Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Atnaujinami skrydžiai į Prancūziją, Daniją ir Suomiją

(atnaujinta 18:22 2020.06.03)
Užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas COVID-19 išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 000 gyventojų per pastarąsias 14 dienų

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui atnaujinti reguliarius skrydžius į Paryžių, Kopenhagą, Bilundą, Nicą ir Turku, pranešė URM spaudos tarnyba.

Skrydžius atnaujinti prašė "SAS", "Wizzair" ir "airBaltic" oro bendrovės. Iš Vilniaus į Paryžių ir atgal skraidys "airBaltic". "SAS" iš Vilniaus ir Palangos į Kopenhagą ir atgal. "Wizzair" iš Vilniaus į Bilundą, Paryžių, Nicą ir atgal bei iš Kauno į Turku ir atgal.

Ketinantiems keliauti URM rekomenduoja atsakingai įvertinti bilietų įsigijimo galimybes į skrydžius, kuriems leidimai dar nesuteikti. Taip pat rekomenduojama iš anksto išsiaiškinti, kokius reikalavimus ir apribojimus taiko šalys, į kurias ketinama vykti.

URM kai kurioms ES valstybėms, Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui atšaukė aukščiausią perspėjimą "nevykti į užsienio valstybes", tačiau specifiniai perspėjimai vis dar išlieka. Be to, išlieka perspėjimas nevykti į Belgiją, Jungtinę Karalystę, Švediją ir Portugaliją.

Ministerijoje raginama atsisakyti nebūtinų kelionių į Airiją, Ispaniją ir Maltą, kur sergamumas koronavirusu liga išlieka aukštesnis nei 15 susirgimų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.

"Vykstantys į kitas Europos ekonominės erdvės valstybes yra raginami imtis atsargumo priemonių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeiti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą", — rašoma pranešime.

URM, atsižvelgdama į tai, kad kad pradėjo veikti Lietuvos, Estijos ir Latvijos tarpusavio Supratimo memorandumas dėl tarpusavio kelionių apribojimų žemės, geležinkelio, oro ir jūrų transportu panaikinimo ir bendradarbiavimo COVID-19 krizės metu, nuo birželio 1 dienos jokių specifinių rekomendacijų vykstantiems į šias šalis neteikia.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, skrydžiai, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2218)
Dar šia tema
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
COVID-19, archyvinė nuotrauka

trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams bus privalomas COVID-19 tyrimas 

(atnaujinta 15:37 2020.07.16)
Be to, SAM vadovui buvo pavesta nustatyti kriterijų, kurį pasiekus vėl būtų galima grąžinti nurodymą privalomai dėvėti apsaugines kaukes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ne Europos ekonominės erdvės ir ne EBPO valstybių piliečiai, atvykusieji į Lietuvą, privalės atlikti COVID-19 tyrimą ir, operacijų vadovo sprendimu, laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu stebimas įvežtinių COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, kadangi buvo sudarytos galimybės laisviau keliauti po užsienio valstybes. Be to, trečiadienį COVID-19 buvo nustatytas 18 iš Uzbekijos į Kauną atvykusių vairuotojų.

"Reaguojant į paskutinių dienų situaciją, kai COVID-19 nustatytas vairuotojams ir atsižvelgiant į aptarimą COVID-19 komitete, siūlome įrašyti, kad užsieniečiams, atvykstantiems ne iš EBPO valstybių, privaloma laikytis izoliacijos sąlygų", — ketvirtadienio posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, šis pakeitimas leistų, esant būtinybei, nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją iš užsienio atvykstantiems piliečiams. Šiam siūlymui Vyriausybė taip pat pritarė.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos nutarimui, kuriame siūloma įtvirtinti lankstų mechanizmą, leisiantį nustatyti apsaugos priemonių dėvėjimą, esant objektyvioms aplinkybėms. Siūloma apibrėžti sritis, kuriose apsaugos priemonių dėvėjimas aktualus, ir sveikatos apsaugos ministrui, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, suteikti reikiamus įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių reikalavimų apsaugos priemonių dėvėjimui. Šios sritys — tai prekybos vietos, masiniai renginiai ir viešasis transportas — t. y. tos vietos, kur yra palankiausios sąlygos virusui plisti.

"Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras nustatys kriterijus, kuriuos pasiekus, bus reikalinga grįžti prie kaukių dėvėjimo atskirose vietose. Tai svarbu, siekiant kiek įmanoma labiau užkardyti viruso plitimą ir palaikyti gerą epidemiologinę situaciją šalyje", — teigė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ministrų kabinetas spendė ir kaip nuo rugsėjo atrodys masiniai renginiai. Pritarta, kad nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose galės dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos — iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos — iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebebus ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galės dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
užsieniečiai, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2218)
Dar šia tema
Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Sulaikę COVID-19 užsikrėtusį afganistanietį aštuoni pasieniečiai turi saviizoliuotis
Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo
Koronaviruso testai

Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 oro uosto darbuotojas ir JK grįžęs asmuo

(atnaujinta 13:43 2020.07.16)
Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Per vakar parą patvirtinti 6 nauji COVID-19 atvejai, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Pranešama, kad vienas atvejis buvo patvirtintas Klaipėdos apskrityje, du iš Vilniaus.

Kauno apskrityje registruoti trys atvejai, iš kurių du yra susiję su transporto įmone.

Kaip pabrėžiama, pirmasis atvejis nustatytas Kauno apskrityje gyvenančiam asmeniui. Jis virusui būdingus simptomus pajuto liepos 11 dieną ir gydėsi namuose.

Tačiau sveikatos būklei negerėjant, liepos 14 dieną greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu asmuo buvo pristatytas į Respublikinę Kauno ligoninę.

"Patvirtinus COVID-19 ligą, asmuo stacionarizuotas Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL). Nustatyta 16 artimą sąlytį turėjusių asmenų. Manoma, kad užsikurtusysis galimai užsikrėtė svečiuodamasis pas giminaičius, į Lietuvą grįžusius iš Jungtinės Karalystės (JK)", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad antrasis atvejis buvo nustatytas Vilniaus apskrityje. Koronavirusas diagnozuotas Vilniaus oro uoste dirbančiam asmeniui.

Jis paskutinį kartą darbe buvo liepos 10 dieną. Darbovietėje nustatyti 3 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, taip pat dar 8 žmonės, su kuriais jis bendravo namų aplinkoje. Pažymima, kad visi kontaktą turėjusieji šiuo metu yra izoliuoti, užsikrėtimo aplinkybės aiškinamos.

Trečiasis atvejis per vakarykštę parą užfiksuotas prekybos tinklo "Maxima" sandėlio Vilniuje, Kirtimų g. 57B, darbuotojui.

Užsikrėtęs asmuo izoliuotas nuo liepos 7 dienos, kai jo kolegai buvo patvirtintas COVID-19. Kiti du kolegos, kurie turėjo kontaktą, taip pat izoliuoti, jiems bus atliekamas COVID-19 tyrimas. 

Taip pat pranešama apie du naujus atvejus Kaune veikiančioje transporto įmonėje.

NVSC pabrėžia, kad šiuo metu įmonėje "Hegelmann Transporte" iš viso registruota 19 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, įskaitant per vakarykštę parą užfiksuotus 2 naujus. 

"Pirmasis iš dviejų naujų atvejų patirtintas transporto įmonės darbuotojui. Asmeniui liepos 13 d. buvo atliktas tyrimas koronavirusinei infekcijai nustatyti PGR metodu, nes asmuo buvo laikomas turėjusiu rizikingą sąlytį, tačiau infekcija nebuvo patvirtinta", — rašoma pranešime.

Asmuo koronaviruso infekcijai būdingus simptomus pajuto dieną po tyrimo (liepos 14 dieną). Jis buvo pristatytas GMP automobiliu į Kauno klinikinę ligoninę, kur tyrimas atliktas pakartotinai. Ten paaiškėjo, kad asmuo birželio 30 dieną grįžo iš Vokietijos, liepos 2 dieną Lietuvoje turėjo kontaktą su Uzbekijos piliečiais, į respubliką atvykusiais darbo tikslais. Nuo liepos 9 dienos asmuo buvo izoliuotas.

Antrasis iš naujų atvejų patvirtintas asmeniui, kuris darbe paskutinį kartą lankėsi liepos 13 dieną. Tą pačią dieną asmuo pajuto COVID-19 būdingus simptomus. Nustatyta, kad asmuo turėjo sąlytį su 12 asmenų, iš kurių 7 yra tos pačios transporto įmonės darbuotojai.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
koronavirusas, Didžioji Britanija, Vilniaus oro uostas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2218)
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
Dar vienam "Maximos" sandėlio darbuotojui diagnozuota COVID-19
Lietuvoje nustatyti šeši nauji koronaviruso atvejai
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio

(atnaujinta 15:53 2020.07.16)
Vašingtonas bando išgyventi Europos sąskaita, tačiau ši privalo visomis jėgomis tam priešintis, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Vašingtono siekis bet kokia kaina užkirsti kelią "Nord Stream-2" dujotiekio statybai yra glaudžiai susijęs su politinias ir ekonominias motyvaism interviu Sputnik radijui sakė politologas, Rusijos nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas.

"Prisidengiant politiniais argumentais, JAV iš tikrųjų sprendžia ekonominius klausimus — tarp kitko ne tik ekonominius klausimus, kurie padidina jos SGD patrauklumą Europai, bet, žinoma, ir ekonominį smūgį Rusijai. Tikimasi, kad Rusija negaus tam tikrų lėšų į biudžetą nuo angliavandenilio pardavimo ir taip bus pakenkta Rusijos ekonomikai", — sakė Šatrovas.

Anot jo, "Nord Stream-2' klausime vyrauja ekonominė konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta, reikia ginti savo interesus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai bei visai Europos Sąjungai.

"JAV tai puikiai supranta — "Nord Stream-2", "Turkish Stream", kiti bendradarbiavimo variantai — Europos šalys pradės aktyviai naudoti Šiaurės jūros kelią, atsiras keletas kitų projektų, apsidairai, o JAV prarado kontrolę ties Europą. JAV jau melžia Europą, savus išduoda, nes būtina užtikrinti daugiau nei 300 milijonų žmonių, kurie yra "laisvojo pasaulio" vitrina, gerovę, kitose pasaulio vietose nelieka jokių resursų, o Europa faktiškai tapo JAV kolonija", — teigė ekspertas.

Anot jo, šiuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel daro viską, ką gali — "daugiau kol kas negali".

"Na, negali jie [europiečiai — Sputnik] daugiau, bet juda šia linkme. Matome, kaip Danija, kuri priešinosi statyboms savo vandenyse, bet vis gi nusileido, atrodo, kad procesas vyks, ir yra jausmas, kad iki 2020 metų pabaigos, nepaisant visų JAV prieštaravimų, bus baigtos "Nord Stream-2" statybos. JAV nelieka nieko kito, kaip paskutinį kartą smogti kumščiu per stalą, bet manau, kad tai beprasmiška", — sakė Šatrovas.

JAV valstybės departamentas paskelbė rekomendacijas pagal įstatymą dėl kovos su Rusija sankcijomis, įskaitant dokumentą dėl "Nord Stream-2" ir antrosios "Turkish Stream" linijos, sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Anot jo, toks JAV sprendimas "dėl sankcijų kelia riziką investicijoms ir kitiems veiksmams, susijusiems su Rusijos į eksportą orientuotais dujotiekiais".

Tegai:
ES, JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietija atsakė JAV apie sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija
Valstybės Dūma įvertino JAV bandymų sustabdyti "Nord Stream-2" pasekmes