Pusryčiai, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio

(atnaujinta 13:40 2020.06.05)
Per karantino laikotarpį šalies gyventojai valgė daugiau raudonos mėsos, dešrelių, konditerijos gaminių ir saldumynų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Nors daugiau maisto buvo ruošiama namuose, kur kas rečiau vartotas greitasis maistas, tačiau buvo valgoma dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Tokie pirminiai rezultatai tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Tarptautiniame COVIDiet tyrime, kurį koordinuoja Granados universitetas, siekiama išsiaiškinti, kaip per karantiną kito įvairių šalių gyventojų mitybos įpročiai. Tyrime dalyvauja 15 valstybių. 

Lietuvoje apklausti 20-65 metų 2447 suaugę gyventojai iš visų apskričių. Aktyviausi buvo Kauno ir Vilniaus gyventojai.

"Susiklosčiusi ekstremali situacija daro įtaką visiems gyventojams, visose šalyse, o karantino metu vyko ir sveikatai palankių, ir nepalankių gyvensenos pokyčių", — pastebėjo Lietuvoje tyrimą koordinuojanti LSMU Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.

Pirminiai tarptautinio tyrimo duomenys rodo, kad per karantiną dauguma Lietuvos gyventojų buvo priversti keisti savo mitybos ir kitus gyvensenos  įpročius. Praleisdami daugiau laiko namuose,  jie galėjo patys ruošti maistą, valgyti sąmoningai — tačiau taip pat didėjo maisto pasiekiamumas, pagunda dažniau patikrinti šaldytuvą.

Tyrimo duomenimis, per karantiną kas trečias šalies gyventojas priaugo svorio.

Keitėsi valgiaraštis ir fizinis aktyvumas

Keitėsi ir įprasti apsipirkimo įpročiai — rečiau eita į parduotuves. Karantino pradžioje: tarp trūkstamų produktų dažniausiai minėtos kruopos, makaronai. Vėliau buvo pabrėžiamas nepakankamas pasirinkimas šviežių produktų — daržovių, vaisių įvairovės, šviežios kokybiškos mėsos, žuvies, mėgstamos duonos, pieno produktų.

Nors didžioji dalis apklaustųjų turėjo daugiau laiko racionaliai susiplanuoti valgiaraštį, tačiau daugelį jų lydėjęs fizinis pasyvumas, buvimas vienoje vietoje ir padidėjęs streso lygis taip pat galėjo turėti įtakos suvalgomo maisto kokybei ir kiekiui. 

"Įdomu tai, jog kas antras gyventojas nurodė, jog karantino metu valgė daugiau nei įprastai, taip pat didėjo užkandžiavimo dažnis – tačiau net 40 proc. gyventojų sumažino greitojo maisto vartojimą", — rodo tyrimas.

Ką pasirinko lietuviai

Apklausa parodė, kad pandemijos metu kas penktas Lietuvos gyventojas valgė daugiau nei įprastai daržovių ir vaisių, o apie 15 proc. gyventojų žalumynų vartojimą sumažino. Kas dešimtas apklaustasis vartojo daugiau ankštinių daržovių. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiau nei įprastai per karantiną vartota žuvies ir jūros gėrybių. Kas trečias gyventojas keitė raudonos mėsos, dešrelių ir kitų mėsos gaminių vartojimo įpročius: vyrai dažniau nei moterys šių produktų valgė daugiau.

Daugiau kepto maisto valgė kas trečias vyras ir kas penkta moteris. Penktadaliu daugiau valgyta pirktinių konditerijos gaminių, o namuose gamintų saldumynų vartojimas išaugo net labiau nei pirktinių, ir jų daugiau valgė moterys. Daugiau nei pusės gyventojų fizinė veikla sumenko, kas penktas vyras gėrė daugiau alkoholinių gėrimų.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
karantinas, Lietuva
Dar šia tema
Dietologas pasakojo, kaip nepriaugti svorio karantino metu
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kur Kaune švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai 2020

(atnaujinta 09:27 2020.07.06)
Kauniečius ir miesto svečius liepos 6-ąją miestas kviečia švęsti Lietuvos valstybingumo kūrėjo Mindaugo karūnavimo dieną ir kartu giedoti "Tautišką giesmę"

VILNIUS, liepos 6 – Sputnik. Valstybės dienai paminėti kauniečių ir miesto svečių laukia turininga renginių programa. Ryškiausi jos akcentai – "Tautiškos giesmės" giedojimas, "Operetė Kauno pilyje", nemokamas muziejų lankymas, koncertai, rekordinio dydžio trispalvė ir fejerverkai, skelbia Kauno savivaldybė.

Pagerbs nusipelniusius miestui

Liepos 6-osios vidurdienį Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje kauniečių lauks Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Čia pat, grojant Karinių oro pajėgų orkestrui, bus dedamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo. Iškart po to, miesto erdves užpildys atlikėjo Juliaus Vilnonio kariliono varpų muzikos koncertas.

Kino teatras "Romuva" filmų mėgėjus kviečia į laikinąją salę (Kęstučio g. 62, vidinis kiemelis), kur lauks naujasis Karolio Kaupinio filmas "Nova Lituania", vos prieš savaitę pristatytas išankstinėje premjeroje. 

Pakilią nuotaiką kurs tarptautinis festivalis "Operetė Kauno pilyje", skirtas profesionalios lietuvių operos 100-mečiui. Pirmadienio vakarą nuo 20 val. Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai žiūrovams dovanos koncertą "Operos fejerija" Kauno pilies prieigose

Valstybės dienos renginius vainikuos iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurioje bus Santakos garbės ženklais bus įvertinti pasižymėję miesto herojai, taip pat suteiktos Garbės piliečio regalijos legendiniam krepšininkui Modestui Paulauskui. Šventinį renginį vainikuos fejerverkai.

Nemokamas muziejų lankymas

Kauno miesto muziejus atvers duris ir skatins turiningai praleisti dieną nemokamai aplankant ekspozicijas bei parodas. Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka skirtinguose filialuose visą liepos mėnesį demonstruos progines knygų, leidinių, taip pat menininkės Eglės Jesulaitytės tekstilės darbų parodas.

Kauniečiai ir miesto svečiai į šventinius renginius kviečiami keliauti viešuoju transportu. Kaip ir kasmet, Liepos 6-ąją kelionės miesto autobusais ir troleibusais bus nemokamos.

"Tautiškos giesmės" diena

Drauge su viso pasaulio Lietuviais kauniečiai "Tautišką giesmę" giedos 21 val. Kauno bendruomenės kviečia žmones burtis įvairiose miesto erdvėse – Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno) papėdėje, prie Kauno pilies.

"Tautiška giesmė aplink pasaulį" idėjos autoriai, atsižvelgdami į šių dienų situaciją, ragina patirti bendrystės jausmą giedant gryname ore, saugiais atstumais tarp žmonių, o tam rinktis siūloma simbolines erdves – prie miesto upių ar ant skirtingus jų krantus jungiančių tiltų.

Himnas skambės ir iš atgimusios Vienybės aikštės, kur SBA grupė kauniečiams dovanos išskirtinį renginį – ant 13 aukštų BLC verslo centro bus išskleista 3 krepšinio aikštelių – 1306 kv. metrų – dydžio vėliava. Rekordinės trispalvės plotis siekia 27 metrus, o ilgis – daugiau kaip 48 metrai. Vėliava sveria per 100 kilogramų.

Į renginius kauniečiai raginami atsinešti trispalves bei primygtinai laikytis saugių atstumų.

Tegai:
Valstybės diena, Mindaugo karūnavimo diena, Kaunas
Dar šia tema
Liepos 6-oji — Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena
Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020
Mindaugo karūnavimo diena
Civilinis sraigtasparnis, archyvinė nuotrauka

Po kelių metų pertraukos Nidoje atidaromas aerodromas

(atnaujinta 09:05 2020.07.06)
Nidos aerodromu galės naudotis skrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu ir lengvuoju lėktuvu 

VILNIUS, liepos 6 - Sputnik. Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai, praneša Neringos savivaldybė.

Nidos aerodromo veiklos pradžią pažymės Valstybės dieną, liepos 6-ąją, vyksianti Aviacijos šventė. Šventės metu bus galima išvysti Jurgio Kairio bei kitų aviacijos sporto meistrų pasirodymus. Šventė vyks Nidos aerodromo teritorijoje, pradžia 15 val.

"Džiaugiuosi, kad buvo rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima pasiekti oro keliu. Ypatingai džiugu, kad pagaliau bus patenkintos ir užsienio keliautojų užklausos į kurortą atvykti lėktuvėliais. Neabejoju, kad tarp keliautojų oro keliu būsime patys patraukliausi ne tik šalyje, bet ir Europoje", - pažymi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Aerodromu galės naudotis skrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu, lengvuoju lėktuvu (ULO). Už aerodromo priežiūrą bus atsakina VšĮ "Nidos oro parkas".

Po keliolikos metų pertraukos mažieji orlaiviai Neringoje leidosi prieš tris metus 2016-aisiais. Po metų įsigaliojo Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, apribojantis civilinių orlaivių skrydžius Lietuvos pasienio zonoje. Šis apribojimas pradėtas taikyti ir Nidos lauko nusileidimo aikštelei. Atsižvelgiant į tai, kad nauja tvarka skrydžių neriboja aerodromų oro eismo zonose, net ir LR pasienio zonoje, pradėti žingsniai siekiant pakeisti Nidos aikštelės statusą.

Tam, kad Nidoje vėl galėtų leistis mažieji orlaiviai, buvo atlikti miškotvarkos projekte numatyti darbai. Atliktas žymėjimas ir įrangos montavimas, įrengtas radijo ryšys. Parengta atitinkama dokumentacija. Atlikus šiuos darbus buvo kreiptasi į Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamentą dėl leidimo aerodromui eksploatuoti gavimo.

Komisijai atliktus specialiųjų reikalavimų įvertinimą, Neringos savivaldybės administracijai buvo suteiktas Aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, kuris pažymi, kad infrastruktūra Nidoje atitinka aerodromams nustatytus reikalavimus ir gali būti naudojama civilinių orlaivių skrydžiams.

Tegai:
Nida
Dar šia tema
Nidos švyturys taps pirmuoju, kurio durys bus atvertos lankytojams
Į Neringos paplūdimius grįžo nemokamos jogos mankštos
Paskelbta, ar švarus Baltijos jūros vanduo Kuršių nerijos paplūdimiuose
Nidoje ir Šilutėje pasiektas naujas šilumos rekordas
Vakcina nuo koronaviruso

PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso

(atnaujinta 09:25 2020.07.06)
Tuo pačiu vyriausioji organizacijos tyrėja taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susidomėjo Rusijos vakcina nuo COVID-19, pasakojo RIA Novosti vyriausioji tyrėja Sumija Svaminatan.

"Mes žinome, kad vykdomi [vaisto nuo koronaviruso — Sputink] Avifaviro tyrimai. Vyksta du ar trys vaistų testai, todėl laukiame rezultatų. Bet, be to, mes esame susidomėję ir Rusijos vakcina", — sakė ji.

Ji priminė, kad PSO turi Solidarumo testų programą, kuria siekiama keistis duomenimis apie vaistus ir vakcinas nuo koronavirusinės infekcijos. Ji taip pat išreiškė viltį, kad Rusijos mokslininkai sutiks bendradarbiauti.

Dabar Rusija nedalyvauja "Solidarumo bandymuose". Agentūros duomenimis, prie programos taip pat neprisijungė JAV, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija.

Anksčiau "Vektor" centro generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas RIA Novosti sakė, kad centre sėkmingai sukurti trys koronavirusinės infekcijos vakcinos prototipai buvo sėkmingai išbandyti. Be to, šiuo metu bandoma SIC sukurta vakcina, pavadinta "Gamalei" ir Gynybos ministerijos vardu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 528 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Skėtis nuo koronaviruso. Rusiškasis vaistas apsaugos nuo rudens bangos
Austrijoje nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Rusijos