichtenšteino.

Kam atvykti vis dar draudžiama? 

Į Lietuvą vis dar draudžiama atvykti iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos. Šiose valstybėse sergančiųjų koronavirusu skaičius yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems reikės 14 dienų izoliuotis tuo atveju, jei šalyje, iš kurios jie atvyksta, 100 tūkst. gyventojų teks daugiau nei 15 COVID-19 ligos atvejų per pastarąsias 14 dienų.

SAM atkreipia dėmesį, kad pirmadieniais skelbiami sąrašai nebus nuolatiniai — jie galės kisti atsižvelgiant į situaciją, t. y. vieną savaitę į sąrašą įtrauktos valstybės kitą savaitę, jei jose pablogės situacija, galės būti iš jo išbraukiamos. Tai reiškia, kad iš tokių šalių užsieniečiai nebus įleidžiami į Lietuvą, o mūsų šalies gyventojai grįžę turės laikytis 14 dienų izoliacijos. 

Taip pat svarbu paminėti, kad jei kuri nors šalis patenka į Lietuvos sąrašą, tai nereiškia, kad lietuviai taip pat galės būti įleidžiami į ją — bendro susitarimo tarp visų Europos ekonominės erdvės valstybių nėra. Tačiau, tokios pat sąlygos galios visose trijose Baltijos šalyse — Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ši nauja tvarka galioja užsieniečiams iš Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės. Sprendimai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių atvykimo kol kas nepriimti.

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje priimti sprendimai dar labiau sušvelnino karantino sąlygas bei palengvino vykimo per ES vidaus sienas tvarką. Nuspręsta panaikinti kontrolę prie sienos su Latvija ir išplėstas šalių, kurių piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas.

Nuo birželio 1 dienos į Latviją išvykti arba iš jos atvykti į Lietuvą galima bet kurioje vietoje, o nuolatinės kontrolės procedūrų čia nebeliks. Keliaujant reiktų nepamiršti asmens tapatybės dokumento — paso ar tapatybės kortelės, nes abiejų šalių pareigūnai turės teisę vykdyti pasirinktinius patikrinimus. ES vidaus sienos kontrolė su Lenkija išlieka.

Draudimas atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos valstybių tebegalioja, o išimtys taikomos itin retai ir tik išskirtiniais atvejais — esant numatytai skubiai operacijai, mirus artimajam ir pan. Visais šiais atvejais privaloma pateikti ir dokumentus, įrodančius minėtus faktus.

Respublikoje iki birželio 16 dienos pratęstas karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Visų pirma, pokyčiai yra susiję su renginių organizavimu, sienų kontrole, kavinių, kazino ir naktinių klubų darbo valandomis, skrydžiais, susitikimais viešose vietose.

Naujausiais duomenimis, respublikoje patvirtinti 1678 koronaviruso atvejai, 1236 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Šiuo metu COVID-19 serga 363 žmonės. 

Dar šia tema
Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus
Jau pirmadienį turėtų atsinaujinti reguliarūs skrydžiai į Norvegiją
"AirBaltic" atnaujina skrydžius iš Vilniaus į Taliną
Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta

(atnaujinta 13:15 2020.07.14)
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, apsaugos priemonių siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Antradienį užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas bei kiti ministerijos ir ambasados pareigūnai į JAV išlydėjo Lietuvoje pagamintų kovai su COVID-19 pandemija skirtų apsaugos priemonių siuntą.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

"Solidarizuodamasi su JAV kovoje prieš COVID-19, 2020 metų gegužės 20 dieną LR Vyriausybė priėmė sprendimą skirti 100 tūkst. eurų. Siunta keliaus į Pensilvanijos valstiją, su kuria Lietuvą sieja glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje", — pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Už skirtas lėšas Pensilvanijos valstijos medikams bei kitų tarnybų darbuotojams siunčiama 11 400 vnt. apsauginių skydelių, 10 752 vnt. vienkartinių apsauginių chalatų ir 19 642 vnt. įvairios plaučių įrangos.

Литва отправила в США меры безопасности для борьбы с COVID-19
Į JAV išlydėta Lietuvos siunta su apsaugos priemonėmis, skirtomis kovai su koronavirusu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
apsaugos priemonės, koronavirusas, JAV, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kasčiūnas mano, kad sveikatos apsaugos ministras apleido vėžiu sergančius žmones
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Koronaviruso testai

ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką

(atnaujinta 12:41 2020.07.14)
Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei pačioje ligoninėje atvejų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Atlikti du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių koronaviruso aspektų — sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką, savo Facebook paskyroje rašo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

"Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74 %), iš kurių 197 (6,4 %) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2", — rašė jis.

Jo teigimu, buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų pačioje ligoninėje atvejų.

Pažymima, kad kontaktą su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Kita vertus, dauguma antikūnus turėjusių (75 %) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, tokius kaip anosmija, karščiavimas ir kosulys.

Jis pabrėžė, kad didelėje JK atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlyčio buityje asmenys.

Pažymima, kad iš 1032 besimptomių medikų 3 proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose.

Be to, buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės. Tai yra, virusų genominė analizė parodė, jog 6 iš 9 SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus.

"Šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę", — rašė Čaplinskas.

Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

ULAC vadovas priduria, kad užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, tačiau ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų.

Atliktų abiejų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad norint sužinoti, kur cirkuliuoja virusas, ir užtikrinti geriausią medikų ir pacientų apsaugą, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Tegai:
medikai, koronavirusas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 13:42 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi už Dudu savo balsus atidavė 62% vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64% jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, atsirėmę į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsiėjo. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė pop tema, kaip beatrodytų paradoksalu tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicionalizmo valstybę, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjų retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai sukėlė Vakaruose nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Duda retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai buvo palankūs prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti, "nuo LGBT laisvosiomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į skurdžiausią lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliuotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai buvo raginama balsuoti už Tšaskovskį. Aliejaus į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudu dangstant pedofilą. Tai taip pat papildė valstybės vadovo kampaniją antigenerietiška retorika, Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norinti išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo kortą. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97% naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87% pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13% — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatyti Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorosą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškinti dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus pablogėjimas jos santykiuose su Europos sąjungininkais.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį