Studentai paskaitoje

Tyrimas atskleidė, kad aukštasis išsilavinimas svarbus kas antram šalies dvyliktokui

(atnaujinta 16:11 2020.06.04)
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų, tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas, tai liudija Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo duomenys.

Beveik 70 procentų dvyliktokų tėvų teigia, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų.

Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, universitetinis išsilavinimas dažniau yra siejamas su gera ateitimi ir didesniu atlyginimu, o aukštasis mokslas kolegijose dvyliktokams siejasi su patirtimi ir praktinių įgūdžių lavinimu.

Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą rinktis dažniau planuoja vaikai iš sėkmingesnių šeimų (labiau finansiškai pasiturintys, negaunantys socialinės paramos ir tie, kurių bent vienas iš tėvų yra baigęs aukštąjį mokslą), tuo tarpu atžalos iš mažiau socialiai sėkmingų šeimų aukštajam išsilavinimui teikia ne tokią didelę svarbą.

"Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių trūkumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ir aukštajam mokslui yra sunkiau negu kitiems. Tai gali turėti įtakos socialinės atskirties augimui. Todėl socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje turėtų prasidėti nuo mokyklos", — sakė Jakštas.

Be to, pastebimi ir reikšmingi skirtumai pagal lytį — aukštasis išsilavinimas svarbus 67 procentų merginų ir tik 39 procentų vaikinų.

STRATA duomenimis, dviem iš penkių apklausoje dalyvavusių dvyliktokų universitetinis išsilavinimas siejasi tik su pozityviais dalykais, tuo tarpu koleginis išsilavinimas teigiamas asociacijas sukelia ketvirtadaliui, o profesinis — šeštadaliui apklaustų dvyliktokų. Kas antras abituriento tėvas studijas universitete sieja su teigiamais aspektais. 

"Profesinės mokyklos per kelis praėjusius metus buvo modernizuojamos, atnaujintas mokymo turinys, į profesinių mokyklų valdymą aktyviau įtrauktas verslas. Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad profesinis mokymas išlieka mažai patrauklus dėl išankstinių nuostatų, kurias labai sudėtinga keisti. Tai ilgas ir nuoseklaus darbo reikalaujantis procesas", — sakė STRATA analitikas.

Pasak Jakšto, nepakankamas ugdymas karjerai išlieka kliūtimi siekiant keisti vaikų ir jų tėvų nuostatas ir sudarant galimybes priimti informuotus ir įvertintus mokymosi ir karjeros sprendimus.

Tarp besimokančių dvyliktokų tik 46 procentai ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tarp profesinių mokyklų ugdytinių apie tolimesnes universitetines studijas svarsto tik 5 procentai. Profesinio mokymo įstaigose vidurinio išsilavinimo siekiantys dvyliktokai dažniau nurodo planuojantys pradėti dirbti.

Praėjusiais metais studijas universitete pasirinko 36 proc. tais pačiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų, kolegijoje — 21 proc., profesinio mokymo įstaigoje — 9 proc.

"Eurostato" duomenimis, apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės nei yra įgiję kvalifikacijos darbą. Trečdalis darbuotojų dirba darbą, nesusijusį su baigta studijų sritimi.

Tegai:
profesinio mokymo įstaigos, kolegija, universitetai, tyrimas, Lietuva
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Vilniuje nežinomi asmenys išniekino valstybinę vėliavą

Vilniuje nežinomi asmenys išniekino valstybinę vėliavą

(atnaujinta 14:27 2020.08.03)
Incidentas įvyko liepos viduryje, tačiau policija vis dar neranda nusikaltėlių ir prašo visuomenės pagalbos

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Vilniuje pradėtas tyrimas dėl valstybės vėliavos išniekinimo, pranešė Lietuvos policija.

Trečiasis miesto policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso pirmosios dalies 127 straipsnį dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Неизвестные надругались над государственным флагом
Nežinomi asmenys išniekino Lietuvos vėliavą

Tyrimo duomenimis, liepos 14 dieną, apie 01:45 valandą Vilniaus gatvėje trys nežinomi jaunuoliai nuplėšė vėliavą nuo Radvilų rūmų dailės muziejaus fasado, kuris yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus dalis.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos. Tų, kurie atpažino fotografijose užfiksuotą jaunimą, prašoma susisiekti su Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato antrojo skyriaus tyrėja Aurelija Smilginyte.

Tegai:
išniekinimas, vėliava, policija
Dar šia tema
Plungės rajone "Mercedes Benz" vairuotojas sukėlė mirtiną eismo įvykį
Vilniuje vėl apgadintas Gaono paminklas
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Rugpjūtį mažųjų kauniečių laukia dar daugiau veiklų ir stovyklų

(atnaujinta 14:02 2020.08.03)
Pranešama, kad vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Kitą savaitę mažųjų kauniečių laukia kelios dešimtys skirtingų veiklų. Skaičiuojama, kad vien per pirmąją rugpjūčio savaitę jas išbandys apie tūkstantis vaikų. Apie tai praneša Kauno savivaldybė. 

Programoje numatyta ypač daug pramogų vaikams, kurie mėgsta laisvalaikį leisti judriai. Tėveliai kviečiami registruoti mažuosius į dziudo, regbio, futbolo, plaukimo, kitų sporto šakų ir gatvės šokio stovyklas. Jose bus formuojami ne tik aktyvaus gyvenimo įpročiai, bet ir padedama vaikams atrasti savo talentus bei naujus pomėgius.

Profesionalūs vadovai, mokytojai visą mėnesį taip pat kvies mažamečius eksperimentuoti, užsiimti robotika, programavimu, fotografija, mokys įvairių lauko ir vidaus žaidimų, organizuos keliones į muziejus, gamtos parkus. Skirtingos veiklos padės lavinti vaizduotę ir meninius gebėjimus, ugdys individualias vaiko kompetencijas.

Vasariškos veiklos organizuojamos taip, kad būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo šeimos finansinių galimybių. Rugpjūčio mėnesio veiklose numatyta beveik tūkstantis nemokamų vietų.

"Šiemet karantinas sujaukė visus atostogų planus, vaikams teko daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Užtat dabar kaip niekad svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos turiningai pramogauti, leisti laiką gryname ore ir atrasti šį tą naujo. "Kauno vaikų vasara" į aktyvaus laisvalaikio veiklas jau įsuko daugiau kaip 5,5 tūkst. miesto vaikų ir tai – toli gražu ne pabaiga. Svarbiausia, kad dabar viskas prieinama kiekvienam", – sako Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ligita Valalytė.

Visą išsamią informaciją ir registraciją į stovyklas bei dienos užsiėmimus galima rasti internete: vasara.kaunas.lt.

Neformaliajam vaikų švietimui organizuoti per atostogas iš viso bus skirta rekordinė suma – daugiau kaip 1 mln. eurų.

Tegai:
Kaunas
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą