Dovydo žvaigždė, archyvinė nuotrauka

Kukliansky atsakė į Šimo laišką su atsiprašymais "nacistinį pasisveikinimą"

(atnaujinta 13:10 2020.06.11)
Litvakų bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad nori tikėti nuoširdžiu atsiprašymu, ir ragino parodyti tikrą lyderystę bei realius veiksmus

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky atsakė į valdančiosios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo Audrio Šimo atsiprašymą, rašoma Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) tinklalapyje.

Gegužės pabaigoje Šimui teko atsiprašyti dėl iškeltos rankos per balsavimą savo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje. Anot Šimui pareiškusių kritiką veikėjų, tas rankos pakėlimas priminė "nacių saliutavimą". Minėto NSGK posėdžio vaizdo įrašas paskelbtas YouTube.

LŽB gavus skundus Kukliansky kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir NSGK vadovą Dainių Gaižauską dėl incidento posėdyje.

Šimas atsiprašė ir patikino, kad pakėlęs ranką tiesiog balsavo ir "ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti".

Kukliansky parašė, kad nori tikėti, jog atsiprašymas yra nuoširdus. Tuo tarpu ją nustebino teiginiai, kad "situacija yra dirbtinai eskaluojama, o Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę bandoma įtraukti į "nekorektiškus, politikų garbę ir etiką pažeidžiančius politinius žaidimus".

"Galiu tvirtai pasakyti, kad LŽB yra nepriklausoma organizacija ir niekas ja nemanipuliuoja. Mes jau daug metų nuolat sekame informaciją apie galimas antisemitizmo apraiškas bei teikiame atitinkamą informaciją prieš antisemitizmą kovojančioms tarptautinėms institucijoms apie antisemitizmo apraiškas bei valstybės institucijų reakciją į jas. <...> Bendruomenės pareiga saugoti jų atminimą ir siekti, kad nacių ir Šoa laikai niekada nepasikartotų", — tvirtina Kukliansky.

Kukliansky paragino "neapsiriboti atsiprašymais raštu bei žodžiu, o parodyti tikrą lyderystę bei realią veiklą".

Lietuvoje imtasi istorijos perrašymo kurso — šalyje nacių bendrininkai, galimai prisidėję prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais, yra laikomi "nacionaliniais didvyriais". Per Antrąjį pasaulinį karą šalyje žuvo daugiau nei 200 tūkst. žydų.

Lietuva dažnai kritikuojama už nacių bendrininkų šlovinimą ir istorijos iškraipymą — ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje. Be to, dabartinė vadovybė nelinkusi reaguoti į antisemitizmo apraiškas: kelis kartus šalia Lietuvos žydų bendruomenės pastato, sinagogų ir kitų reikšmingų objektų pasirodė svastikos ar antisemitinių simbolių atvaizdai.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
nacizmas, Faina Kukliansky, Lietuvos žydai, žydai, Lietuvos žydų bendruomenė
Dar šia tema
Antrojo pasaulinio karo istoriją rašys nugalėtojai. Ir tai nebus Baltijos šalys
Lietuvos prezidentas išreiškė pagarbą Vilniaus Gaonui
Holivudo kunigaikštis. Kaip avantiūristas iš Vilniaus sukūrė verslą JAV
Nemuna, archyvinė nuotrauka

Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino

(atnaujinta 19:20 2020.07.04)
Lietuvos ir Baltarusijos valdžios aiškinasi birželio mėnesį Nemane įvykusios masinių upių faunos atstovų žūties priežastis

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakomentavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakymą po masinės žuvų žūties Nemane netoli Gardino.

Lietuvos ministerijos vadovas komentarą paskelbė savo Facebook puslapyje.

Pasak Mažeikos, kolegos iš Baltarusijos "greitai atsakė" į notą. Atsakyme patikinta, kad priežastys susijusios su oro sląygomis (karštis, liūtys, žaibai). Taip pat buvo pastebėta, kad padėtis dabar stabilizavosi, o pagal jų pateiktus duomenis deguonies kiekis yra net šiek tiek viršija normą.

