VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Koronaviruso pandemija parodė, ko reikia išmokti visuomenei ir politikams, savo "Facebook" puslapyje rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

© Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

Meras pažymėjo, kad respublikos valdžia ir gyventojai dėl pandemijos turi išmokti ką nors svarbaus ir padaryti teisingas išvadas.

Šimašius išskyrė keturis "visiškai skirtingus", tačiau esminius aspektus.

Anot mero, pirmiausia reikia suvokti, kad reikia besąlygiškai pateikti teisingą informaciją apie įvairius procesus ir įvykius, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje.

Šimašius pažymėjo, Lietuvai nepigiai kainavo tuščio valstybės rezervo duomenų užslaptinimas, galvos smėlyje laikymas kurį laiką ir nuolatinis kartojimas, kad problemos (su testavimu, apsaugos priemonėmis, nurodymų aiškumu ir pagrįstumu) nėra, kai ji buvo akivaizdi.

"Jau pirmomis kovos su pandemija savaitėmis visus Savivaldybės operacijų centro duomenis, susijusius su mobiliaisiais punktais, saviizoliacijos patalpomis, įsigytomis ir išdalintomis asmens apsaugos priemonėmis, atvėrėme ir padarėme viešai prieinamus — tokie jie tebėra ir šiandien", — sakė meras.

Antra pamoka, pasak Šimašiaus, yra tai, kad kūrybingas požiūris į darbą naujomis aplinkybėmis yra pranašesnis už nurodymų vykdymą.

"Visi geri sprendimai šiuo metu buvo drąsūs ir kūrybiški. Ar tai būtų informacinė kampanija apie ligos prevenciją, ar erdvių atvėrimas lauko kavinėms, ar kiti pavykę ir nuskambėję projektai. Neslėpsiu, malonu iš tarptautinių žiniasklaidos priemonių sulaukti klausimų "ką patartumėte kitiems" arba "kaip jums kilo ši puiki idėja", arba "kaip miestams būti kūrybiškiems", — aiškino meras.

© Sputnik / Владислав Адамовский

"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje

7

Anot jo, problema ta, kad ne visi vertina kūrybiškumą, kai kurie tai mato kaip grėsmę saugiai, nors ir neveiksmingai, sistemai. Kaip pažymėjo Šimašius, todėl "atsiskaitymo laikas" neišvengiamai ateis, kai "tylūs, bailūs, nekūrybingi žmonės, kurie krizės akivaizdoje tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo, bandys atsigriebti, bandys surasti už ką nors kaltus ir užsiundyti ant jų biurokratinę mašiną".

"Jie bandys surasti ką nors apkaltinti ir nukreipia į juos biurokratinę mašiną. Ir jie jau bando. Jie pradės aiškinti, kad krizė baigėsi, ir grįšime prie senų, biurokratinių darbo būdų", — piktinosi meras.

Trečiąja pamoka Šimašius įvardijo elektronizavimą. Anot jo, perėjimas prie interneto pandemijos metu pasirodė esąs geras sprendimas ir visavertė komunikacijos forma.

"Bent jau Vilniuje viską, ką iki šiol kartais net draudė nacionalinė valdžia, pavyko perkelti į elektroninę erdvę. Jei kur nors, tolimojoje Anglijoje gimus vaikui jis taip ir lieka neužregistruotas "nes karantinas", tai pas mus visos be išimties paslaugos toliau buvo teikiamos elektroniniu būdu", — aiškino meras.

Šimašius pažymėjo, kad daugelis protingų žmonių turi galimybę permąstyti savo stilių ir darbo būdą bei padaryti jį efektyvesnį.

"Vilnius bus geras pavyzdys, kai viskas suskaitmeninta. Viską galima išspręsti nuotoliniu būdu. Tai vėlgi padarys gyvenimą paprastesnį ir lengvesnį", — pridūrė meras.

Ketvirtoji pamoka, pasak Šimašiaus, yra tiesioginės žmogaus aplinkos svarbos suvokimas. Anot jo, labiau nei bet kada anksčiau svarbus tapo jaukumas — darbe ir aplink namus.

"Tai vystytojus ir pirkėjus paskatins rinktis patogesnius namus, labiau kreipiant dėmesį į artimiausią aplinką, o miestui leis sklandžiau orientuotis į tai, ką ir darėme pastaruoju metu — sukurti jaukumo, žalumo, patogumo atmosferą visame mieste, o ne nušlifuojant ir išpuošiant tik patį centrą", — sakė meras.

