Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu

(atnaujinta 16:00 2020.06.02)
Siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisoms, kuriomis numatoma patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo atvejus ir nustatyti šių išmokų mokėjimo pabaigą. 

Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas apsispręs birželio 4 dieną.

Pagal svarstomus pakeitimus, dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga — išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nebebūtų mokamos, kai nebelieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Naujomis nuostatomis siekiama pagelbėti tėvams ar globėjams, kurie negavo ligos išmokos nedarbingumo metu per karantiną, nes iki karantino pradžios vaiką vedė į vadinamuosius "neregistruotus darželius". Tokie darželiai nėra registruoti kaip švietimo teikėjai Švietimo ir mokslo institucijų registre, paslaugos juose teikiamos dirbant pagal individualią veiklą.

Pataisomis siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taip pat siūloma atsisakyti sąlygų, kad senelis ar senelė gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos. Tuomet vienas iš senelių galėtų gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių.

Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą karantino metu siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. Ją gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai, seneliai.

Tarp svarstomų teisės akto pakeitimų — siūlymas nustatyti, kad ligos išmoka susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas, liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Ligos išmoką po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui siūloma mokėti ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, išskyrus pirmiau minėtą atvejį, kai ši išmoka mokama susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas.

Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, įstatyme nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti, nebūtų taikomas. 

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Konservatorius stebisi, ar tikrai Nausėda jau parodė paramą "valstiečiams"
Veidmainystės socialiniuose tinkluose. Lietuvos politikų transformacijos Facebook
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas ir premjeras sveikina Valstybės dienos proga

(atnaujinta 08:24 2020.07.06)
Savo sveikinime Gitanas Nausėda kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, ir drąsiai keisti tai, kas Lietuvoje nepatinka

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Valstybės dienos proga šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones ir kviečia džiaugtis tuo, kas pasiekta, bei vieningai kurti stiprią ir klestinčią Lietuvą.

"Liepos 6-oji mums leidžia mintimis grįžti į Lietuvos ištakas — lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė. Kartu su karaliumi Mindaugu pirmąkart įžengę į Vakarus, iki šiol judame pasirinktu keliu. Išaugę ir subrendę Europos valstybių šeimoje, mes liekame atviri tiems, kurie myli laisvę ir laikosi įstatymų.

Istorija mus moko teisingų pasirinkimų: puoselėti vienybę ir savitarpio supratimą, tiesti vienas kitam ranką, o ne atstumti, kartu siekti to, kas atrodo drąsu ir sunkiai pasiekiama. Kartais tereikia išdrįsti. Todėl šiandien kviečiu: dažniau didžiuokimės tuo, kas jau pasiekta, ir drąsiai keiskime tai, kas mums Lietuvoje nepatinka. Visi esame istorijos kūrėjai. Tai reiškia: mums nieko nėra neįmanomo!" — rašoma prezidento sveikinime. 

Premjeras Skvernelis taip pat sveikina visus Lietuvos žmones Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga.

"Liepos 6-oji, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, liudija didingą mūsų istoriją ir primena Lietuvos ištakas. Išmintis, tikėjimas stipria valstybe sujungė mūsų protėvių jėgas ir baltų žemes, aiškiai nubrėžė ateities horizontus. Tai buvo esminis pasirinkimas, kuris nukreipė mus į civilizacijos kelią, į pamatinių europinių vertybių išpažinimą. Brangūs Lietuvos žmonės, nuoširdžiai sveikinu Jus Valstybės dienos proga — būkime ištikimi mūsų pirmųjų valstybės kūrėjų darbams bei siekiams, likime amžiams įsipareigoję visomis išgalėmis, vieningai kurti stiprią, modernią ir klestinčią Lietuvą", — sakoma premjero sveikinime.

Šiandien Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, dar vadinama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metais data. 

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Saulius Skvernelis, ministras pirmininkas, Gitanas Nausėda, prezidentas, Valstybės diena
Neringa

Neringoje liepos 13 dieną laikinai nebus tiekiama elektra

(atnaujinta 07:56 2020.07.06)
Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas, dėl to elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, augant Neringos gyventojų elektros energijos poreikiui, atsižvelgiant į pajūrio zonos specifiką, ESO dar 2017 metais ėmėsi ne tik naujinti elektros tinklą, bet ir didinti pačio tinklo pajėgumus, stiprinti jo patikimumą pusiasalyje. Elektros energija Kuršių Neriją pasiekia virš Kuršių marių einančia 110 kV aukštos įtampos "Litgrid" elektros linija, todėl siekiant ilgalaikio patikimumo, būtina atnaujinti elektros pastočių sujungimus su perdavimo tinklu. Šią vasarą tinklo atnaujinimo projektas bus pabaigtas, o liepos 13-ąją bus įgyvendinamas paskutinysis Kuršių Nerijos elektros linijų atnaujinimo projekto etapas. Jis užtikrins sklandų elektros energijos tiekimą.

Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Pažymima, kad liepos 13 dieną, nuo 6:00 iki 16:00, bus vykdomi 110 kV oro linijos perjungimo ir Juodkrantės bei Klaipėdoje esančių transformatorių pastočių sujungimo darbai. Dėl to Kuršių Nerijos elektros vartotojams nebus tiekiama elektra ESO skirstymo tinkle.

Siekiant  sudaryti kuo mažiau nepatogumų gyventojams, verslui ir svečiams, parengiamieji darbai bus pradedami iš pat ankstaus ryto, nuo 4:30, kai tik prašvis. Siekiant juos atlikti greičiau, bus pasitelktos sustiprintos rangovų brigadų pajėgos.

Apie darbų pradžią ir pabaigą vartotojai, kuriuos paveiks laikinas elektros atjungimas, bus individualiai informuoti ESO trumposiomis žinutėmis, informacija bus skelbiama ESO svetainėje ir savitarnoje. Šiuo metu Kuršių Nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų.

Gyventojai ir miesto svečiai raginami pasiruošti vienos dienos elektros atjungimui iš anksto: pilnai įkrauti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus būtinuosius elektros įrenginius, pagal galimybes anksčiau atlikti suplanuotus buities darbus, kuriems reikės elektros, neatidarinėti šaldiklio ir šaldytuvo dažniau, nei tai būtina, taip ilgiau išlaikant juos šaltus, pasirūpinti baterijomis įrenginiams ar alternatyviais elektros generatoriais, jei tai būtina ir kt.

Tegai:
elektra, Neringa