Pasak Lietuvos ministerijos vadovo, karštas oras tikrai galėjo būti deguonies trūkumo priežastimi.  Tačiau liūtys ar žaibai — vargu.

"Kaip vargu, ar labai moksliškai pagrįstas būtų baltarusių naudotas metodas situacijai stabilizuoti — chlorkalkės. Yra šaltinių, kurie teigia, kad chorkalkių naudojimas galėtų padidinti deguonies kiekį, bet labiau įtikinantis mūsų ekspertų skeptiškas požiūris dėl šių medžiagų naudojimo: jos tinkamesnės kaip dezinfekcinė priemonė - nors kai kurie junginiai neklasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai ir aplinkoje greitai suyra (išgaruoja), tačiau  yra nemenkas dirgiklis odai ir gleivinėms", — pažymėjo Mažeika.

Birželio antroje pusėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Nemane, netoli Gardino, žuvo daugybė žuvų ir kitų upių faunos atstovų. Gardino regiono gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto specialistai teigė, kad situacija susidarė dėl oro sąlygų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedelsiant buvo paragintas dalyvauti tyrime dėl to, kas įvyko, o Seime pareikalavo kompensacijos iš Baltarusijos, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių.

Pirmieji Nemuno vandens mėginių rezultatai parodė, kad deguonies koncentracija vandenyje yra žemiau ribinių verčių, bet virš kritinių verčių, o tai svarbu žuvų išgyvenimui. Vandens temperatūra mėginių ėmimo metu buvo gana aukšta — apie 20–21 laipsnį.

Tuo pat metu Lietuva taip pat atliko vandens tyrimus Nemane Alytaus ir Druskininkų apylinkėse. Mėginiuose nebuvo sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintųjų bifenilų arba jų praktiškai nebuvo.

Ekotoksiškumo tyrimai taip pat parodė, kad Nemano vanduo Lietuvos teritorijoje yra nekenksmingas vandens organizmams.

Tegai:
žuvys, Nemunas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas iš masinio žuvų gaišimo vietos Nemune
Lietuvoje planuojama atnaujinti laivybą Nemunu iki Baltarusijos
Į Nemuną tekėjusios nuotekos sustabdytos
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Energijos pasaulio laukia chaosas

(atnaujinta 19:50 2020.07.04)
Prasidėjusią pasaulio energijos transformaciją lydi aštri "įvairių rūšių" ir "specifinė" kova: nauji energijos šaltiniai konkuruoja su senaisiais

Savo ruožtu naftos ir dujų gamintojai, paskelbti "išvykstančiais" (nors ne iš karto, bet ateityje), taip pat aktyviai konkuruoja tarpusavyje, bijodami, kad per dvidešimt – trisdešimt metų jų produktai nebus reikalingi tokiais kiekiais. Tai ypač akivaizdu SGD sektoriuje, kai tik ūmi krizė atidėjo naują projektų bangą. Nepaisant to, įmonės planuoja grįžti prie naujų gamyklų statymo, net galimo produkcijos pertekliaus pavojaus sąlygomis.

Kaip suprasti, kas bus sėkmingesnis šiame konkurse? Maždaug apytiksliai, pirmiausia mes praleidžiame ne rinkos rėmimo priemones mažai anglies išskiriantiems energijos šaltiniams. Tuomet galime manyti, kad laimės tas, kuris siūlo minimalią kainą už savo prekes. Mažiausia kaina, savo ruožtu, nustatoma pagal savikainą. Atrodytų, kad viskas paprasta. Tiesą sakant, tokiose kapitališkai intensyviose srityse kaip energetika, o ypač atsinaujinanti energija, energijos ar elektros energijos gavybos/ gamybos išlaidos tiesiogiai priklauso nuo investuotų pinigų vertės, kaip mes jau aptarėme anksčiau.

Naujas pavyzdys: buvo išleistas dokumentas, skirtas Ispanijos vėjo jėgainių ekonomikos analizei, apdorota daugybė projektų. Autoriai taip pat pademonstravo pinigų kainos įtaką: pagamintos elektros energijos megavatvalandės kaina pasikeitė beveik tris kartus, svyruodama nuo 46 iki 127 dolerių, kai finansavimo kaina pasikeitė nuo nulio ("nemokami pinigai" kalbant apie paskolos palūkanų mokėjimą) iki 15 procentų. Skirtumas įspūdingas.

Tačiau kokia yra investuoto kapitalo vertė iš tikrųjų? Akivaizdu, kad, pirma, tai priklauso nuo paskolos kainos. Pagrindinių palūkanų normų sumažinimas iki neigiamos visame pasaulyje, ką mes dabar matome, vienokiu ar kitokiu laipsniu bus perkeltas į paskolų palūkanų normas. Visa tai palaiko atsinaujinančios energijos projektus, kurie yra vieni kapitališkiausių energetikos sektoriuje.

Bet tai tik pusė istorijos. Investuotą kapitalą sudaro nuosavybės ir pasiskolintų lėšų suma. Tokiu atveju nuosavybės grąža turėtų būti didesnė nei kredito (didesnė rizika nuosavybei, nes pirmiausia grąžinama paskola). Iš čia paaiškėja dar viena koreliacija: kuo didesnė pasiskolintų lėšų dalis, tuo pigesnės (apskaičiuotos) energijos ar energijos gamybos sąnaudos.

Tame pačiame darbe su vėjo energija jau pateiktas ne modelio skaičiavimo pavyzdys, o tikrų projektų analizė: naudojant 85 procentų pasiskolintų lėšų, savikaina yra apie 40–60 eurų (už megavatvalandę) ir, priešingai, artėja prie 160 eurų, jei paskolų dalis yra tik nuo dešimties iki penkiolikos procentų.

Iškyla klausimas: kodėl tada visos įmonės dirba nedirba vien tik iš skolintų lėšų? Iš tiesų yra tokia tendencija. Jei anksčiau didelių naftos ir dujų telkinių plėtra buvo finansuojama daugiausia iš įmonių nuosavų lėšų, tai naujiems atsinaujinančios energijos projektams būdinga didelė pasiskolinto finansavimo dalis.

Klasikiniams naftos ir dujų projektams taip pat padidėja pasiskolintų lėšų dalis iki 70 procentų, kartais mažiau. Bet kodėl gi nefinansuojant viso to paskola, jei tai pigu ir pelninga? Priežastys aiškios: rizika. Nesėkmės atveju dalyvavimas nuosavybėje daugeliu atvejų leidžia bent jau atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, kreditoriai taip pat pasirengę išduoti paskolas, jei jų lėšos buvo investuotos į šį projektą įgyvendinančią bendrovę.

Nafta, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Ir čia paaiškėja, kodėl atsinaujinančios energijos projektams gali būti didelė pasiskolintų lėšų dalis ir žemos skolinimo normos. Jų rizika laikoma minimalia. Pirma, bent jau ne taip seniai, elektra buvo išperkama pagal fiksuotą tarifą. Antra, kadangi manoma, kad per ilgus dešimtmečius nėra paklausos mažėjimo rizikos, atsižvelgiant į energetikos sektoriaus dekarbonizavimą. Nebūtinai įvykiai vystysis tokiu būdu (pavyzdžiui, kris elektros energijos kainos, o garantuojamas išpirkimas vis rečiau pasitaiko), tačiau būtent ši logika naudojama priimant sprendimus.

Tas pats pasakytina ir apie naftą ir dujas, tik su minuso ženklu, dėl energijos perdavimo ir dekarbonizacijos baimės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonės yra pasirengusios priimti investicinius sprendimus tik esant dideliam numatomam naujų naftos ir dujų projektų pelningumui. Tai atspindi gerai žinomą reguliavimo riziką ir leidžia bent išeiti į nulį, jei kainos bus mažesnės nei tikėtasi (nes pelningumas taip pat priklauso nuo kainos ateityje, kurią sunku numatyti). Todėl grąžos norma, reikalinga priimant investicinį sprendimą dėl naujos naftos gavybos atviroje jūroje, viršija 20 procentų, SGD — virš dešimties procentų. Palyginimui: už "vėją" ir "saulę" — jau mažiau nei penki procentai. Ir kuo didesnė grąžos norma, tuo didesnė kaina, nes visi kiti dalykai yra lygūs.

Kas lemia tokias aplinkybes? Neseniai atlikus investicinio banko "Goldman Sachs", ištikimo naujai energijai, karbonomikos tyrimą, be kita ko, daromos šios išvados.

Pirma, tikimasi staigių naftos ir dujų tarptautinių įmonių investicijų į naująjį energetikos sektorių pokyčių. Mes jau aptarėme, kad nepaisant daugybės pareiškimų apie atsidavimą ekologiškai energijai ir pasirengimą pakeisti energiją, naftos ir dujų įmonės iš tikrųjų tik apie tris procentus savo kapitalo investuoja į atsinaujinančią energiją. Tačiau ateinančiais metais, 2020–2021 metais, remiantis "Goldmano Sachso" vertinimais, ši dalis staigiai padidės iki dešimties-penkiolikos procentų.

Antra ir svarbiausia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prognozė rodo, kad 2020 metais rinkoje vis dar trūks naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Tai atrodytų paradoksas? Tačiau turime atsiminti, kad deficito laikotarpis (ir atitinkamai aukštos kainos) negali trukti dvidešimt metų, o investicijų į didelius projektus grąža užtrunka būtent tiek.

Savo ruožtu pažymime, kad didelis SGD deficitas kelia klausimus (per daug norinčių dalyvauti: tai Kataras su ypač pigiomis dujomis ir JAV, kur vis dar priimami ne iki galo rinkos sprendimai). Naftos sektoriuje deficitas, palyginti su dabartinėmis žemomis kainomis ir nepakankamomis investicijomis, yra gana realus.

Amerikos ТНК, "ExxonMobil" ir "Chevron" nusprendė gudrauti ir pakeisti dalį savo tradicinės gamybos visame pasaulyje skalūnų gavyba. Čia yra trumpas investavimo ciklas, lengviau reaguoti į galimą paklausos kritimą ateityje. Tačiau dabartinėmis kainomis šis sprendimas taip pat neatrodo puikiai.

Apibendrinant. Nėra paprastų atsakymų — kuris energijos šaltinis pigesnis. Viskas priklauso nuo reikalaujamos investicijų grąžos, ir tai gali skirtis kiekvienam projektui, net atsižvelgiant į vieno tipo energijos šaltinius. Ir skiriasi kartais, kai lyginama nafta ir dujos bei nauja energija. Paprasčiausiu variantu tai yra priešpriešinimas, kai naujam atsinaujinančios energijos projektui gali būti suteiktas pigus kreditas, o naujam anglių projektui nebus suteikta jokia paskola — kai kurie bankai jau atsisako finansuoti anglies projektus. Savo ruožtu pelningumas bet kokiu atveju priklauso nuo kainų ateityje, kurios yra tik prognozė. Dėl to savikaina yra savotiškai suprantamas dalykas.

Jei staiga skaitytojui susidarė įspūdis, kad aukščiau aptartos aplinkybės paskatino jį blogai prognozuoti pasaulio energijos ateitį, tai taip ir turėtų būti. Daugybė neaiškumų, su kuriais dabar susiduria energetikos sektorius, yra nauja norma. Ir iš dalies paradoksalios išvados iš aprašytų finansinių aspektų tik pabrėžia šį netikrumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
SGD, dujos, nafta, vėjo energija, energetika, energija
Dar šia tema
Skalūnų kolapsas: JAV taps naftos gavybos mažėjimo rekordininkėmis
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos