Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, archyvinė nuotrauka

TS-LKD kreipėsi į VTEK dėl Narkevičiaus sprendimo

(atnaujinta 11:33 2020.06.11)
Konservatorė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad Narkevičius turėjo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo skiriant lėšas Trakų rajono savivaldybės žvyrkeliams asfaltuoti, nes šioje savivaldybėje gyvena jis pats ir jo šeima

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl viešai paskelbtos informacijos, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius savo įsakymu skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų Trakų rajono savivaldybės žvyrkeliams asfaltuoti.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Bilotaitė prašo VTEK atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šiuo savo sprendimu ministras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto.

Parlamentarė įsitikinusi, kad Narkevičius turėjo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo skiriant lėšas Trakų rajono savivaldybės žvyrkeliams asfaltuoti, nes šioje savivaldybėje gyvena jis pats ir jo šeima. Be to, Trakų rajono savivaldybėje susisiekimo ministras buvo išrinktas į Seimą.

"Ministras priėmė įsakymą dėl lėšų žvyrkeliams savivaldybėse asfaltuoti skyrimo, iš kurio matyti, kad didžiausia suma — 2,8 mln. eurų — atitenka Trakų rajono savivaldybei. Kuo pagrįstas išskirtinis dosnumas savo kraštui? Narkevičiaus galimai teiktą pagalbą kai kurioms statybos įmonėms dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje dabar tiria teisėsaugos institucijos. Panašu, kad šiuo sprendimu ministras tęsia praktiką valstybės pinigus žarstyti kaip savus nepaisydamas įstatymų", — sako Bilotaitė.

Rašte VTEK Seimo narė atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės politikams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės politikai veikia laikydamiesi moralės ir tarnybinės etikos principų.

"Ministro veiksmai neturėtų kelti jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų priimant vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimus. Ministro statusas įpareigoja jį tarnybinėje veikloje laikytis įstatymais numatytų reikalavimų, kurių tikslas — užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto principo "valdžios įstaigos tarnauja žmonėms" įgyvendinimą", — teigiama kreipimesi.

Anksčiau Vilniaus regionui buvo skirta papildomai beveik 300 tūkstančių eurų kelių priežiūrai. Beveik visa suma buvo išleista Upės gatvės remontui Smiglių kaime, kur gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Skundas premjero atžvilgiu pasiekė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

Birželio pradžioje VTEK nutraukė tyrimą dėl galimo premjero viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo dėl Upės gatvės asfaltavimo.

VTEK konstatavo, kad nepakanka duomenų, jog premjeras Vyriausybei pernai spalį skiriant lėšas Vilniaus rajono savivaldybės keliams galėjo žinoti apie tai, jog pinigai bus skirti jo gatvei, ir taip galėjo pažeisti įstatymus, todėl tyrimą nusprendė nutraukti.

Dar šia tema
Karbauskis palygino bendravimą su Nausėda ir Grybauskaite
Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla
Aistros dėl Narkevičiaus: konservatoriai žada sušaukti Ekonomikos komiteto posėdį
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

(atnaujinta 11:52 2020.07.14)
Už organizuotą sukčiavimą išvengiant didelės vertės turtinės prievolės galima griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas ir atskleista grupuotė, kurios nariai įtariami sukčiavimu organizuotoje grupėje, juridinio asmens naudojimu neteisėtai veiklai slėpti ir didelio kiekio dokumentų klastojimu, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT duomenimis, padaryta žala valstybei siekia beveik 400 tūkst. eurų.

Pareigūnai išaiškino Vilniuje veikusią 8 asmenų grupuotę, kuri nuo 2012 iki 2017 metų, įtariama, prisidengė keturiomis sukčiavimui nuslėpti įkurtomis įmonėmis, klastojo sąskaitas faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu galimai mažino bei savinosi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Nustatyta, kad dalį išvengto, daugiau kaip 265 tūkst. eurų dydžio PVM, tarpusavyje dalinosi visi 8 grupuotės nariai. Vykdant netikrus sandorius buvo vengta ir pelno mokesčio mokėjimo, siekiančio per 134 tūkst. eurų. Suskaičiuota, kad sukčiaujant padaryta žala valstybės biudžetui — beveik 400 tūkst. eurų.  

Ikiteisminio tyrimo metu, šeši organizuotai grupuotei priklausantys nariai savo kaltę pripažino ir buvo nuteisti bei savo lėšomis atlygino visą padarytą žalą valstybei. Šiuo metu įtarimai pareikšti likusiems dviem aferų organizatoriams, jų laukia teismas.  

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės. Griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą — laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tegai:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Kratų pas mėsininkus metu rasta 784 kg šešėliniais pinigais įsigytos atvėsintos mėsos
Du treneriai pripažinti kaltais dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo
Grūdų prekeiviai įtariami nuslėpę daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių
Lietuvos ir Latvijos siena, archyvinė nuotrauka

Lietuva neplanuoja atnaujinti ES vidinių sausumos sienų kontrolės

(atnaujinta 12:29 2020.07.14)
Apribojimai dėl koronaviruso pandemijos buvo įvesti kovo viduryje, tačiau pavojinga pandemijos fazė atslūgo

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuva kol kas nesiruošia atnaujinti sausumos sienų kontrolės, praneša TASS su nuoroda į antradieninį Ritos Tamašunienės interviu vietos žiniasklaidai. 

Pasak VRM vadovės, "šiuo metu nėra tokia sudėtinga situacija, kad žmones laikytume įtampoje ir jie negalėtų keliauti į artimesnę valstybę, kur epidemiologinė situacija yra gera".

Birželio mėnesį Lietuva panaikino vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija patikrą, kurią Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) vykdė nuo karantino paskelbimo pradžios. Tuo tarpu liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę iki rugpjūčio 15 dienos vykdant į Lietuvą atvykstančių asmenų patikrinimus prie ES vidaus sienos tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
kontrolė, ES, Lietuva
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai