Sukčiavimas

FNTT: Lietuvoje sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas

(atnaujinta 13:13 2020.06.10)
Specialistai pažymi, kad sukčiai keičia taktiką: sumažina sukčiavimo būdu gaunamų pinigų sumas, darosi vis išradingesni

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Pernai Lietuvoje toliau augo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius, teigiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus ataskaitoje.

Ataskaitoje pažymima, jog jeigu prieš 5 metus tokių pranešimų kasmet būdavo kiek daugiau nei pusė tūkstančio, tai šiuo metu šis skaičius išaugo kone tris kartus.

Pernai Pinigų plovimo prevencijos valdyba gavo iš viso 1501 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, arba beveik 10 procentų daugiau negu 2018 metais. Pranešimus teikė įvairios finansų įstaigos, valstybės institucijos, kiti įpareigotieji subjektai, užsienio finansinės žvalgybos padaliniai. Beveik pusę gautų pranešimų pateikė bankų sektorius — bankai privalo laikytis terorizmo ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir pranešti institucijoms apie menkiausius įtarimus.

Gaudamas pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas, Pinigų plovimo prevencijos skyrius pernai išskyrė šias pagrindines tendencijas: socialinės inžinerijos sukčiavimą, sukčiavimą panaudojant elektroninę valiutą, įtartinas grynųjų pinigų operacijas, panaudojant fiktyvias įmones, įtartinas grynųjų pinigų perlaidas, panaudojant vadinamuosius greituosius mokėjimus.

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiai, užsiimantys socialinės inžinerijos sukčiavimu, darosi vis išradingesni: pavyzdžiui, jeigu anksčiau būdavo gaunami pranešimai apie šį sukčiavimo būdą panaudojant psichologinį manipuliavimą ir įtaigą (dažniausiai telefoninių pokalbių metu), tai pastaruoju metu gaunama informacija apie neteisėtą įsilaužimą į įmonių elektroninius susirašinėjimus, apsimetant partneriu ir prašant nukreipti piniginius atsiskaitymus į kitas kredito įstaigas ir jose atidarytas sąskaitas.

Pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo sukčiavimo būdu gaunamų pinigų sumos, kurios anksčiau siekdavo šimtus tūkstančių eurų, o dabar — tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų, tačiau išaugo tokių apgaulingų pavedimų skaičius.

Anot ataskaitos, padaugėjo pranešimų apie įtartinas grynųjų pinigų perlaidas, kuriuose pagrindiniai subjektai yra užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuos pranešimus daugiausia siuntė elektroninių pinigų įstaigos, kurių sąskaitose vyko piniginės operacijos tarp užsienio piliečių. Be to, nemaža dalis pranešimų buvo susijusi su sukčiavimais per įvairias internetines platformas (pavyzdžiui, eBay, On-Line trading platform ir pan.).

Be to, pernai padaugėjo atvejų, kai siekiama apgaule išvilioti Lietuvos bei užsienio fizinių asmenų lėšas, siūlant įsigyti neva egzistuojančią virtualiąją valiutą. Pasinaudojant tam tikslui specialiai internetiniuose puslapiuose sukurta ir skelbiama reklama, siūloma "pelningai investuoti" savo lėšas į investicines paslaugas teikiančias finansų įstaigas, virtualiųjų valiutų keityklas, kurios tokius mokėjimo pavedimus gauna ir į Lietuvoje atidarytas sąskaitas.

Fiziniam asmeniui susisiekus pagal skelbimą, siūloma atidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos neva investuojamos į virtualiąsias valiutas. Realiai jokios investicijos nevyksta, o pinigai tiesiog apgaule užvaldomi. Asmenys, supratę praradę asmenines lėšas, kreipiasi į finansų įstaigas su prašymais grąžinti lėšas dėl sukčiavimo.

Beje, Latvijos fizinių ir juridinių asmenų atidaromas banko sąskaitas nelegaliai veiklai Lietuvoje vykdyti pastaruoju metu pakeitė daugiausiai Ukrainos piliečiai, kurie atidaro savo asmenines sąskaitas ar įgyja Lietuvoje registruotas bendroves. Vėliau į bankų sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios investuojamos į nekilnojamąjį turtą arba naudojamos kaip tranzitinės lėšos, pervedant jas į kitas šalis (ES).

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Lietuva, sukčiavimas
Dar šia tema
Lietuvos bankas įspėja gyventojus apie dar vieną sukčiavimo schemą
Sena schema: jurbarkietė "laimėjo" pinigus ir telefoną iš sukčių
Lietuvoje sukčiai ėmė kelti paniką dėl koronaviruso
Sukčiai pelnosi iš COVID-19: neteisėtai parduoda apsaugos priemones ir testus
Koronavirusas ir sukčiavimas: kur lietuvius nuves noras pasipelnyti iš šios krizės
Lietuvoje tiriama šimtų tūkstančių eurų sumai sukčiavimo su degalais byla
COVID-19

Antrą parą eilės Lietuvoje patvirtinti keturi COVID-19 atvejai

(atnaujinta 11:31 2020.07.11)
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergančių žmonių skaičius šiuo metu siekia 202

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, skelbiama Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1865, nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, per visą epidemijos laiką pasveiko 1579 žmonės.

Per dieną buvo atliktas 3571 koronaviruso tyrimas, per visą laiką šalyje atlikti 459404 tyrimai.

Šią savaitę, trečiadienį, staiga padaugėjus naujų atvejų, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė apie būtinybę būti atsargiems antrosios bangos kontekste, ypač keliaujantiems į užsienį. Premjero prašymu kitos savaitės Vyriausybės posėdžiui bus parengtas projektas dėl būtinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame transporte, prekybos vietose ir uždaruose renginiuose.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paaiškėjo, iš kurių šalių įregistruota daugiausia įvežtinių koronaviruso atvejų Lietuvoje
Atnaujintas sąrašas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti
Rūdiškėse dėl COVID-19 protrūkio laikinai stabdoma vaikų darželio veikla
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą