Kavinių atidarymas Vilniuje

Vilniuje patikrų metu uždarytos 3 kavinės

(atnaujinta 09:47 2020.06.16)
Atnaujinti savo veiklą viešojo maitinimo įmonės galės tik pašalinusios visus nustatytus trūkumus ir po pakartotinio inspektorių patikrinimo

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Pastebėta, jog pastaruoju metu maisto tvarkymo subjektai per mažai dėmesio skiria maisto žaliavų saugai, neįvertindami viešojo maitinimo įmonėse patiekalų gamybai naudojamų žaliavų tinkamumo vartoti terminų, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

VMVT Vilniaus departamento inspektoriai, atlikdami viešojo maitinimo subjektų (kavinių, restoranų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų valgyklų ir pan.) patikras, vis dažniau užregistruoja atvejų, kai subjektai patiekalų gamybai naudoja žaliavas, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę.

"Per šį mėnesį VMVT inspektoriai, kontroliuojantys maisto saugos, sanitarijos ir higienos reikalavimų laikymąsi, viešojo maitinimo įmonėms uždraudė naudoti 113 kg netinkamų maistui gaminti ir vartoti žaliavų dėl pasibaigusio jų tinkamumo vartoti terminų arba neužtikrinant jų atsekamumo", — rašoma pranešime.

Užsitęsus karantino laikotarpiui šalyje, dalis maisto tvarkymo subjektų buvo priversti laikinai sustabdyti savo veiklą, ir, kaip paaiškėjo patikrų metu, deja, tačiau kai kuriose kavinėse laiku nesunaudojo maisto žaliavų, kurias privalėjo sunaikinti.

Sostinėje dėl nustatytų pažeidimų VMVT Vilniaus departamento sprendimu buvo laikinai sustabdyta trijų kavinių veikla. Toks sprendimas priimtas kavinėse nustačius šiurkščių maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimų, kai tvarkant maistą nebuvo užtikrinta kontrolės sistema, tinkama maisto gaminimo patalpų higiena, be to, užfiksuota ir žaliavų tinkamumo vartoti terminų bei atsekamumo pažeidimų, taip pat tvarkant maistą neišvengta maisto produktų kryžminės taršos atvejų.

Savo veiklą viešojo maitinimo įmonės galės atnaujinti tik pašalinusios visus nustatytus trūkumus ir po pakartotinio inspektorių patikrinimo.

Tegai:
kavinė, restoranas, koronavirusas, karantinas, Vilnius
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2161)
Dar šia tema
Ištirta, ar Lietuvoje parduodamos šviežios daržovės saugios ir kokybiškos
Lietuvos rinkoje neleista parduoti daugiau nei 6 t nesaugios paukštienos
Lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas šiais metais išaugo 14 %
Moterys su kaukėmis turguje, Teherane, Irane, archyvinė nuotrauka

Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?

(atnaujinta 13:48 2020.07.09)
Sušvelninus karantiną koronaviruso atvejų pagausėjo visame pasaulyje. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar ne pabaiga

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais. Sušvelninus karantiną Amerikoje, Europoje ir Vidurio Rytuose, koronaviruso atvejų padaugėjo. Bendras užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje siekia beveik 12 milijonų, tačiau epidemiologai įsitikinę, kad tai dar nėra riba. Gydytojai reikalauja grąžinti apribojimus, antraip nepavyks išvengti antrosios bangos. RIA Novosti autorės Galia Ibragimova ir Sofija Melničuk aiškinosi, kur vėl įvedama komendanto valanda ir kaip gyventojai į tai reaguoja.

Vyriškai susidoroti su virusu

"Virusas — tai fanatizmas. Jo negalima išgąsdinti totalitariniais metodais. Jis yra gudresnis ir pribaigs nacionalinę ekonomiką. Bet kaip vyras aš susidorosiu su infekcija", — sakė Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro) karantino priešininkų mitinge. Po emocingos kalbos Brazilijos prezidentas paspaudė susirinkusiems rankas, kai ką net apkabino.

"Aš, žmonės, esu su jumis", — vis kartojo jis.

Viena senyvo amžiaus moteris iš minios bandė prie jo prisiliesti. Prezidentas pats ištiesė jai ranką, bet staiga pradėjo kosėti. Jis nenešiojo apsauginės kaukės, todėl turėjo pridengti burną delnu. Po poros sekundžių valstybės vadovas ta pačia ranka pasveikino moterį.

Президент Бразилии Жаир Болсонару
© REUTERS / Adriano Machado
Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras vengia dėvėti kaukę

Bolsonaras patikino, kad koronavirusas nėra pavojingesnis už SARS. Jis ignoravo apsaugos priemones ir socialinį atstumą ne tik bendraudamas su protestuotojais. Švenčiant Nepriklausomybės dieną JAV ambasadoje Brazilijos vadovas sėdėjo prie stalo šalia Amerikos ambasadoriaus. Fotosesijos metu Bolsonaras kaskart bandė apkabinti diplomatą.

Neseniai prezidento sveikata pablogėjo. Pakilo temperatūra, prasidėjo kosulys. Testas parodė, kad Bolsonaras turi koronavirusą.

Tai sukėlė brazilams nevienareikšmiškus jausmus. O žurnalistai pagrasino, kad paduos į teismą, nes spaudos konferencijose prezidentas būdavo be kaukės.

Bolsonarą kritikavo ir PSO ekspertai. Jie priminė, kad Brazilija yra antroje vietoje pagal užsikrėtimų skaičių: 1,67 milijono žmonių. Aukų — daugiau nei 66 tūkst.

Blogiausia padėtis favelose — Brazilijos lūšnynuose. Ten nedaug tokių, kurie gali atlikti testą ir gauti nemokamą gydymą. Amazonės gyventojų padėtis ne ką geresnė: trūksta gydytojų, medicininių ir apsauginių priemonių.

Nepaisant to, San Paulo ir Rio de Žaneiro valdžios institucijos palaipsniui panaikina karantiną, kad nors kaip atgaivintų ekonomiką. Atidaryti prekybos centrai ir paplūdimiai, kino teatrai, muziejai ir grožio salonai. Valstijų valdytojai tik ragina žmones imtis atsargumo priemonių.

Amerikietiškas aplaidumas

JAV užsikrėtė daugiau nei trys milijonai žmonių. Niujorko valstija vis dar pirmauja — 423 tūkst., Kalifornijoje — 287,5 tūkst., Teksase — 219,5 tūkst., Floridoje — 213,8 tūkst.

"JAV yra didžiulė šalis. Ligos pasireiškia skirtinguose regionuose, valstijose, miestuose. Infekcijos dinamika ir fazės taip pat skiriasi", — aiškino pagrindinis Amerikos užkrečiamųjų ligų specialistas Entonis Faučis (Anthony Fauci).

Taigi, sergamumo sumažėjimas pastebimas tik 11 iš 50 valstijų. Ribojamosios priemonės iki šiol buvo atšauktos tik trijose: Viskonsine, Misūrio valstijoje ir Aliaskoje. Kalifornijoje, Kanzase, Teksase, Šiaurės Karolinoje, Arizonoje, Jutoje ir Floridoje, priešingai — karantinas griežtinamas. Ten uždaromi barai, sporto salės, teatrai ir vandens parkai.

Мужчина на одной из станций метро Нью-Йорка, США
© REUTERS / CARLO ALLEGRI
Niujorko metro

Padėtį pablogino Nepriklausomybės diena. Tradiciškai per šią šventę amerikiečiai eina į paplūdimius, rengia vakarėlius, susirenka baruose ir gatvėse stebėti fejerverkų. Ne visi to atsisakė net ir dabar, įpusėjus pandemijai.

Minios vaikščiojo Konektikute, Naujajame Džersyje ir Pietų Karolinoje, dauguma žmonių — be kaukių.

Tokio aplaidumo pasekmės vis dar nežinomos, tačiau ligoninėse ruošiamos papildomos lovos. Pacientų, kurie plačiai minėjo nacionalinę šventę, čia laukiama per savaitę.

Balkanų COVID krizė

Balkanų pusiasalis atrodė kaip klestėjimo kampelis. Balandžio pabaigoje čia pradėjo atšaukti karantiną, o gegužę Juodkalnijos, Bulgarijos ir Kroatijos valdžia jau kvietė turistus į kurortus.

Padėtis Serbijoje išliko įtempta, tačiau net ir ten gegužės pabaigoje parlamentas sušvelnino apribojimus. Deputatai taip pat atšaukė komendanto valandą, galiojusią nuo kovo vidurio. Vyresnio amžiaus žmonėms buvo leista išeiti, atidarytos mokyklos ir darželiai. Prezidentas Aleksandras Vučičius mano, kad visa tai daroma per anksti, ir paragino pasiruošti antrajai viruso bangai, tačiau serbai pavargo sėdėti namuose.

Мужчина на улице в Белграде после введения комендантского часа
© Sputnik / Александар Джорович
Belgrade grąžinta komendanto valanda

Ir sergamumas vėl pakilo. Kiekvieną dieną — apie tris šimtus naujų atvejų (gegužės pabaigoje jų buvo tris kartus mažiau). Iš viso šalyje užsikrėtė beveik 17 tūkst., 330 mirė.

Šį kartą Vučičius nusprendė elgtis nežiūrėdamas į parlamentarus. Dideliuose miestuose prezidentas uždraudė susirinkinėti daugiau kaip penkiems žmonėms vienoje vietoje. Kai kurios kavinės, restoranai, sporto klubai vėl sustabdė darbą. To nepakako, ir prezidentas grąžino komendanto valandą.

Daugeliui tai nepatiko. Belgrado gyventojai išėjo protestuoti, kilo riaušės. Demonstrantai užpuolė policijos kordonus, pateko į parlamentą ir sudegino tris policijos automobilius. Tačiau prezidentas neatšaukė savo sprendimo.

Šiaurės Makedonija, Bulgarija ir Rumunija svarsto, ar verta iš naujo uždaryti sieną su Serbija.

Artimieji Rytai kryžkelėje

Izraelis vienas iš pirmųjų uždraudė atvykti užsieniečiams — dar kovo mėnesį. Didelės įmonės, administracinės įstaigos ir pramogų įstaigos nebeveikia. Žmonėms buvo patariama be reikalo nevaikščioti lauke.

Tai suvaržė viruso plitimą, o gegužę buvo sušvelninti apribojimai. Atidarytos kavinės, restoranai ir sporto salės. Mokiniai ir studentai grįžo mokytis.

Valdžia ketino paskelbti pergalę prie užkratą, tačiau birželio viduryje įvyko naujas protrūkis. Jei iki gegužės mėnesio užsikrėtė 16 tūkstančių izraeliečių, tai dabar jau yra 33 tūkstančiai. Dienos atvejų padidėjimas yra daugiau nei tūkstantis.

Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) vyriausybė buvo apkaltinta neefektyvumu.

"Pirmosios bangos metu mes pasirodėme ne kaip profesionalai, o kaip žmonės su atsakomybės našta. Lėtai reagavome į koronaviruso plitimą. Dabar visi laimėjimai yra niekiniai", — Facebook parašė visuomenės sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Sigal Sadecki. Ir atsistatydino.

Padėtis Palestinoje ne ką geresnė. Remiantis autonomijos Sveikatos apsaugos ministerija, užsikrėtė beveik keturi tūkstančiai. Daugiau nei pusė užsikrėtė gegužės pabaigoje panaikinus griežtus apribojimus. Ligoninėse neužtenka lovų. Siekdama užkirsti kelią antrajai bangai, valdžia uždarė visas Vakarų Kranto gyvenvietes ir užblokavo transporto susisiekimą.

Мальчики смотрят на полицейского, который работает на въезде в еврейское поселение Бейтар-Иллит, закрытое после новых случаев заболевания коронавирусом (COVID-19)
© REUTERS / RONEN ZVULUN
Berniukai žvelgia į policininką, kuris dirba prie įėjimo į uždarytą po naujų COVID-19 atvejų žydų gyvenvietę Beitar Illit

Irane susirgo beveik trys šimtai tūkstančių žmonių. Kiekvieną dieną prieaugis siekia apie 2,5 tūkst. Mirė 12 tūkst. žmonių.

Teheranas sušvelnino karantiną gegužės viduryje dėl sunkios ekonominės padėties. Atsižvelgiant į sankcijas, kurių Vakarai nepanaikino net pandemijos laikotarpiu, neįmanoma ilgą laiką laikyti žmonių uždarytų. Dabar pagrindinis reikalavimas yra dėvėti kaukes ir išlaikyti atstumą. Tačiau iraniečiai nerimauja ne tiek dėl koronaviruso, kiek dėl to, kur ir kaip užsidirbti pragyvenimui.

Saudo Arabija, Kataras, Egiptas ir Irakas grįžo prie apribojimų. Dėl blogėjančios situacijos šiose šalyse Vakarų ambasadų darbuotojai nusprendė laikinai grįžti į tėvynę. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie dabar pradės veikti, niekas nežino.

Tegai:
karantinas, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2161)
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Kretos atskridęs indas turėjo suklastotą pasą su padirbta viza

(atnaujinta 13:21 2020.07.09)
Dėl disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Kretos atskridusį Indijos pilietį, kuris turėjo, įtariama, suklastotą pasą su padirbta viza. Apie tai praneša VSAT spaudos tarnyba. 

Trečiadienį VSAT pareigūnai tikrino iš Graikijos Kretos salos Chanijos miesto atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir 34-erių Indijos pilietis. Jis pateikė savo vardu išduotą indišką pasą.

Pasieniečiai nustatė, kad vyro dokumentas, įtariama, yra dalinė klastotė, be to, jame aptikti ir, įtariama, suklastoti Šengeno viza bei sienos kirtimo spaudas.

Indą VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. 

VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Užsieniečiui gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Tegai:
dokumetai, viza
Dar šia tema
KAM gautas suklastotas laiškas dėl NATO karių išvedimo iš Lietuvos
Vilniaus oro uostas pranešė, kaip priims keleivius karantino metu
Prancūzijoje gyvenanti lietuvė Vilniaus oro uoste pateikė dalinai suklastotą pasą
Gyvenamasis rajonas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiekė rekordinį nuomos kainų augimą ES

(atnaujinta 14:53 2020.07.09)
Turimais duomenimis, per pastaruosius trylika metų nuomos kainos šalyje išaugo daugiau nei šimtu procentų

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos padidėjo labiausiai ES, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais, tai liudija "Eurostato" duomenys.

Per šį laikotarpį Baltijos šalyje nuoma pabrango 101,8 proc. Čekija buvo antroje vietoje (82,2), o Vengrija (75,1) — trečioje.

Vienintelė ES šalis, kurioje užfiksuotas nuomos kainų sumažėjimas, buvo Graikija (-17,5).

Tuo tarpu Liuksemburgas (91,4), Austrija (91,3) ir Švedija (82,8) tapo ES būsto kainų lyderėmis. Didžiausias nekilnojamo turto vertės sumažėjimas pastebėtas Graikijoje (-35,6), Rumunijoje (-23,6) ir Airijoje (-17,5).

Duomenys apie Graikiją yra tik 2019 metų.

Nuo 2007 metų iki 2020 metų pirmojo ketvirčio nuoma ES šalyse padidėjo 20,8 proc., o būsto kainos — 20,5 proc.

Tegai:
nekilnojamas turtas, buto nuoma, Lietuva, ES, Eurostatas
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje