Dokumentai

Žuvininkystės tarnyboje atskleisti fiktyvaus asmenų įdarbinimo atvejai

(atnaujinta 08:50 2020.06.11)
Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas ir skyrė išmokas prie atlyginimo, kurias paskui iš jų atsiimdavo

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Teismui perduota nagrinėti byla dėl fiktyvaus žmonių įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šioje byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu klastotais dokumentais bendrininkų grupėje pareikšti 6 asmenims, tarp jų — Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojui ir buvusiai direktorei.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometinei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms. Žuvininkystės tarnybai padaryta materialinė žala siekia 45 tūkst. eurų.

Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais jie veikė priešingai Žuvininkystės tarnybos interesams, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus bei pasisavino jiems patikėtą svetimą — Žuvininkystės tarnybai priklausantį — turtą. Taip jie sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelę turtinę ir neturtinę žalą patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Tegai:
sukčiavimas, valstybės tarnautojai, Žuvininkystės tarnyba, Lietuva
Skiepai nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Sveikatos apsaugos ministerija paragino pasiskiepyti nuo gripo COVID-19 fone

(atnaujinta 15:35 2020.07.16)
SAM vadovas Aurelijus Veryga pabrėžė, kad respublika įsigijo dvi dideles sezoninio gripo vakcinos partijas

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į galimą antrąją koronaviruso bangą, ragina kuo greičiau ir masiškai pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, praneša "TASS" su nuoroda į ministerijos vadovą Aurelijų Verygą.

"Šalyje gali pritrūkti vakcinos, nes gyventojai pagal Europos Komisijos rekomendacijas intensyviau skiepysis nuo gripo, kad nesutaptų COVID-19 ir gripo bangos. Tai bus rimtas ženklas visuomenei, kad vakcinai pasiekus Lietuvą ateiti skiepytis, nelaukiant žiemos mėnesių, kai įprastai būdavo skiepijamasi", — sakė jis.

Anot Verygos, Lietuva yra įsigijusi dvi dideles sezoninio gripo vakcinų partijas, kurios vežamos į šalį. Jis mano, kad vakcinos trūkumas gali atsirasti, jei visoje Europoje aktyviai skiepijama nuo gripo per antrąją COVID-19 bangą.

Ministras paragino pradėti skiepytis anksčiau.

Iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 579 tūkst. žmonių.

Tegai:
Aurelijus Veryga, koronavirusas, gripas, skiepai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Nufilmuotas antrojo vakcinos nuo COVID-19 komponento testavimas Rusijoje
Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė
COVID-19, archyvinė nuotrauka

trečiųjų šalių atvykusiems užsieniečiams bus privalomas COVID-19 tyrimas 

(atnaujinta 15:37 2020.07.16)
Be to, SAM vadovui buvo pavesta nustatyti kriterijų, kurį pasiekus vėl būtų galima grąžinti nurodymą privalomai dėvėti apsaugines kaukes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Ne Europos ekonominės erdvės ir ne EBPO valstybių piliečiai, atvykusieji į Lietuvą, privalės atlikti COVID-19 tyrimą ir, operacijų vadovo sprendimu, laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu stebimas įvežtinių COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, kadangi buvo sudarytos galimybės laisviau keliauti po užsienio valstybes. Be to, trečiadienį COVID-19 buvo nustatytas 18 iš Uzbekijos į Kauną atvykusių vairuotojų.

"Reaguojant į paskutinių dienų situaciją, kai COVID-19 nustatytas vairuotojams ir atsižvelgiant į aptarimą COVID-19 komitete, siūlome įrašyti, kad užsieniečiams, atvykstantiems ne iš EBPO valstybių, privaloma laikytis izoliacijos sąlygų", — ketvirtadienio posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, šis pakeitimas leistų, esant būtinybei, nustatyti privalomą 14 dienų izoliaciją iš užsienio atvykstantiems piliečiams. Šiam siūlymui Vyriausybė taip pat pritarė.

Vyriausybė taip pat pritarė Vidaus reikalų ministerijos nutarimui, kuriame siūloma įtvirtinti lankstų mechanizmą, leisiantį nustatyti apsaugos priemonių dėvėjimą, esant objektyvioms aplinkybėms. Siūloma apibrėžti sritis, kuriose apsaugos priemonių dėvėjimas aktualus, ir sveikatos apsaugos ministrui, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, suteikti reikiamus įgaliojimus priimti sprendimus dėl konkrečių reikalavimų apsaugos priemonių dėvėjimui. Šios sritys — tai prekybos vietos, masiniai renginiai ir viešasis transportas — t. y. tos vietos, kur yra palankiausios sąlygos virusui plisti.

"Artimiausiu metu sveikatos apsaugos ministras nustatys kriterijus, kuriuos pasiekus, bus reikalinga grįžti prie kaukių dėvėjimo atskirose vietose. Tai svarbu, siekiant kiek įmanoma labiau užkardyti viruso plitimą ir palaikyti gerą epidemiologinę situaciją šalyje", — teigė Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ministrų kabinetas spendė ir kaip nuo rugsėjo atrodys masiniai renginiai. Pritarta, kad nuo liepos 17 dienos renginiuose uždarose patalpose galės dalyvauti ne daugiau nei 400 žiūrovų, nuo rugpjūčio 1 dienos — iki 500, nuo rugpjūčio 16 dienos — iki 600 žmonių, o nuo rugsėjo 1 dalyvių skaičius nebebus ribojamas. Renginiuose lauke iki rugsėjo galės dalyvauti ne daugiau kaip 1 tūkst. žiūrovų.

Trečiadienio duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1902 užkrato atvejai. Šiuo metu sergančių žmonių skaičius siekia 209. Pasveiko 1593, o izoliacijoje esančių žmonių skaičius siekia 127. Nuo birželio 1 dienos šalyje fiksuojami įvežtiniai atvejai, tokių šiuo metu yra 52.

Tegai:
užsieniečiai, COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ne tik COVID-19: kas turėjo įtakos nedarbo augimui Lietuvoje
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Sulaikę COVID-19 užsikrėtusį afganistanietį aštuoni pasieniečiai turi saviizoliuotis
Tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 — oro uosto darbuotojas ir iš JK grįžęs asmuo