Meras pabrėžė, kad nuotolinis darbas iš namų patogesnis tada, kai viduje yra pakankamai erdvu ir patogu, kai vaizdas pro langus įkvepia, kai gali išeiti į lauką atsikvėpti ir pasidairyti į žalumą, ir — ne mažiau svarbu — kai gali patenkinti savo socialinius poreikius smagiai prasieinant iki keliolikos minučių, o ne atvažiuojant keliolika kilometrų iki ten, kur vyksta socialinis gyvenimas.

Šimašius išskyrė keturis dalykus, kaip turėtų atrodyti miestas, kurie buvo paskirti karantino metu. Pirma, būstas turėtų būti erdvus ir patogus. Antra — sukurti daugiau žaliųjų erdvių mieste. Trečia — miestas turėtų būti toks, kad visos reikalingos įstaigos (pramogoms ir poilsiui) būtų pasiekiamos pėsčiomis. Ketvirta — mažiau kelionių į darbą, kadangi daugelis darbuotojų gali dirbti iš namų.

© Sputnik / Александр Кряжев

"Twitter" leis darbuotojams visada dirbti nuotoliniu būdu

Šimašius pažymėjo, kad Vilnius turėtų eiti tuo keliu, kuris padės padaryti miestą geresnį, nes pandemija parodė, kad svarbu visada sakyti tiesą, būti kūrybingam atliekant bet kokias užduotis, skaitmenizuoti ir optimizuoti paslaugas, taip pat poreikį sukurti piliečių aplinką, atsižvelgiant į jų socialinę sveikatą ir saugumą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos paskelbtas karantinas. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, kad karantino režimas bus panaikintas nuo birželio 17 dienos. Anot jo, jį pakeisti gali kitas teisinis režimas, pavyzdžiui, ekstremalioji padėtis valstybės lygmeniu.

Šiuo metu respublikoje nustatyta daugiau nei 1685 koronaviruso atvejai, mirė daugiau kaip 70 pacientų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 378 tūkstančiai žmonių mirė.

© Sputnik

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Medžiotojui, šių metų sausį Pakruojo rajone nušovusiam stirną, surašytas protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir apskaičiuota žala gyvūnijai, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.  

Šių metų sausio 31 dieną "Facebook'e" pasirodžius vaizdo įrašui apie stirniuką, Pakruojo aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžioto stirnos jauniklio "Sukmedžio" medžioklės plotų vienete, Vainiūnų gyvenvietės prieigoje.

Tą pačią dieną buvo surinkti pirminiai duomenys ir apklaustas medžiotojas. Asmuo tikino, kad gyvūnas akivaizdžiai sirgo, buvo išsekęs ir agresyvus, todėl jis stirnos jauniklį ir sumedžiojo. Taip pat medžiotojas teigė, kad pirminė informacija gauta iš Pranešimų priėmimo tarnybos, todėl jis atvykęs ir nutraukęs gyvūno kančias. Visgi nustatyta, kad konkretus nurodymas sumedžioti gyvūną duotas nebuvo. Situaciją ir aplinkybes turėjo įvertinti medžiotojas.

Фотобанк

Nuo sausio 1 aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad stirnos pateles ir jauniklius medžioti leidžiama nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad stirnos jauniklis nebuvo išsekęs, sužeistas ar akivaizdžiai sergantis, kaip teigė medžiotojas. Kad įsitikintų, ar tikrai sumedžiotas stirnos jauniklis nesirgo, Pakruojo aplinkosaugininkai perdavė jo vidaus organus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui.

Minėta institucija, atlikusi patologinius tyrimus, pateikė išvadą, kad stirnos jauniklis ligoms būdingų požymių neturėjo. 

Be to, asmuo, sumedžiojęs stirniuką, turėjo vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą. Medžiotojas nebuvo gavęs pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną ir nesilaikė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Taip pat aplinkosaugininkai išsiaiškino, kad šauta buvo iš arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir taip medžiotojas pažeidė dar vieną Medžioklės įstatymo punktą.

Medžiotojui surašytas protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, bauda gali siekti iki 1 800 eurų, žala gyvūnijai viršija 1 050 eurų. Visas aplinkybes įvertins ir nutartį priims Šiaulių apylinkės Pakruojo teismo rūmai.