Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
(atnaujinta 07:29 2020.06.05)
Meras pažymėjo, kad krizė parodė, kaip pagerinti lietuvių gyvenimą, ir pažadėjo imtis naujo požiūrio į grožį sostinėjeVILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija parodė, ko reikia išmokti visuomenei ir politikams, savo "Facebook" puslapyje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas
Meras pažymėjo, kad respublikos valdžia ir gyventojai dėl pandemijos turi išmokti ką nors svarbaus ir padaryti teisingas išvadas.
Šimašius išskyrė keturis "visiškai skirtingus", tačiau esminius aspektus.
Anot mero, pirmiausia reikia suvokti, kad reikia besąlygiškai pateikti teisingą informaciją apie įvairius procesus ir įvykius, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.
Šimašius pažymėjo, Lietuvai nepigiai kainavo tuščio valstybės rezervo duomenų užslaptinimas, galvos smėlyje laikymas kurį laiką ir nuolatinis kartojimas, kad problemos (su testavimu, apsaugos priemonėmis, nurodymų aiškumu ir pagrįstumu) nėra, kai ji buvo akivaizdi.
"Jau pirmomis kovos su pandemija savaitėmis visus Savivaldybės operacijų centro duomenis, susijusius su mobiliaisiais punktais, saviizoliacijos patalpomis, įsigytomis ir išdalintomis asmens apsaugos priemonėmis, atvėrėme ir padarėme viešai prieinamus — tokie jie tebėra ir šiandien", — sakė meras.
Antra pamoka, pasak Šimašiaus, yra tai, kad kūrybingas požiūris į darbą naujomis aplinkybėmis yra pranašesnis už nurodymų vykdymą.
"Visi geri sprendimai šiuo metu buvo drąsūs ir kūrybiški. Ar tai būtų informacinė kampanija apie ligos prevenciją, ar erdvių atvėrimas lauko kavinėms, ar kiti pavykę ir nuskambėję projektai. Neslėpsiu, malonu iš tarptautinių žiniasklaidos priemonių sulaukti klausimų "ką patartumėte kitiems" arba "kaip jums kilo ši puiki idėja", arba "kaip miestams būti kūrybiškiems", — aiškino meras.
Anot jo, problema ta, kad ne visi vertina kūrybiškumą, kai kurie tai mato kaip grėsmę saugiai, nors ir neveiksmingai, sistemai. Kaip pažymėjo Šimašius, todėl "atsiskaitymo laikas" neišvengiamai ateis, kai "tylūs, bailūs, nekūrybingi žmonės, kurie krizės akivaizdoje tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, bandys atsigriebti, bandys surasti už ką nors kaltus ir užsiundyti ant jų biurokratinę mašiną".
"Jie bandys surasti ką nors apkaltinti ir nukreipia į juos biurokratinę mašiną. Ir jie jau bando. Jie pradės aiškinti, kad krizė baigėsi, ir grįšime prie senų, biurokratinių darbo būdų", — piktinosi meras.
Trečiąja pamoka Šimašius įvardijo elektronizavimą. Anot jo, perėjimas prie interneto pandemijos metu pasirodė esąs geras sprendimas ir visavertė komunikacijos forma.
"Bent jau Vilniuje viską, ką iki šiol kartais net draudė nacionalinė valdžia, pavyko perkelti į elektroninę erdvę. Jei kur nors, tolimojoje Anglijoje gimus vaikui jis taip ir lieka neužregistruotas "nes karantinas", tai pas mus visos be išimties paslaugos toliau buvo teikiamos elektroniniu būdu", — aiškino meras.
Šimašius pažymėjo, kad daugelis protingų žmonių turi galimybę permąstyti savo stilių ir darbo būdą bei padaryti jį efektyvesnį.
"Vilnius bus geras pavyzdys, kai viskas suskaitmeninta. Viską galima išspręsti nuotoliniu būdu. Tai vėlgi padarys gyvenimą paprastesnį ir lengvesnį", — pridūrė meras.
Ketvirtoji pamoka, pasak Šimašiaus, yra tiesioginės žmogaus aplinkos svarbos suvokimas. Anot jo, labiau nei bet kada anksčiau svarbus tapo jaukumas — darbe ir aplink namus.
"Tai vystytojus ir pirkėjus paskatins rinktis patogesnius namus, labiau kreipiant dėmesį į artimiausią aplinką, o miestui leis sklandžiau orientuotis į tai, ką ir darėme pastaruoju metu — sukurti jaukumo, žalumo, patogumo atmosferą visame mieste, o ne nušlifuojant ir išpuošiant tik patį centrą", — sakė meras.
Meras pabrėžė, kad nuotolinis darbas iš namų patogesnis tada, kai viduje yra pakankamai erdvu ir patogu, kai vaizdas pro langus įkvepia, kai gali išeiti į lauką atsikvėpti ir pasidairyti į žalumą, ir — ne mažiau svarbu — kai gali patenkinti savo socialinius poreikius smagiai prasieinant iki keliolikos minučių, o ne atvažiuojant keliolika kilometrų iki ten, kur vyksta socialinis gyvenimas.
Šimašius išskyrė keturis dalykus, kaip turėtų atrodyti miestas, kurie buvo paskirti karantino metu. Pirma, būstas turėtų būti erdvus ir patogus. Antra — sukurti daugiau žaliųjų erdvių mieste. Trečia — miestas turėtų būti toks, kad visos reikalingos įstaigos (pramogoms ir poilsiui) būtų pasiekiamos pėsčiomis. Ketvirta — mažiau kelionių į darbą, kadangi daugelis darbuotojų gali dirbti iš namų.
Šimašius pažymėjo, kad Vilnius turėtų eiti tuo keliu, kuris padės padaryti miestą geresnį, nes pandemija parodė, kad svarbu visada sakyti tiesą, būti kūrybingam atliekant bet kokias užduotis, skaitmenizuoti ir optimizuoti paslaugas, taip pat poreikį sukurti piliečių aplinką, atsižvelgiant į jų socialinę sveikatą ir saugumą.
Lietuvoje iki birželio 16 dienos paskelbtas karantinas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, kad karantino režimas bus panaikintas nuo birželio 17 dienos. Anot jo, jį pakeisti gali kitas teisinis režimas, pavyzdžiui, ekstremalioji padėtis valstybės lygmeniu.
Šiuo metu respublikoje nustatyta daugiau nei 1685 koronaviruso atvejai, mirė daugiau kaip 70 pacientų.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 378 tūkstančiai žmonių mirė.
©
Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės
(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.
Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.
Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.
Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.
Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.
Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.
Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.
Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.
Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.
Tegai:
Lietuvoje patvirtinti minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias mokyklas
(atnaujinta 12:54 2020.08.14)
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, jie tvirtinami kasmet prieš dvejus metusVILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 2022 metais, kaip ir 2021 metais, stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
©
Sputnik / Алексей Мальгавко
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 metams.
"Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai. Pavyzdžiui, jei moksleivis ketina studijoms rinktis chemiją arba fiziką, jis galės koncentruotis į intensyvesnį būtent šių dalykų mokymąsi", — pasakė ministras.
Pažymima, kad 2022 metais stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba — 16 balų.
Anot ministerijos, išimtis — menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų — lietuvių kalbos ir literatūros bei laisvai pasirenkamo.
Kiti reikalavimai išliks tokie patys kaip ir 2020 metais. Priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas — ne mažesnis negu 6.
©
Sputnik/ Владислав Адамовский.
Vidurkis skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; fizinio ugdymo arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus.