Pažeidėjo sulaikymas, archyvinė nuotrauka

Kaliningrado pasieniečiai sulaikė lietuvį, kirtusį Lenkijos ir Rusijos sieną

(atnaujinta 10:09 2020.06.17)
Pažymima, kad pažeidėjas buvo sulaikytas 48 valandoms. Būtina išsiaiškinti jo vizito Rusijos teritorijoje tikslą, tada suimtajam bus iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos įstatymus

VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Kaliningrado pasieniečiai Kaliningrado srities Nesterovskio rajone sulaikė 45 metų Lietuvos pilietį, neteisėtai kirtusį Lenkijos ir Rusijos sieną, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Rusijos FSB pasienio kontrolės regiono spaudos tarnybą.

"Kaliningrado pasieniečiai 2020 metų birželio 16 dieną Nesterovskio rajone sulaikė 45 metų Lietuvos Respublikos pilietį, neteisėtai kirtusį sieną. Būdamas Lenkijoje, nepaisydamas įspėjamųjų ženklų, jis kirto Rusijos Federacijos valstybinę sieną ir buvo sulaikytas pasieniečio", — teigiama pranešime. 

Pažymima, kad pažeidėjas buvo sulaikytas 48 valandoms. Būtina išsiaiškinti jo vizito Rusijos teritorijoje tikslą, tada suimtajam bus iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos įstatymus.

Panašus incidentas įvyko birželio 4 dieną, kai toje pačioje vietoje Rusijos FSB pasienio pareigūnai Kaliningrado srityje sulaikė 63 metų Italijos pilietį, neteisėtai kirtusį Rusijos ir Lenkijos valstybės sienos atkarpą.

Tegai:
pasieniečiai, Kaliningradas
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Utenos policininkai ne tarnybos metu sulaikė neblaivų vairuotoją
Pasalos metu pasieniečiai sulaikė du kontrabandininkus
Banko kortelė, archyvinė nuotrauka

Skatinama atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir plėtoti atvirąją bankininkystę

(atnaujinta 12:59 2020.07.13)
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra paprastesnė atsiskaitymo procedūra, tačiau, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Mokėjimų taryba, kuri vienija viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose sudaryti galimybes atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, praneša Finansų ministerija.

Tuo pačiu siekiama, kad mokinių, kurie turi bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę, kasmet daugėtų po 10 proc.

Mokėjimų tarybos užduoties grupė, siekdama nustatyti rinkos poreikius, 2019–2020 metais atliko tris apklausas: bendrojo ugdymo įstaigų direktorių, kurioje dalyvavo 615 respondentų; mokinių, kurioje dalyvavo 3179 respondentai; ir tėvų, kurioje dalyvavo 4869 respondentai.

Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad mokinių atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra aktualus klausimas, kurį palaikė 82 proc. apklaustų tėvų bei 78 proc. mokinių.

"Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo nepilnamečių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais skatinimui tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, tačiau norime sukurti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti", — teigė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Pabrėžiama, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra paprastesnė atsiskaitymo procedūra, tačiau, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Tačiau apklausos rodo, kad mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams, kuriems tenka ieškoti bankomatų pinigams išgryninti, o dažnu atveju dar papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos būtų galima išsikeisti į smulkesnes monetas, nes bankomatuose paprastai išduodamos stambios kupiūros.

Tuo pačiu pažymima, kad atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra daug saugesnis. Taip galvoja 70 proc. apklaustų vaikų ir 84 proc. tėvų. Pametus turimą priemonę, ją lengva užblokuoti, todėl tiek mokiniai, tiek tėvai jaučiasi saugesni naudodami negrynuosius pinigus.

Mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Viena populiarių priemonių yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą.

"Mokėjimų taryba pastebėjo, kad elektronines pinigines galima integruoti į elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie skatina įvairių mokiniams teikiamų paslaugų skaitmeninimą", — teigiama pranešime.

Taip pat Mokėjimų taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius. 

"Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą — kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas", — sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Atviroji bankininkystė — tai finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams bei paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, kuri pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja.

Tegai:
Finansų ministerija, negrynieji pinigai, grynieji pinigai
Dar šia tema
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės
"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV
Lagaminas, archyvinė nuotrauka

SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą

(atnaujinta 12:54 2020.07.13)
Šiuo metu koronaviruso paveiktų šalių sąraše 63 valstybės. Visi atvykusieji iš šių užsienio valstybių į Lietuvą turės privalomai izoliuotis 14 dienų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą įtraukta Gana — visiems atvykusiems iš šios šalies bus privaloma 14 dienų izoliacija, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Atnaujintas sąrašas įsigalioja nuo liepos 13 dienos.

Praėjusią savaitę į sąrašą taip pat buvo įtraukta Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas, išbraukta — Antigva ir Barbuda. 

Sąrašas taikomas grįžtantiems mūsų šalies gyventojams ir tiems užsieniečiams, kurie turi leidimą atvykti į Lietuvą. Šią savaitę iš paveiktų šalių sąrašo išbrauktas Pakistanas bei Centrinės Afrikos Respublika. Iš viso sąraše — 63 šalys.

Paveiktomis laikomos tos šalys, kuriose sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per pastarąsias 14 dienų yra didesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Numatyta, kad iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių sugrįžusieji ar atvykusieji per 24 valandas turi užsiregistruoti, pateikdami savo duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Tokiems asmenims bus privaloma 14 dienų izoliacija, net jeigu per paveiktą šalį jie vyko tranzitu. Tokia tvarka galioja ir iš šių šalių grįžtantiems Lietuvos piliečiams, ir leidimą atvykti turintiems užsieniečiams. 

Naujaisiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 1874 koronaviruso atvejai, 79 pacientai mirė. 

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas papasakojo apie padidėjusį koronaviruso užkrečiamumą dėl mutacijų
Koronavirusas Lietuvoje patvirtintas dar penkiems asmenims
Выступление президента Литвы Гитанаса Науседы перед Сеймом

Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius paklaida ar tendencija?

(atnaujinta 13:12 2020.07.13)
Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Nors atskirų apklausų laikotarpis beveik identiškas, tačiau vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Ką visa tai galėtų reikšti?

Lietuvoje paskelbti pirmi pokarantininiai partijų reitingai. Ką jie rodo?

"Spinter tyrimų" birželio 18–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad "Tėvynės sąjunga" Seimo rinkimuose gautų 16,4 procentų rinkėjų balsų, o "valstiečiai" — 12,9 procentų. Birželio 5–13 dienomis vykdyta "Vilmorus" apklausa parodė, kad konservatorių populiarumas siekia 14,3 procento, o "valstiečių" — 13,4 procento. Tuo tarpu "Baltijos tyrimų" birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa parodė, kad pirmoje vietoje jau "valstiečiai" su 16,8 procento balsų, o konservatoriai su 13,6 procento balsų — antroje.

Kitaip tariant, apklausų laikotarpis beveik identiškas, bet vienu atveju pirmauja konservatoriai, kurie pastaruoju metu visada buvo pirmoje vietoje, o kitu — jau "valstiečiai". Kaip tai vertinti — valdantieji perlaužė situaciją?

Pirmiausia, reikia pažymėti, kad visos apklausos turi kelių procentų paklaidą. Antra, ateityje skaičiai dar gali pasikeisti. Todėl anksti kalbėti apie tai, kad "valstiečiai" galutinai perėmė iniciatyvą. Tačiau akivaizdu, kad jie iš esmės "išlygino rezultatą", ir šiame kontekste kyla du klausimai. Pirmas — kaip jiems tai pavyko? Antras — konservatoriams metas sunerimti?

Kaip logiškai pažymėjo politologė Rima Urbonaitė: "Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad <...> su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykas, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą".

Manytina, kad įtakos turėjo ir sprendimas dėl vienkartinių socialinių išmokų bei teigiama prezidento nuomonė apie valdžios kovą su koronavirusu, o skandalas dėl susisiekimo ministro, priešingai, nesuveikė. Tačiau svarbios ne tiek priežastys, kiek faktas, kad konservatorių pergalė rinkimuose daugiau negarantuota.

Galbūt todėl jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad po rinkimų partija pasiruošusi dirbti koalicijoje su visais, išskyrus "Lenkų rinkimų akciją". Norisi paklausti — ir su "valstiečiais", su kuriais dabar verda žūtbūtinė sisteminė kova, ir su socdemais, kurių ideologija priešinga, ir su "Darbo partija", kurios reputacija yra abejotina? Nejaugi taip norisi valdžios, ir viskas taip blogai, kad deklaruotos vertybės daugiau nieko nereiškia?

Akivaizdu, kad konservatorių padėtis ir taip nebuvo ideali, kadangi pergalė rinkimuose negarantuotų jiems parlamentinės daugumos, o dabar ji dar labiau pablogėjo. Kita vertus, fundamentaliai situacija nepasikeitė.

"Valstiečiai" gali surinkti daugiau balsų, bet kaip ir konservatoriai, vieni valdančiosios koalicijos jie suformuoti negalės. Kuo daugiau balsų, tuo mažiau partnerių reikės, bet jų reikės bet kuriuo atveju. Žinoma, LVŽS turi daugiau potencialių sąjungininkų nei "Tėvynės sąjunga" (trečioje vietoje visose apklausose įsitvirtinę socialdemokratai, "Darbo partija", galimai "Laisvė ir teisingumas" ir lenkai), bet kiek stebina Ramūno Karbauskio politinis neatsargumas.

Pavyzdžiui, kaip derėtis dėl koalicijos su socdemais, jeigu sakai, kad jie, "jeigu gaus pakankamai balsų, kad galėtų su konservatoriais ir liberalais sudaryti daugumą, tą padarys bet kokiu atveju". Arba "valstiečių" sprendimas nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų kėlimo su socdarbiečiais (taip, pastarieji gali neperžengti 5 procentų barjero ir todėl nėra labai svarbūs partneriai, bet jie gali ką nors laimėti vienmandatėse apygardose, ir tų kelių balsų gali prireikti naujai koalicijai). Su Remigijumi Žemaitaičiu, kuris dabar vienas iš "Laisvės ir teisingumo" lyderių, Karbauskio santykiai irgi ne patys geriausi.

Trumpai tariant, pirmieji pokarantininiai reitingai rodo, kad "valstiečių" populiarumas ir šansai suburti naują centro-kairės koaliciją padidėjo. Tačiau Karbauskiui reikia elgtis atsargiau ir konstruktyviau, kad nepralaimėtų didžiąja dalimi jau laimėto žaidimo. Tuo tarpu konservatoriams dar aštriau iškilo rinkėjų bazės, kuri daro iš jų amžiną opoziciją, praplėtimo problema. Didžiausia intriga — kiek partijų galiausiai peržengs 5 procentų barjerą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
partijos, rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020