Pučkorių atodanga

Vilniuje lankytojus kviečia naujas pažintinis maršrutas

(atnaujinta 11:40 2020.06.07)
Alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma "Neakivaizdinis Vilnius" pristato maršrutą, pritaikytą keliauti su mažaisiais vežimėliuose

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Pažintinis maršrutas "Gamtos taku su mažyliu" driekiasi Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Belmonto apylinkėse, o trunka maždaug tiek, kiek ir pietų miegas – apie valandą, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.

Kol mažyliai miegos gryname ore, tėvai keliaus lengvai pravažiuojamais takeliais ir galės pasigrožėti gamtos perliukais – kalvomis, sraunia Vilnia, įspūdinga atodanga – bei apžiūrėti istorines vietas: piliakalnius, dvarus ir malūnus, patrankų liejyklą.

"Nuolat sulaukiame klausimų apie „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutus, tinkamus tėvams su vaikiškais vežimėliais, tad nusprendėme pasiūlyti maršrutą, sukurtą specialiai jiems. Prasidėjusi vasara ir Tėvo diena – puiki proga jam pristatyti, tad kviečiame keliauti su šeima ir prisiminti, kad įspūdingų gamtos kampelių galima rasti nė neišvažiavus iš miesto," – apie naująjį maršrutą pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės, Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vadovė Sonata Griškienė.

Be to, miesto studijų platformoje www.neakivaizdinisvilnius.lt galima rasti ir daugiau maršrutų, tinkamų šeimoms su vaikais vežimėliuose. Tai – Viršuliškės, Žirmūnai, Šnipiškės, Žvėrynas, Pilaitė (išskyrus vieną objektą, informacija maršruto aprašyme). Įvertinus savo galimybes keliauti siauresniais senamiesčio šaligatviais ir akmenuotu grindiniu, tėvams su vežimėliais taip pat siūlomi maršrutai "Atvirų kiemelių istorijos", "100 Lietuvos valstybingumo metų" ir "Vilniaus pokeris".

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Lietuvos nacionaliniame parke vietoje "juodųjų archeologų" aptikta Lapė Snapė
Atgimsta Trakų Vokės dvaro sodyba: gražėja rūmai, antram gyvenimui prikeliamas parkas
Lietuvos ir Latvijos siena, archyvinė nuotrauka

Lietuva neplanuoja atnaujinti ES vidinių sausumos sienų kontrolės

(atnaujinta 12:11 2020.07.14)
Apribojimai dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesti kovo viduryje, tačiau pavojinga pandemijos fazė atslūgo

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuva kol kas nesiruošia atnaujinti sausumos sienų kontrolės, praneša TASS su nuoroda į antradieninį Ritos Tamašunienės interviu vietos žiniasklaidai. 

Pasak VRM vadovės, "šiuo metu nėra tokia sudėtinga situacija, kad žmones laikytume įtampoje ir jie negalėtų keliauti į artimesnę valstybę, kur epidemiologinė situacija yra gera".

Birželio mėnesį Lietuva panaikino vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija patikrą, kurią Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vykdė nuo karantino paskelbimo pradžios.  Tuo tarpu liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę iki rugpjūčio 15 dienos vykdant į Lietuvą atvykstančių asmenų patikrinimus prie ES vidaus sienos tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
kontrolė, ES, Lietuva
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai
COVID-19

Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis

(atnaujinta 12:07 2020.07.14)
Kita vertus, vakar Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas teigė, kad antroji COVID-19 banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvoje per parą buvo nustatytas vienas koronavirusinės infekcijos atvejis, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875, iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė.

Taip pat pranešama, kad per parą buvo atlikta 3730 koronaviruso tyrimų. Per visą laiką buvo atlikti 465 396 tyrimai.

Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, nors kol kas padėtis stabili.

Ministras pabrėžė, kad COVID-19 pasiskirstymo laipsnis priklausys nuo to, kaip atsakingai piliečiai elgsis jausdami infekcijos simptomus. Jis priminė, kad būtina izoliuotis ir prireikus kreiptis į gydytojus.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kalbėjo apie galimą grįžimą į privalomą kaukių režimą.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 568 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?

(atnaujinta 06:48 2020.07.14)
Lietuvos prezidentas surengė spaudos konferenciją savo prezidentavimo metų proga. Buvo keli svarbūs momentai

Vienas dalykas, kai Lietuvos prezidento valdymo metus vertina ekspertai savo nuožiūra, kitas — kai jis pats juos komentuoja. Nausėda šiuo atveju surengė specialią spaudos konferenciją ir davė interviu valstybinei televizijai. Pasakė keletą svarbių dalykų.

Kokia ji  — "gerovės valstybė"?

Pirmiausia, valstybės vadovas dar kartą akcentavo savo siekį realizuoti "gerovės valstybės" koncepciją. Tiesa, susidaro įspūdis, kad šitie žodžiai skambės iki Nausėdos kadencijos pabaigos, bet galiausiai niekas (išskyrus, galbūt, jį patį) nesupras, buvo šioje srityje padaryta kas nors konkretaus ar ne.

Pažymėtina, kad ir pats prezidentas pareiškė: "Žinoma, kol kas reikia gerokai užpildyti turiniu tą pačią sąvoką, ir mes stengiamės tą daryti". Bet kartu jis apibrėžė ją labai plačiai.

"Mūsų naujausi sprendimai dėl vienkartinių išmokų, dėl NPD, dėl gyventojų pajamų mokesčio, dėl pensijų didinimo iš tikrųjų yra nukreipti gerovės valstybės link. Tačiau būtų didelė klaida manyti, kad gerovės valstybės principas yra vien tiktai socialinės atskirties sprendimas arba turtingųjų ir nepasiturinčiųjų skirtumų sumažinimas. Tai ir regionų atskirties klausimas, ir mūsų švietimo pažangumas, kuriuo, deja, kol kas nelabai galime pasigirti. Tai ir funkcionuojanti sveikatos apsauga, gyventojų įtrauktis į savo šalies valdymą", — pabrėžė Nausėda.

Tai apie viską ir apie nieką, už viską, kas gerai. O norėtųsi konkretesnių formuluočių ir veiksmų. Tam tikri yra, bet norisi, kad jų būtų dar daugiau, kitaip bet ką galima įvertinti kaip žingsnį "gerovės valstybės" link.

Pavyzdžiui, jeigu pavyktų pasiekti, kad pensijos būtų ne mažesnės nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (dabar apie 900 eurų "į rankas"), apie ką kalbėjo prezidentas, galima būtų pasakyti, kad kažkas svarbaus tikrai padaryta (šiandien pensijos Lietuvoje sudaro apie 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu ES vidurkis — 61 proc.).

Apskritai, pažymėtina, kad Nausėda tvirtai "įsikabino" į "gerovės valstybės" tikslą ir stengiasi jį realizuoti. Ne viskas pavyksta, bet ir prezidentas tik kelio pradžioje. Tad duokime jam laiko. Ypač norisi, kad būtų daugiau pasiekta korupcijos užkardymo srityje, kas, anot, prezidento, yra jo prioritetas.

Kartu reikia pripažinti, kad daug kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, su kuriais Nausėdos santykiai buvo permainingi. Kaip bus toliau?

Principingas konstruktyvumas?

Prezidento teigimu, per metus jam daug kas atsiskleidė ir jis padarė daug išvadų apie Lietuvos vidaus politiką, geriau išmoko skirti deklaracijas ir pažadus nuo darbų. "Oda pastorėjo", — prasmingai pajuokavo valstybės vadovas.

Ryškiausiu jo konfliktu su Seimu ir Vyriausybės vadovu tapo situacija su susisiekimo ministru. Nausėdos teigimu, politinė moralė negali būti aukojama koalicijos tvirtumo vardan, ką, pasak jo, padarė premjeras. Tačiau jis tikisi, kad ateityje ministras pirmininkas (dabartinis ar naujas) taps jam labiau parama nei atsvara.

Kaip tai pasiekti? Nausėda pabrėžė, kad jis yra konstruktyvus, dialogo ir kompromiso siekiantis politikas. Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie savo veiksmus po Seimo rinkimų, formuojant Vyriausybę, pažymėjo: "Būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje".

Viena vertus, prezidentą galima suprasti — jis nenori, kad dar kartą atsitiktų kažkas panašaus į tai, kas įvyko susisiekimo ministro atveju. Kartu jis jau parodė, kad gali surasti bendrą kalbą su Seimo dauguma bei Vyriausybe. Bet kaip jis ketina derinti konstruktyvumą su didesniu principingumu, neaišku, tuo labiau, kad gali tekti vėl turėti reikalų su Ramūnu Karbauskiu, kuriam dažnai tik jo nuomonė ir yra teisinga.

Lietuvos, atrodo, laukia sudėtingas ministrų kabineto formavimo procesas, kuriame niekas nenorės nusileisti.

Kam sudėtingai, jeigu galima paprastai?

Užsienio politika yra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, bet akivaizdu, kad vidaus politika jam yra svarbesnė.

Tarptautinėje arenoje jis jau sudėliojo prioritetus — JAV, NATO (įskaitant 2,5 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms), Lenkija. O iš Briuselio Nausėda nori gauti kiek įmanoma daugiau pinigų, formuojant naują ilgalaikį Europos Sąjungos biudžetą ir skirstant jos paramą kovai su koronaviruso pasekmėmis.

Tai taps svarbiu jo veiklos įvertinimo kriterijumi, ir jeigu daug gauti nepavyks, Lietuva galės kaltinti tik save, nes "mylėti" JAV ir Lenkiją, bet reikalauti pinigų iš Vokietijos ir Prancūzijos yra sudėtinga.

Kartu Nausėda tikisi Europos Komisijos pagalbos, bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės produkcijos įsigijimo. Faktas tas, kad Lietuva šiuo atveju pati įstūmė save į kvailą padėtį ir dar sugebėjo sugadinti santykius su Ryga ir Talinu. Dabar bando įpainioti į tai Briuselį, kad po to būtų lengviau pasiteisinti.

Taip pat greitai gali baigtis atnaujintas Vilniaus dialogas su Minsku. Kaip pareiškė Nausėda: "Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais, tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės, nei kitokios teisės". Neilgai muzika grojo.

Apskritai, susidaro įspūdis, kad užsienio politika nėra Nausėdos stiprioji pusė ir labai įdomus jam dalykas. Todėl šioje srityje prezidentas bando eiti paprasčiausiu keliu, kuris dažnai nėra efektyvus, ir aktyviau elgiasi tik ten, kur jaučia galimybę ką nors padaryti. Todėl jis, pavyzdžiui, nevargina savęs klausimu dėl blogų transatlantinių santykių perspektyvų ir kaip ekonomistas skiria didesnį dėmesį ES biudžeto formavimui. Bet problema ta, kad tie dalykai yra susiję, ir ekonomika Briuselyje neatskiriama nuo politikos.

Belieka tikėtis, kad gyvenimas privers Lietuvos prezidentą tapti įvairiapusiškesniu ir lankstesniu tarptautinėje arenoje.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad per pirmuosius metus Nausėda kaip politinis naujokas nežlugo. Buvo nesėkmių ir klaidų, bet jis stengiasi mokytis. Bus įdomu stebėti, ką jis darys toliau (ypač šalies viduje) ir kaip susigyvens su "švytuoklės principu". 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kadencija, prezidentas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu
Lietuvos prezidentas paskyrė ES vadovybei lemiamą vaidmenį BelAE klausimu
Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis iš Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu