Sostinės meras Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą

(atnaujinta 07:29 2020.06.05)
Meras pažymėjo, kad krizė parodė, kaip pagerinti lietuvių gyvenimą, ir pažadėjo imtis naujo požiūrio į grožį sostinėje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija parodė, ko reikia išmokti visuomenei ir politikams, savo "Facebook" puslapyje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Meras pažymėjo, kad respublikos valdžia ir gyventojai dėl pandemijos turi išmokti ką nors svarbaus ir padaryti teisingas išvadas.

Šimašius išskyrė keturis "visiškai skirtingus", tačiau esminius aspektus.

Anot mero, pirmiausia reikia suvokti, kad reikia besąlygiškai pateikti teisingą informaciją apie įvairius procesus ir įvykius, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Šimašius pažymėjo, Lietuvai nepigiai kainavo tuščio valstybės rezervo duomenų užslaptinimas, galvos smėlyje laikymas kurį laiką ir nuolatinis kartojimas, kad problemos (su testavimu, apsaugos priemonėmis, nurodymų aiškumu ir pagrįstumu) nėra, kai ji buvo akivaizdi.

"Jau pirmomis kovos su pandemija savaitėmis visus Savivaldybės operacijų centro duomenis, susijusius su mobiliaisiais punktais, saviizoliacijos patalpomis, įsigytomis ir išdalintomis asmens apsaugos priemonėmis, atvėrėme ir padarėme viešai prieinamus — tokie jie tebėra ir šiandien", — sakė meras.

Antra pamoka, pasak Šimašiaus, yra tai, kad kūrybingas požiūris į darbą naujomis aplinkybėmis yra pranašesnis už nurodymų vykdymą.

"Visi geri sprendimai šiuo metu buvo drąsūs ir kūrybiški. Ar tai būtų informacinė kampanija apie ligos prevenciją, ar erdvių atvėrimas lauko kavinėms, ar kiti pavykę ir nuskambėję projektai. Neslėpsiu, malonu iš tarptautinių žiniasklaidos priemonių sulaukti klausimų "ką patartumėte kitiems" arba "kaip jums kilo ši puiki idėja", arba "kaip miestams būti kūrybiškiems", — aiškino meras.

Акция протеста против условий карантина в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anot jo, problema ta, kad ne visi vertina kūrybiškumą, kai kurie tai mato kaip grėsmę saugiai, nors ir neveiksmingai, sistemai. Kaip pažymėjo Šimašius, todėl "atsiskaitymo laikas" neišvengiamai ateis, kai "tylūs, bailūs, nekūrybingi žmonės, kurie krizės akivaizdoje tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, bandys atsigriebti, bandys surasti už ką nors kaltus ir užsiundyti ant jų biurokratinę mašiną".

"Jie bandys surasti ką nors apkaltinti ir nukreipia į juos biurokratinę mašiną. Ir jie jau bando. Jie pradės aiškinti, kad krizė baigėsi, ir grįšime prie senų, biurokratinių darbo būdų", — piktinosi meras.

Trečiąja pamoka Šimašius įvardijo elektronizavimą. Anot jo, perėjimas prie interneto pandemijos metu pasirodė esąs geras sprendimas ir visavertė komunikacijos forma.

"Bent jau Vilniuje viską, ką iki šiol kartais net draudė nacionalinė valdžia, pavyko perkelti į elektroninę erdvę. Jei kur nors, tolimojoje Anglijoje gimus vaikui jis taip ir lieka neužregistruotas "nes karantinas", tai pas mus visos be išimties paslaugos toliau buvo teikiamos elektroniniu būdu", — aiškino meras.

Šimašius pažymėjo, kad daugelis protingų žmonių turi galimybę permąstyti savo stilių ir darbo būdą bei padaryti jį efektyvesnį.

"Vilnius bus geras pavyzdys, kai viskas suskaitmeninta. Viską galima išspręsti nuotoliniu būdu. Tai vėlgi padarys gyvenimą paprastesnį ir lengvesnį", — pridūrė meras.

Ketvirtoji pamoka, pasak Šimašiaus, yra tiesioginės žmogaus aplinkos svarbos suvokimas. Anot jo, labiau nei bet kada anksčiau svarbus tapo jaukumas — darbe ir aplink namus.

"Tai vystytojus ir pirkėjus paskatins rinktis patogesnius namus, labiau kreipiant dėmesį į artimiausią aplinką, o miestui leis sklandžiau orientuotis į tai, ką ir darėme pastaruoju metu — sukurti jaukumo, žalumo, patogumo atmosferą visame mieste, o ne nušlifuojant ir išpuošiant tik patį centrą", — sakė meras.

Meras pabrėžė, kad nuotolinis darbas iš namų patogesnis tada, kai viduje yra pakankamai erdvu ir patogu, kai vaizdas pro langus įkvepia, kai gali išeiti į lauką atsikvėpti ir pasidairyti į žalumą, ir — ne mažiau svarbu — kai gali patenkinti savo socialinius poreikius smagiai prasieinant iki keliolikos minučių, o ne atvažiuojant keliolika kilometrų iki ten, kur vyksta socialinis gyvenimas.

Šimašius išskyrė keturis dalykus, kaip turėtų atrodyti miestas, kurie buvo paskirti karantino metu. Pirma, būstas turėtų būti erdvus ir patogus. Antra — sukurti daugiau žaliųjų erdvių mieste. Trečia — miestas turėtų būti toks, kad visos reikalingos įstaigos (pramogoms ir poilsiui) būtų pasiekiamos pėsčiomis. Ketvirta — mažiau kelionių į darbą, kadangi daugelis darbuotojų gali dirbti iš namų.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Šimašius pažymėjo, kad Vilnius turėtų eiti tuo keliu, kuris padės padaryti miestą geresnį, nes pandemija parodė, kad svarbu visada sakyti tiesą, būti kūrybingam atliekant bet kokias užduotis, skaitmenizuoti ir optimizuoti paslaugas, taip pat poreikį sukurti piliečių aplinką, atsižvelgiant į jų socialinę sveikatą ir saugumą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos paskelbtas karantinas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, kad karantino režimas bus panaikintas nuo birželio 17 dienos. Anot jo, jį pakeisti gali kitas teisinis režimas, pavyzdžiui, ekstremalioji padėtis valstybės lygmeniu.

Šiuo metu respublikoje nustatyta daugiau nei 1685 koronaviruso atvejai, mirė daugiau kaip 70 pacientų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 378 tūkstančiai žmonių mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
karantinas, Remigijus Šimašius, Vilnius
Dar šia tema
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Stirna, archyvinė nuotrauka

Medžiotojas, nušovęs sveiką stirniuką, patrauktas administracinėn atsakomybėn

(atnaujinta 22:09 2021.03.02)
Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad sausį "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete nušautas stirnos jauniklis nesirgo, todėl jo sumedžiojimas gali būti laikomas neteisėtu

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Medžiotojui, šių metų sausį Pakruojo rajone nušovusiam stirną, surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir apskaičiuota žala gyvūnijai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  

Šių metų sausio 31 dieną "Facebook'e" pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos jauniklio "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete, Vainiūnų gyvenvietės prieigoje.

Tą pačią dieną buvo surinkti pirminiai duomenys ir apklaustas medžiotojas. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl jis stirnos jauniklį ir sumedžiojo. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo. 

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.

Medžiotojui surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, bauda gali siekti iki 1 800 eurų, žala gyvūnijai viršija 1 050 eurų. Visas aplinkybes įvertins ir nutartį priims Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai.

Dar šia tema
Neteisėtai sumedžiojusiam du elnius vyrui teks atlyginti 12 tūkst. eurų žalą
Druskininkuose baltarusis partrenkė briedį, sužalotą gyvūną teko nušauti
Lietuvos gyventojas gali netekti teisės medžioti dėl naktinio matymo prietaiso